Šiandien save atrandame moderniame pasaulyje, kuris itin skiriasi nuo to, kuriame gyvenome prieš 50, 20 ar net 10 metų. Globalūs ekonominiai procesai ir technologijų kaita pakeitė ne tik mūsų ekonomikos veidą, tačiau ir mūsų darbą ar net asmeninį gyvenimą. Tapome mobilūs visomis prasmėmis: idėjomis, patirtimis ar tiesiog informacija mainomasi akimirksniu, o politiniai ir ekonominiai integracijos procesai atvėrė kelius žmonių fizinei migracijai. Bet kokie žymesni ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčiai yra ne tik naujos atsivėrusios galimybės, bet ir sudėtingi iššūkiai visai teisinei sistemai. Joje nuolat aktuali teisės tikslingumo ir efektyvumo patikra – kiek egzistuojantys teisiniai instrumentai pajėgūs ir pasirengę tinkamai reguliuoti žmogaus ir socialinių darinių elgesį naujomis sąlygomis? Nuo šių egzistencinių klausimų negali slėptis ir darbo teisė. Matant, kaip ryškiai per kelis dešimtmečius pasikeitė žmogaus darbas ir jo aplinka, negalime savęs nepaklausti, ar šiandien galiojanti darbo teisė tinkamai atlieka savo uždavinius, ar šie uždaviniai nėra pasikeitę per jau dešimt Lietuvos Respublikos darbo kodekso galiojimo metų? O gal apskritai Darbo kodeksas turi išnykti, kaip išnyksta fabrikuose dirbanti dirbančiųjų karta, ir į darbo rinką beldžiasi mobili, drąsi ir savarankiška „Facebook“ karta?

Metų pradžioje tradiciškai domimės Vilniaus universiteto finansinėmis perspektyvomis. Tokios didelės įstaigos biudžeto sudarymas ir subalansavimas yra sudėtingas procesas, kuris užtrunka ne vieną mėnesį, tačiau šiandien administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktorius dr. Gintaras Binkauskas jau gali kalbėti apie tai, kokie šie finansiniai metais bus Universitetui. Jie galbūt ir neatneš didesnių staigmenų, tačiau nestokos ir naujovių.

Šį pirmadienį dienraštyje „Guardian" pasirodė straipsnis apie sudėtingą kai kurių Britanijos universitetų padėtį sugriežtinus imigracijos įstatymą. Prieš kurį laiką buvo kilęs triukšmas dėl studentų iš užsienio, kurie susimokėję studijų įmoką nesimoko – naudojasi universitetu kaip priemone įvažiuoti į šalį ir joje pasilikti.

Šios žiemos sesijos metu Vilniaus universiteto Studentų atstovybė pradėjo įgyvendinti programą „Sąžiningai“, kuria siekiama skatinti akademinį sąžiningumą universitete.