Prieš 14 metų žurnalas „Veidas“ pradėjo reitinguoti Lietuvos universitetus. Nuo to laiko nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas skelbiamas kiekvienais metais. Tačiau nuo pat pradžių netyla kalbos ir ginčai apie reitingo kriterijų objektyvumą. Siekdamas padiskutuoti šia tema žurnalas „Veidas“ vasario pradžioje sukvietė aukštųjų mokyklų atstovus į konferenciją „Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei“.
Svarbiausias reikalavimas – patikimumas
Konferencijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino neabejojantis aukštųjų mokyklų reitingo nauda. Pasak jo, reitingai leidžia abiturientams apsispręsti, kuriame universitete rinktis studijas, kuri aukštoji mokykla labiausiai atitinka jų lūkesčius. Tačiau čia iškyla ir kita svarbi problema – reitingų patikimumo, pasitikėjimo reitingavimo sistema. „Aukštosios mokyklos yra labai skirtingos. Reikia rasti patikimą ir aiškų kriterijų, kad galima būtų jas palyginti“, – sakė Gintaras Steponavičius.
UAB „Veido“ periodikos leidyklos leidėjas dr. Algimantas Šindeikis irgi kalbėjo apie aukštųjų mokyklų reitingavimo svarbą ir tam tikrą nepasitikėjimo atmosferą, kuri lydi kiekvieną skelbiamą reitingą. Jis pabrėžė, kad universitetų reitingavimas yra pasaulinis reiškinys, todėl visiškai atsisakyti aukštųjų mokyklų reitingo būtų kvaila, tačiau reitingo kriterijus galima ir būtina aptarinėti. „Mūsų tikslas yra pasikalbėti apie reitingavimo metodiką. Mes kasmet sulaukiame dėl jos nemažai kritikos“, – konferencijos atidaryme prisipažino A. Šindeikis.
Aukštosioms mokykloms įvertinti – daugybė parametrų
Konferencijoje buvo pažymėta, kad pačiame pirmajame reitinge prieš 14 metų aukštosios mokyklos buvo lyginamos pagal 40 parametrų. Tačiau nuo to laiko parametrų skaičius išaugo. Praėjusiais metais paskelbtas reitingas rėmėsi 80 parametrų, o šiais metais jų jau gali būti šimtas. Viena iš šių metų naujovių yra ta, kad planuojama reitinge neišskirti į atskirą kategoriją privačių aukštųjų mokyklų. Pasak A. Šindeikio, toks sprendimas buvo priimtas po to, kai privačioms mokykloms buvo leista kovoti dėl krepšelių, t. y. tiesiogiai konkuruoti su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. Tačiau naujų klausimų kilo po praėjusių metų pabaigoje paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo, nes neaišku, ar privatūs universitetai ir toliau galės dalyvauti krepšelių dalybose, todėl dėl privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų reitingų sujungimo dar nėra iki galo apsispręsta.
Šiandien žurnalas „Veidas“ vertina aukštąsias mokyklas pagal kelis svarbiausius kriterijus (kiekvienas jų susideda iš kelių dalių). Pasak A. Šindeikio, pats svarbiausias kriterijus, vertinant universitetus, yra vykdoma mokslo ir meno veikla. Aukštosios mokyklos taip pat yra vertinamos pagal akademinio personalo ir alumnų veiklos, universiteto akademinio personalo lygio, tarptautiškumo, specialybių ir studijų pakopų, studijų sąlygų, studentų nuomonės apie savo aukštąją mokyklą ir universitete įgytos specialybės paklausos darbo rinkoje kriterijus. Vertinamas taip pat ir universitetų finansavimas.
„Veidas“ neseniai pradėjo reitinguoti ir kolegijas. Jų reitingavimo principas yra panašus į universitetų reitingavimą, tačiau turi ir savo niuansų. Pavyzdžiui, pats svarbiausias kriterijus kolegijų reitinge – jų vykdoma taikomoji mokslo ir meno veikla. „Mes žiūrime, kiek kolegijos yra naudingos savo regionui“, – pažymėjo A. Šindeikis.
