Į Vilniaus universitete (VU) pradėtą bandomąją pedagoginių kompetencijų plėtros programą dėstytojams įsitraukė ir VU Medicinos fakultetas. Beveik pusšimtis jo dėstytojų kartu su Astono universiteto (Jungtinė Karalystė) Medicinos fakulteto dekane prof. Helen Cameron aptarė medicinos studijų pasiekimų vertinimo metodus. Seminaro dalyviai turėjo galimybę susipažinti su ugdymo metodais Jungtinėje Karalystėje ir pasauline praktika, aptarė, kokias kompetencijas, įgūdžius ir asmenines savybes turi turėti medicinos mokslus baigęs jaunasis gydytojas, kaip įvertinti pasiekimų rezultatus, kokie dėstytojai galėtų tapti studentų mentoriais.
Kas yra geras gydytojas?
Mokymuose dalyvavęs VU Medicinos fakulteto profesorius dr. Vidmantas Alekna juos įvertino kaip tikslų ir koncentruotą kryptinį seminarą, labai naudingą jo, kaip dėstytojo, kasdieniam darbui.
„Pradėjome nuo klausimo, kas yra geras gydytojas ir kaip jį parengti. Mums ypač svarbu žinoti, kaip mokyti studentus, kad jie būtų kiek galima geriau pasirengę praktiniam darbui. Čia bendrai sutariame, kad svarbiausia yra trys dalys: profesionalios žinios, praktiniai įgūdžiai ir mokslo įrodymais pagrįstas supratimas“, – sako prof. dr. V. Alekna.
Kita vertus, profesorius pripažįsta, kad visoje šioje grandinėje labai svarbus vertinimas. Būtent jis atsako į klausimą, ar baigęs studijas gydytojas yra visiškai pasirengęs praktiniam darbui. Tad jam naudingiausia pasirodė ta seminaro dalis, kur buvo nagrinėjama studijų pasiekimų mokymo bei mokymosi metodų ir mokymo pasiekimų įvertinimo darna. Svarbu, žinoma, apibrėžti mokymo pasiekimus, taikyti įvairius studijų ir mokymosi metodus, bet, profesoriaus manymu, darna pasiekiama tik tada, kai įvertinami studijų rezultatai.
Į patį vertinimą jis siūlo žiūrėti kaip į kintantį dalyką, bet tokį, kur veikia tam tikri principai. Vienas pagrindinių – patikimumas (ar vertinimas patikimai atsako į klausimą „Žino ar nežino?“). Taip pat svarbu, ar tikrai vertiname tą, ką norime vertinti, ar yra vertinimo pridėtinė vertė, įnašas į mokymąsi, ar vertinimas priimtinas abiem pusėms, ar yra grįžtamasis ryšys. Visus šiuos dalykus seminare susirinkusieji aptarė tiek teoriškai, tiek vėliau praktiškai nagrinėdami įvairias situacijas.
Medicinos fakulteto docentė dr. Lina Zabulienė džiaugėsi puikia galimybe dalyvauti seminare, susipažinti su įvairių universitetų medicinos mokymo patirtimi, kylančiomis bendromis problemomis, jų įtaka pasiekimų rezultatams ir, žinoma, apčiuopti galimų pokyčių naudą. „Neabejoju, kad jaunam gydytojui parengti labai svarbu žinios, kurias jis įgyja mokydamasis aukštojoje mokykloje, tačiau profesionalumą, konkurencingą kompetenciją, situacijos valdymą, gebėjimą dirbti komandoje, suprasti kolegas ir pacientus, užtikrinti paciento saugumą jis pasieks tik nuolatos lavindamas savo įgūdžius, gerbdamas vertybes, turėdamas tinkamas asmenines savybes ir tikėdamas, kad jam pavyks. Profesionalus, savarankiškas, sąžiningas, nuoširdus, empatiškas, atviras, teisingas, etiškas, taktiškas, patikimas, drąsus, konfidencialus, gerbiantis, tolerantiškas, kolegiškas, atsakingas, įžvalgus, kantrus, ramus, malonus, pozityvus, smalsus, gebantis elgtis altruistiškai ir aukotis gydytojas visuomet sulauks sėkmės ir pripažinimo“, – pažymi gydytoja endokrinologe dirbanti doc. dr. L. Zabulienė. Tačiau tapti tokiu gydytoju reikia kasdienių pastangų, noro, užsispyrimo ir laiko, nes asmeninis ir profesinis tobulėjimas yra visą gyvenimą trunkantis procesas – gyvenimo būdas, kurio pamatines gaires ir brėžia Medicinos fakulteto dėstytojų komanda. Kaip tinkamai įvertinti jauno specialisto žinių, gebėjimų, pažangos, motyvacijos ir asmeninių savybių derėjimą, išlieka aktualus daugelio mokymo institucijų klausimas.
