Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė pasitraukia iš aktyvios profesinės veiklos, tačiau, kaip teigė savo atsisveikinimo kalboje kovo 31 d. iškilmingame bibliotekos darbuotojų susirinkime – biblioteka visada buvo ir liks neatsiejama jos gyvenimo dalis, čia sugrįžti jai visada bus nepaprastai malonu. Kitaip ir būti negali – juk B. Butkevičienės veikla bibliotekoje ir universitete – ištisa epocha. Bibliotekai atiduoti 45 metai ir 2 mėnesiai.
45 metai ir 2 mėnesiai. Laikas, praleistas vienoje institucijoje, atiduotas savo didžiajai meilei – Vilniaus universiteto bibliotekai, dienos ir metai, prabėgę tarp nepaprastai vertinto ir artimo universiteto sienų, visas savo jėgas ir sugebėjimus skiriant bibliotekos vardo, čia sukauptų turtų garsinimui Lietuvoje ir kitapus jos ribų, kuriant šiuolaikišką informacinę erdvę bibliotekos vartotojams, aktyviai dalyvaujant Vilniaus universiteto ir Lietuvos bibliotekų veikloje. 45 metai žmogaus gyvenime – beveik visos jo aktyvios veiklos tarpsnis. Ką beveik pusė amžiaus reiškia kelis šimtmečius skaičiuojančios vienos seniausių Lietuvos institucijų – Vilniaus universiteto bibliotekos gyvenime? Kaip bibliotekoje dirbo jos direktorė Birutė Butkevičienė? Mūsų Direktorė, tarp visos šalies bibliotekoms svarbių klausimų, aktyvios visuomeninės veiklos ir begalės kasdienių rūpesčių neužmiršusi nė vieno bibliotekos žmogaus, visada sugebėjusi pajusti jį užgriuvusias negandas, visada randusi laiko šiltam paguodos ir palaikymo žodžiui, paprastam žmogiškam pokalbiui.
Pirmasis būsimosios direktorės dešimtmetis bibliotekoje – darbas Knygų saugykloje, Katalogavimo skyriuje, Abonemente. Prieš 45 metus biblioteka sprendė daug panašaus pobūdžio – tiesa, šiek tiek kitomis priemonėmis – klausimų kaip ir šiandien: tai ir bibliotekos katalogų tvarkymas, naujausios grožinės literatūros fondo formavimas abonemente, vadovėlių stygius fakultetų bibliotekose, darbo vietų trūkumas prieš egzaminų sesijas, bandymas kurti atvirus fondus kai kuriose fakultetų bibliotekose.
1970-ieji – bibliotekos 400 metų jubiliejus, tris dienas trukusios iškilmės su gausybe svečių iš tuometinės TSRS ir Europos valstybių universitetų, didelio pasisekimo sulaukusi jubiliejinė paroda Šv. Jonų bažnyčioje, dokumentinis filmas apie biblioteką. Jubiliejinių iškilmių metu buvo atidaryta naujoji knygų saugykla. Biblioteka tapo UNESCO depozitine biblioteka – vienintele Baltijos šalyse, jai suteikta teisė vykdyti tiesioginius knygų mainus su užsienio partneriais.
Šis laikotarpis – tai ir liūdnoji mūsų bibliotekos istorija. 1962 m. ir 1968 m. bibliotekoje kilę gaisrai nusinešė tūkstančius knygų, šių nelaimių padarinius teko justi ne vieną dešimtmetį. Kita vertus, tai paskatino rimtai susirūpinti bibliotekos turtų apsauga: 1968 m. įsteigiamas restauravimo sektorius.
1973-1985 m. – vadybinės veiklos pradžios metas. Kelerius metus vadovavusi Abonementui, 1978 m. Birutė Butkevičienė tapo direktoriaus pavaduotoja. Ne vienintele pavaduotoja, tačiau labai svarbia. Svarbia ir nepamainoma, nes atvirumas, lankstumas, šiluma ir meilė žmonėms padėjo suvaldyti ir elegantiškai išspręsti daugelį sudėtingų situacijų.