Kaip vieną iš didžiausių ir rimčiausių reitingo problemų „Veido“ leidėjas įvardijo duomenų patikimumą, ypač kai kalbama apie tuos duomenis, kuriuos pateikia pačios aukštosios mokyklos (dalį duomenų „Veidas“ gauna iš oficialių struktūrų, pavyzdžiui – „Sodros“). Be to, A. Šindeikis pažymėjo, kad ne visų aukštųjų mokyklų finansavimo struktūra yra skaidri.
Žvilgsnis į kaimynų patirtį
Konferencijoje savo įžvalgomis ir patirtimi pasidalijo svečias iš Lenkijos, fondo „Perspektywy“, atliekančio nacionalinį Lenkijos aukštųjų mokyklų reitingą, atstovas Waldemaras Siwinskis. Jis pasakojo, kad demografinio bumo bangoje, kuri buvo jaučiama Lenkijoje praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, šalyje buvo įsteigta labai daug naujų aukštųjų mokyklų. Šiandien Lenkijoje nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas tampa vis populiaresnis, nes kai kurie universitetai, suprastėjus demografinei padėčiai, yra ties išnykimo riba ir abiturientai nori žinoti, kurios aukštosios mokyklos yra patikimos ir garantuoja kokybišką išsilavinimą.
Fondas „Perspektywy“ vertina Lenkijos universitetus pagal šešis svarbius kriterijus – aukštosios mokyklos prestižą, inovatyvumą, mokymosi aplinką, tarptautiškumo lygį, akademinį potencialą ir akademinį efektyvumą. „Universitetas gali turėti didelį potencialą, bet klausimas, kaip jis juo naudojasi. Todėl reitinge potencialas yra atskirtas nuo efektyvumo“, – aiškino W. Siwinskis.
Lenkijos nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas, panašiai kaip ir Lietuvos, turi du ryškiausius lyderius – tai Varšuvos universitetas ir Jogailos universitetas Krokuvoje. W. Siwinskis pažymėjo, kad jų reitingas taip pat susilaukia įvairių priekaištų, kurie yra neišvengiami. „Vis dėlto manau, kad nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas yra reikalingas, nes jis stimuliuoja universitetų raidą ir verčia universitetus pasitempti“, – tvirtino svečias iš Lenkijos.
Nepatenkintų bus visada
Atrodo, kad klausimas apie vieno ar kito reitingo patikimumą – tai amžina tema. „Kiekviename reitinge yra tas, kuris užėmė pirmą vietą, ir tas, kuris užėmė paskutinę. Tie, kas atsiduria žemai, pradeda mąstyti, ką daryti, kad būtų galima pagerinti situaciją. Dauguma tokių aukštųjų mokyklų randa paprastą būdą – prašo pakeisti kriterijus į sau palankesnius“, – teigė „Veido“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Pasak jo, kai kurios aukštosios mokyklos yra tiesiog nepasirengusios konkurencinei kovai. „Ne mes pasirūpinome, kad tam tikros aukštosios mokyklos taptų universitetais, nors nėra vertos šio statuso“, – sakė jis.
Konferencijoje iš tikrųjų nuskambėjo nemažai priekaištų reitingavimo sistemai, tačiau šie priekaištai nėra nauji ir kartojasi metų metus. Daugumos priekaištų esmė ta, kad pernelyg skirtingos aukštosios mokyklos susitinka viename reitinge – specialiuosius universitetus sunku lyginti su klasikinio pavyzdžio universitetais, o aukštosios menų mokyklos dėl savo specifikos yra nepajėgios konkuruoti pagal reitinge iškeltus kriterijus su kitais universitetais. Tačiau šie priekaištai neatgraso žurnalo „Veidas“ nuo minties ir toliau rengti nacionalinį Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą. Planuojama, kad šiais metais universitetų reitingas bus paskelbtas žurnale gegužę, o kolegijų kiek vėliau – birželio mėnesį.