Vilniaus universiteto Senatas, parengęs naują Universiteto statuto redakciją ir pateikęs nustatytu laiku nacionaliniam parlamentui, taip pat priėmęs sprendimus ginti aukštosios mokyklos autonominio valdymo principą bei siekdamas modernios vadybos plėtojant mokslą ir studijas, informuoja visuomenę apie savo poziciją, kad būtų aiškios ir daugumai piliečių suprantamos keliamo konflikto priežastys, aplinkybės ir grėsmės.
Universitetas, valdydamas milžinišką – vertinant šalies mastu – intelektualųjį ir materialųjį turtą, darydamas esminę įtaką Lietuvos mokslo, kultūros, švietimo raidai, nori skaidrių politinių sprendimų ir teisės daryti įžvalgas kaip stipri demokratinės visuomenės institucija, o ne politinių sprendimų įkaitas. Senatas pasiūlė įstatymų leidėjui dialogą, nes dialogo būdu Universitetas gali pateikti nuostatas, kurias rekomenduotų visoms aukštosioms mokykloms. Dabartinėje situacijoje Vilniaus universitetas, istorijoje patyręs ne vieną išlikimo išbandymą santykiuose su politine valdžia, mato ir papildomą misiją – pakviesti visus universitetus ginti konstitucinį autonomijos principą.
Vilniaus universiteto statutas dar 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo yra patvirtintas atskiru įstatymu Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo. Tai vienintelis aukštosios mokyklos statutas, patvirtintas įstatymu. Tačiau, įsigaliojus naujajam Mokslo ir studijų įstatymui, Vilniaus universiteto Senatas sutiko parengti naują Statuto redakciją.
2011-02-01 Senatas, rengdamasis diskusijai dėl galutinės naujo Statuto redakcijos ir dokumento priėmimui, išskyrė esminius principus, kurių sutarė laikytis redaguojant svarbiausią Universiteto dokumentą. Matyti, jog Senatas pagrindė savo poziciją rimtais teisiniais, etiniais, istoriniais argumentais.
2011-02-22 Universitetas priėmė naują savo statuto redakciją, kurią pateikė Seimui tvirtinti. Laikantis tradicijų statutas turėjo būti tvirtinamas įstatymu.
Seimui įteiktame Statuto projekte, be kita ko, yra numatytos šios nuostatos, kurios skiriasi nuo numatytų Mokslo ir studijų įstatyme:
٭Vilniaus universitetas siūlo įtvirtinti kitokį aukščiausio valdymo organo – Universiteto tarybos formavimo principą.
٭Statuto projekte numatyta, kad dėl ministro skiriamų Universiteto tarybos narių turi būti gautas Vilniaus universiteto bendruomenės atstovo – Senato sutikimas;
٭Kitaip nei Mokslo ir studijų įstatyme, numatyta, kad dėl svarbiausių sprendimų, kuriuos priima Universiteto taryba, turi būti gautas Senato sutikimas.
Vilniaus universiteto Senato, priėmusio tokį Statuto projektą, nuomone, tai leistų išvengti neteisingų žingsnių, kurie gali atsirasti, jei būsima Universiteto taryba priimtų sprendimus, prieštaraujančius Vilniaus universiteto bendruomenės nuomonei.
2011-04-28 Universiteto senatas, pritardamas aukštojo mokslo reformoms, pareiškė, kad reikia gerbti fundamentalų aukštojo mokslo autonomijos principą ir pakvietė įstatymų leidėją pradėti dialogą. Poreikis dialogui atsirado mūsų aukštosios mokyklos Senato nariams, dekanams, administracijai pajutus demokratinės dvasios trūkumą įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą. Gali pasirodyti, kad minėtos Statuto nuostatos tiesiog kertasi su kai kuriomis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, tačiau Vilniaus universiteto Senatas įžvelgė ir kur kas gilesnę problemą, susijusią su aukštųjų mokyklų autonomijos principo ribojimais. Būtent į ją atkreipė dėmesį dalis Seimo narių, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcijos) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamiems straipsniams Universitetas tik apgailestauja, jog kitos aukštosios mokyklos, teikdamos Seimui statutų projektus, neatsižvelgė į šias aplinkybes.
Iki bus paskelbtos Konstitucinio Teismo išvados, Universitetas pasiūlė ieškoti Seimui kompromisinio sprendimo, kuriuo būtų gerbiama Universiteto Senato nuomonė ir įstatymų leidėjas bent iš dalies atsižvelgtų į išsakytus prieštaravimus.
Kol Mokslo ir studijų įstatymas numato, jog universitetų statutai turi būti tvirtinami Seimo nutarimais, vienintelė galima teisinė išeitis yra naują Vilniaus universiteto statuto redakciją priimti kaip galiojančio įstatymo dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo pakeitimą, Būtent tokį įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma priimti Senato pateiktą Statutą, įregistravo 15 Seimo narių grupė.