Mokytis – niekada nevėlu ir visuomet prasminga
Doc. dr. L. Zabulienės nuomone, tokie ekspertų mokymai yra ypač naudingi ir dėl diskusijų grupėse, kai galima pasidalyti mintimis ir idėjomis, kaip patobulinti savo darbą. Jai įsiminė paskutinė „žaismingoji“ seminaro dalis, kai teko parengti visos studijų programos pasiekimų vertinimo eiliškumą pagal Jungtinės Karalystės universitetų studentų rengimo programos principus. Tai buvo naujoviška, netikėta ir sužadinusi smalsumą užduotis net ir patyrusiems dėstytojams. Užduoties pradžioje daugelis jautėsi tarsi slystančia smėlio kopa lipantys pasimetę pirmakursiai. Tačiau netrukus, įkvėpti grupinio darbo atmosferos, pasitikslinę situaciją, išsiaiškinę aplinkybes ir sąlygas, dėstytojai audringai ir kūrybingai susibūrė dėlioti teorinio pasiekimų vertinimo plano. Visi buvo lygiaverčiai kūrybinio proceso dalyviai – virė diskusijos, kunkuliavo aistros, dideliame popieriaus lape gulė spalvoti pliusai, kryžiai ir dėstomi dalykai. Galop tapo akivaizdu, kad vos vienai kitai dėstytojų grupei pavyko sklandžiai susidoroti su užduotimi. Tačiau tokia strateginio mąstymo mankšta buvo labai naudinga ir prasminga. Paaiškėjo, kaip svarbu iš anksto susipažinti su medicinos studijų programa nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos, planuoti dalyko dėstymą pagal bendrą pasiekimų vertinimą, plėsti savo kompetencijų ribas ir semtis patirties iš universalias vertinimo tradicijas turinčių mokymo įstaigų.
„Tokia užduotis būtų labai prasminga studijų programas kuriantiems strategams, kai, pasitelkiant kitų universitetų patirtį ir jų naudojamus metodus, būtų galima sistemiškai, visapusiškai ir nuosekliai apžvelgti studentų rengimą, jų mokymo ir ugdymo planą, nustatyti pasiekimų vertinimo laiką, periodiškumą ir pobūdį, numatyti kuo objektyvesnius ir aktualesnius rezultatų vertinimo kriterijus“, – įsitikinusi doc. dr. L. Zabulienė.
Siekis – daugiau galimybių tobulinti įgūdžius
Kita vertus, pasak docentės, tokie renginiai suteikia puikią galimybę ne darbo aplinkoje susipažinti su įvairių sričių, skirtingos patirties ir akiračio Medicinos fakulteto dėstytojais, skatina bendradarbiavimą, kuria komandinę dvasią ir tarpusavio pasitikėjimą. VU iniciatyva pritraukti ne tik dėstytojus – savo srities specialistus, bet ir ugdyti juos tikrais mokytojais, mentoriais, oratoriais ir lyderiais yra nepaprastai reikšminga ir aktuali, siekiant parengti besididžiuojantį savo Alma Mater absolventą.
Jai antrinantis prof. dr. V. Alekna patikslina, kad organizuoti mokymai buvo naudingi ir todėl, kad leido pagilinti žinias, pasitikrinti, susidėlioti tam tikrus akcentus, galiausiai – atsinaujinti informaciją. „Dauguma mūsų fakulteto dėstytojų – dar ir gydytojai, nuolat tobulinantys profesines žinias, bet mums labai trūksta su edukologija ir studijų procesu susijusių mokymų. Tad universiteto pastangos plėtojant tokio pobūdžio mokymus yra sveikintinos. Labai svarbu, kad būtų sukurta ir įgyvendinta nuosekli edukologijos mokymų sistema, nes tik dėl tokių kursų galime tobulėti kaip dėstytojai“, – įsitikinęs profesorius.
Dėmesio! Šiuo metu vyksta registracija į „Aktyvaus mokymosi metodų mokymus-dirbtuves“ VU dėstytojams. Mokymai vyks 2018 m. kovo–balandžio mėn. Programos trukmė – 2 mėn. (20 auditorinių val. ir 20 val. savarankiško darbo, kuris tiesiogiai susijęs su konkretaus dalyko ugdomosios veiklos tobulinimu).
Komentarų nėra. Būk pirmas!