1979 m. Vilniaus universiteto bibliotekai suteikiama pirma kategorija, leidusi gerokai padidinti darbuotojų atlyginimus, pakelti jų nuotaiką ir nusiteikimą dirbti bibliotekoje, sustabdyti darbuotojų kaitą. Šiuo laikotarpiu bibliotekos etatų ir padalinių skaičius pasiekė pačią aukščiausią ribą per visą gyvavimo laikotarpį: jos struktūroje sukuriami 28 skyriai su 51 sektoriumi, kuriuose dirbo per 280 darbuotojų.
Aktyvėjo bibliotekos leidybinė veikla: išleidžiamas Nojaus Feigelmano parengtas katalogas „Lietuvos inkunabulai”. Rekonstravus senuosius universiteto pastatus 1984 m. baigta statyti dar viena saugykla, į kurią perkraustyti anksčiau koridoriuose, rūsiuose, kituose universiteto pastatuose laikinai saugoti fondai. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad dabartinėje Rankraščių skaitykloje, Lituanistikos koridoriuje, Baltojoje salėje įrengtose laikinose saugyklose knygų lentynos siekė istorinių salių lubas. Iš šių patalpų spaudinius perkėlus į naująsias saugyklas, pagaliau atsirado galimybė įvykdyti priešgaisrinės saugos reikalavimus, užtikrinti geresnes dokumentų, ypač senųjų spaudinių ir rankraščių, saugojimo sąlygas.
1985-ųjų pavasarį Birutė Butkevičienė tampa direktore. Naujosios direktorės atvirumas naujovėms, partnerystės universitete ir visoje šalyje svarbos suvokimas padėjo tvirtus pagrindus, suteikusius bibliotekai galimybę užimti lyderio pozicijas taikant informacines technologijas ir aktyviai įsitraukiant į informacinės visuomenės kūrimą.
Pradedamas rašyti naujas bibliotekos istorijos puslapis, pažymėtas aiškia kryptimi informacinių technologijų, modernėjimo link. Žvelgiant iš šių dienų pozicijų, 1988 m. bibliotekoje pastatytas pirmasis displėjus, sujungtas su universiteto Skaičiavimo centru, neatrodo ypatinga vertybė, tačiau prieš 20 metų tai buvo neginčytina naujovė. Kaip ir „tikri”, tiesa, nenauji kompiuteriai, pačioje Nepriklausomybės pradžioje iš Norvegijos atkeliavę į Vilniaus universitetą ir skirti bibliotekos elektroniniam katalogui kurti. Norvegų dovanota įranga nebuvo nauja, jai priimti reikėjo pakankamai daug drąsos ir greitų sprendimų. Tuo metu biblioteka buvo vienintelė Baltijos šalyse, turinti interneto ryšį ir namų svetainę, viena pirmųjų besinaudojanti elektroniniu paštu – tiesa, pradžioje iš vieno kompiuterio, o bibliotekos katalogas – pirmasis Baltijos valstybių bibliotekų katalogas, prieinamas per internetą.
Naujų poslinkių diegiant informacines technologijas atnešė TEMPUS PHARE, UNESCO projektai. Pirmą kartą darbuotojams atsivėrė galimybės stažuotis Vakarų šalių bibliotekose ir savo akimis pamatyti, kaip turi atrodyti šiuolaikinė akademinė biblioteka. Projektuose įgyta patirtis parodė, koks svarbus yra bibliotekų bendradarbiavimas. Direktorė buvo viena pagrindinių iniciatorių steigiant Lietuvos akademinių bibliotekų asociaciją (LABA), vėliau Lietuvos mokslinių bibliotekų asociaciją (LMBA). LABA iniciatyva įsteigtas Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas LABT yra vienas sėkmingiausiai administruojamų Lietuvos virtualaus universiteto komponentų. VU biblioteka ir čia išlieka ryškia lydere, „Aleph” programinės įrangos aplinkoje kuriamas jos elektroninis katalogas savo apimtimi yra didžiausias tarp visų LABT priklausančių bibliotekų. Prenumeruojamų duomenų bazių panauda Vilniaus universitete yra taip pat viena didžiausių.