Su išsakyta oficialia Universiteto bendruomenės pozicija nesutinka kai kurie Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė. Dėl šios priežasties Senato nutarimu buvo sudaryta derybinė grupė, įgaliota derėtis dėl naujojo statuto priėmimo.
2011-05-04 ir 2011-08-08 derybinės grupės nariai buvo susitikę su Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu bei Švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi. Tačiau kompromisas nebuvo pasiektas, tik konstatuota, kad yra principinių nesutarimų.
2011-08-17 Seimo narė Virginija Baltraitienė įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kuri 2011-09-29 buvo pateikta Seime, tačiau nuspręsta ją grąžinti tobulinti. Ši pataisa būtų leidusi išspręsti egzistuojančią teisinę koliziją tarp dviejų įstatymų - dabar galiojantis Vilniaus universiteto statutas, patvirtintas įstatymu, yra lex specialis, todėl turi viršenybę prieš Mokslo ir studijų įstatymą.
Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vadovavosi paskelbta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kurioje teigiama, kad Vilniaus universiteto statutas turi būti suderintas su Mokslo ir studijų įstatymu. Tuo tarpu 2011-09-27Vilniaus universiteto senatas rašytinai pateikė savo nuostatą dėl minėtų išvadų, teigdamas, kad dauguma jų nėra pagrįstos teisiniais argumentais. Ši pozicija grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo priimtais sprendimais dėl aukštųjų mokyklų autonomijos principo. Deja, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, neatsižvelgdamas į Universiteto senato argumentus, savo poziciją ir toliau grindė tuo pačiu Mokslo ir studijų įstatymu ir Teisės departamento išvadomis. Kita vertus, jokių oficialių raštų iš Seimo Vilniaus universitetas nėra gavęs.
2011-09-26 ir 2011-10-29 Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Universitetui du raštus, kuriuose būtent Universitetą ragina skubinti Statuto priėmimą (!) ir Vilniaus universiteto pertvarkymą iš biudžetinės įstaigos į viešąją.
2011-10-26 Rektorius prof. Benediktas Juodka, prorektorius doc. Juozas Galginaitis bei Senato pirmininkas prof. Domas Kaunas susitiko su Seimo Pirmininke Irena Degutiene ir išdėstė Vilniaus universiteto poziciją, įteikdami Rektoriaus pasirašytą raštą dėl Statuto projekto ir Universiteto pertvarkymo į viešąją įstaigą. Seimo Pirmininkė žodžiu patikino, kad Vilniaus universitetas gali vadovautis galiojančiu įstatymu (Statutu), kadangi Seimas nėra pateikęs kitokio atsakymo.
2011-10-20 Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas kreipėsi į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją (LURK), prašydamas pareikšti nuomonę dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymu. Akivaizdu, jog tai reiškia siūlymą LURK “įvertinti” mūsų Universiteto Senato sprendimus.
2011-10-21 vykusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija sprendimo nepriėmė ir atsakymą nutarė pateikti 2011-11-18.
2011-11-13 Rektorius prof. B. Juodka ir prorektorius J. Galginaitis susitiko su Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais ir įteikė universiteto atsakymą į 2011-10-26 ministro raštą dėl universiteto persitvarkymo į viešąją įstaigą, kuriame pabrėžiama, jog laukiama atitinkamų įstatymo leidėjo veiksmų.
2011-11-18 įvyko Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), kurioje buvo balsuota dėl nuomonės apie Vilniaus universiteto siekį pratęsti tradiciją ir įtvirtinti savo statutą įstatymu. Poziciją šiuo klausimu LURK prašė pateikti LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. VU balsavimui pateikė savo projektą (projekto paaiškinimas, projekto lyginamasis variantas). Konferencijos dalyvių nuomonės balsavimo metu išsiskyrė (už VU poziciją balsavo 7 Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovai, prieš – 6, vienas susilaikė).
2011-11-23 iš LRS SMKK buvo gautas raštas Nr.4819 dėl Vilniaus universiteto pertvarkymo iš biudžetinės į viešąją įstaigą, kuriame teigiama, kad komitetas š.m. lapkričio 30 d. ketina svarstyti Įstatymo projektą XIP-3105 Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo. Taip pat rašte buvo nurodyta Komitetui pateikti universiteto nuomonę dėl Seimo Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų, pateiktų įstatymo projektui XIP-305.
2011-11-29 dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pareiškė, kad „Vilniaus universitetas neturėtų būti teisiškai išskirtinis“. Nepritarimą Vilniaus universiteto siekiui apginti autonomijos principus ir tradiciją, pagal kurią VU statutas yra tvirtinamas įstatymu, pareiškė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) rektorius Remigijus Žaliūnas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Zigmas Lydeka, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius Alvydas Pumputis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas bei Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.