Bendradarbiaujant su UNESCO 1998 m. išleista kompaktinė plokštelė „Istoriniai Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniai” buvo antrasis tokio pobūdžio elektroninis leidinys visoje Lietuvoje! Šį leidinį rengiant įgyta patirtis paskatino imtis tuo metu visiškai naujos veiklos: pradėti skaitmeninti bibliotekoje sukaupti reti spaudiniai ir rankraštiniai dokumentai.
Ypatingos direktorės globos susilaukė kultūros paveldo kolekcijos, informacijos apie jas sklaida, dokumentų restauravimas, rankraštinio paveldo publikavimas. Tai buvo ne tik prioritetinės bibliotekos veiklos kryptys – tai buvo tos sritys, kurios jai teikė didžiausią malonumą. Didelis diplomatiškumas leido senųjų spaudinių ir rankraščių kolekcijas papildyti rečiausiais dokumentais, iš jų savo verte ypač išsiskiria vienas iš penkių pasaulyje žinomų D. Kleino „Grammatica” (1653) egzempliorių, Italijoje gyvenusio monsinjoro Vinco Mincevičiaus padovanota visą gyvenimą kaupta XVII-XIX a. žemėlapių kolekcija ir daugelis kitų.
Puoselėjant Vilniaus universiteto bibliotekos leidybos tradicijas, nuo 1985 m. parengtas ir išleistas ne vienas Vilniaus universiteto ir mokslo jame istoriją liudijantis, turtingus bibliotekos fondus reprezentuojantis leidinys: „Laureae Academiae”, Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipų ir elzevyrų katalogai, Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštis, Lietuvos bibliografijos metininkai. Direktorės iniciatyva bibliotekos leidiniai buvo įtraukiami į VU serijos „Fontes Historiae Universitatis Vilnensis” sąrašą.
Reikšmingas įvykis VU bibliotekos istorijoje – pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo „Katekizmo…” sukakčiai skirtų paminklinių durų įrengimas. Nepaprastai svarbios Lietuvos kultūrai bibliotekos rengtos tarptautinės parodos. M. Mažvydo „Katekizmo…” 450 jubiliejui paminėti skirta paroda buvo eksponuota Tartu universiteto bibliotekoje, UNESCO būstinėje Paryžiuje, Vokietijos valstybinėje bibliotekoje Berlyne, Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Paroda „Senieji Lietuvos žemėlapiai iš Vilniaus universiteto bibliotekos V. Dargužo kolekcijos” apkeliavo Belgiją ir Lenkiją. Lietuvos Respublikos Prezidento globojama paroda „Imago Lithuaniae. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai ir dokumentai iš Tomaszo Niewodniczańskio rinkinių” tapo dar vienu Vilniaus universiteto bibliotekos pripažinimo faktu, įrodžiusiu, jog ji pajėgi organizuoti tarptautinio lygio renginius.
Didžiuliai darbai, kurių viena pagrindinių iniciatorių buvo Direktorė, dar tik tampa arba artimiausioje ateityje taps „kūnu”. Tai naujojo Vilniaus universiteto bibliotekos – Mokslinės komunikacijos centro – pastato statyba ir senosios Vilniaus universiteto bibliotekos rekonstrukcija.
Direktorė Birutė Butkevičienė – viena ilgiausiai – 23 metus – Vilniaus universiteto bibliotekai vadovavusių direktorių. Trumpoje apžvalgoje pabandyta atskleisti pačius iškiliausius Direktorės veiklos bibliotekoje faktus, paliekančius ryškiausius pėdsakus ilgametėje bibliotekos istorijoje ir atmintyje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas ir Lenkijos Respublikos Auksinis kryžius už nuopelnus – Direktorės valstybiniai apdovanojimai – liudija jos nepriekaištingo darbo, Lietuvos vardo garsinimo, tarptautinių ryšių stiprinimo vertinimą. Mes nuoširdžiai jai tariame ačiū už perduotą patirtį, už biblioteką tokią, kokia ji yra šiandien, už išliekančius mūsų artimus ir šiltus ryšius.
Komentarų nėra. Būk pirmas!