Universitetas buvo ir yra pasirengęs toliau konstruktyviai dirbti, tačiau nesutinka, kad Vilniaus universiteto statusas būtų menkinamas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus universiteto Senatas 2011-11-29 priėmė sprendimą panaikinti 2011-02-22 nutarimą ir atsiimti naujai teikto VU Statuto redakciją iš Seimo, kol nepaskelbtas Konstitucinio teismo nutarimas dėl Mokslo ir studijų įstatymo konstiutucingumo.
2011-12-22 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas baigė nagrinėti bylą Dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcijos) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir priėmė nutarimą,1 kuriame pabrėžė, kad, nustatydamas aukštųjų mokyklų valdymo ir organizacinę struktūrą, reguliuodamas jos pertvarką, įstatymų leidėjas turėtų paisyti demokratinių valdymo principų ir nesudaryti prielaidų juos pažeisti, kadangi šių principų neatitinkantis teisinis reguliavimas galėtų sudaryti prielaidas valstybei nepagrįstai kištis į aukštųjų mokyklų valdymą ir (ar) paneigti aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės savivaldą, taigi pažeisti Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojamą aukštųjų mokyklų autonomiją.
Tokia padėtis vėl atvėrė galimybę Seimui ir Vyriausybei ne tik įvertinti padarytas politines klaidas ir taisyti teisės aktus, bet ir tartis su universitetais apie jų idėją ir misiją, jų valdymo sampratą. Deja, viešoji erdvė vėl parodo visai ką kita. Nors Konstitucinis teismas iš dalies jau buvo anksčiau pasisakęs universitetų autonomijos klausimu ir naujausiu, 2011-12-22 dienos nutarimu tiesiog išplėtė išaiškinimą, Lietuvos politiniame pasaulyje pasklido ir kritikos Konstitucinio teismo teisėjams, ir net interpretacijų – esą nutarimas naudingas tik vienam – Vilniaus universitetui. Tokią poziciją pabrėžė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras: „Apskritai žiūrint į Konstitucinio Teismo nutarimo kryptį ir vinguriavimą tarp „prieštarauja" ir „neprieštarauja" Konstitucijai negali atsikratyti minties, kad galiausiai Konstitucijai neprieštarauja niekas, kas yra naudinga puikiajam (be ironijos) mano Vilniaus universitetui, ir prieštarauja viskas, kas jam (arba jo, taip vadinamam „establishmentui") nėra naudinga".2 Politikai turi galių kurti visuomenės dialogą, tačiau turi ir tiek pat galių priešinti. Šiuo atveju, „be ironijos" ir atstovaujamoji Vilniau universiteto Senato pozicija akivaizdžiai ignoruojama, nors šis Universitetas gynė Universiteto idėją apskritai, o ne tik kaip vienos aukštosios mokyklos interesą. Taigi po Konstitucinio teismo nutarimo stengiamasi visuomenei sudaryti įspūdį apie kai kurių universitetų „uždarumą" ar „neatskaitingumą" valstybei, tarsi universitetai galėtų nepaisyti ir kada nors nesilaikė tiek Konstitucijos, tiek ir ją atitinkančių įstatymų. Šiandien ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas supaprastina Universiteto idėją, jos autonomiškumo įgyvendinimą: „KT sprendimas iš esmės lietė vieną klausimą – kaip turi pasiskirstyti galios tarp universiteto tarybos ir senato. Į tas pastabas bus atsižvelgta, atitinkamai pateikus ir įstatymo (Mokslo ir studijų įstatymo – ELTA) pataisas, bet tai nekeičia esmės, tai labiau liečia pačią universitetų savivaldos sampratą ir šioje vietoje kažkokių labai didelių pertvarkų KT nenurodo (...)."3 Vilniaus universiteto Senatas iki šiol tebemano ir jokiu nauju dokumentu nėra pakeitęs savo nuostatos, kad universiteto savivalda yra esminis Universiteto sampratos klausimas.
Vykdant privalomą pertvarkymą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 93 str. 8 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.105 str. 2 d., nuo 2012 m. sausio 3 d. pakeista Vilniaus universiteto teisinė forma iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.
Universitetas siūlo išplėtoti dialogą visoms aukštosioms mokykloms „UNIVERSITETO IDĖJOS" klausimu (prisimenant įžymiuosius filosofus – J. Newmaną, W. Humboldtą, J. Habermasą, kt., pasisakiusius šia tema) ir ginti universitetų autonomiją, o politinei valdžiai - pripažinti padarytas klaidas.
1 Valstybės žinios, 2011-12-28, Nr. 160-7591
2 Aukštojo mokslo sukonstitucinimo reforma. Šimašius, Remigijus. Prieiga: http://simasius.blogas.lt/
3 Premjeras nemano, kad taisant Mokslo ir studijų įstatymą reikėtų šaukti neeilinę Seimo sesiją. Pranešimas iš Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus brifingo. ELTA. 2012-09-09. Paskelbta: delfi.lt. 2012-09-09.