Virtualios valiutos schemos nėra naujas reiškinys. 1996 m. buvo įgyvendinta e-gold virtualios valiutos schema, kurios vienetai buvo 100 proc. padengti auksu. Diskutuojant, ar virtuali valiuta (VV) – tik žaisminga idėja, ar reali alternatyvios pinigų rinkos užuomazga, reiktų bent trumpai apžvelgti pagrindines VV schemas: uždarą, pusiau uždarą ir atvirą.

Uždaros VV schemos pavyzdžiu galėtų būti World of Warcraft (WoW) žaidimo valiuta Gold, kurią naudodami žaidėjai gali įsigyti savo valdomų herojų patobulinimus, pagreitinti perėjimą į aukštesnį žaidimo lygį ir pan. Uždarose VV schemose virtualia valiuta galima atsiskaityti tik uždaroje, virtualioje erdvėje, šiuo atveju WoW žaidime.

Pusiau uždaros VV pavyzdžiu galėtų būti Nintendo Points valiuta. Vartotojai turi galimybę įsigyti Nintendo Points žaisdami žaidimą arba naudodami kreditinę kortelę. Jie gali atsiskaityti ne tik virtualioje erdvėje, bet ir Nintendo parduotuvėse, pirkdami papildomą kompiuterinę įrangą ar pan. Pusiau uždaros VV schemos atveju virtuali valiuta negali būti konvertuojama atgal į realius[1] pinigus.

Atviros VV schemos pavyzdžiu galėtų būti Linden Dollars (L$). L$ – tai interaktyvaus virtualaus pasaulio Second Life valiuta. Secondlife.com susikurti avatarai – virtualios asmenybės piniginiams atsiskaitymams naudoja L$ valiutą, kurią gali įsigyti ir parduoti už realius pinigus.

Esminis proveržis VV schemose įvyko, kai atviroms VV schemoms buvo pritaikytas P2P (Peer-to-peer) tinklas ir sistema tapo decentralizuota. Nors e-gold ar L$ valiutos realizuotos naudojant atvirą VV schemą, jos buvo centralizuotos. Pirmu atveju valiuta buvo „Gold&Silver Reserve Inc.“ nuosavybė, antruoju – „Linden Research Inc.“. P2P kompiuterinio tinklo technologija, gerai žinoma ir iš BitTorrent ar panašių failų dalijimosi programų, decentralizuoja sistemą ir eliminuoja „savininką“. VV atveju kontrolė yra patikėta viešam atviro kodo algoritmui, apimančiam tokias technologijas kaip viešojo rakto kriptografija, vieša sandorių apskaita ir atliktų transakcijų viešas patvirtinimas. Keletas tokių decentralizuotų VV pavyzdžių: Bitcoin (BTC); Litecoin (LTC); PPcoin (PPC); Freicon (FRC) ir kt. Šiuo metu populiariausia, turinti didžiausią rinkos kapitalizaciją yra Bitcoin virtuali valiuta. Daugeliui VV žinoma būtent kaip „bitkoinai“.

Ieškant atsakymo, ar VV, tarkim, Bitcoin, yra reali alternatyvios pinigų rinkos užuomazga, reiktų bent trumpai paieškoti priežasčių, lemiančių Bitcoin populiarėjimą. Galbūt esminė priežastis – tai alternatyvų esamai pinigų sistemai paieška. Tiek centrinių pasaulio bankų strategai, tiek ekonomistai, tiek mokslininkai, tiek asmenys, besidomintys monetarine politika, pastebi, kad dabartinė pinigų sistema, pagrįsta eksponentiniu pinigų kiekio apyvartoje didinimu, nėra tvari. Ekonomikos skatinimas, didinant pinigų kiekį apyvartoje, neišsprendžia realaus ekonominio augimo, konkurencijos, žaliavų efektyvaus ir ekologiško paskirstymo ar visuomenės užimtumo problemų. Esama monetarinė sistema lemia galios koncentravimąsi. Pasaulyje liko nedaug šalių, kurios būtų nepriklausomos nuo centrinių bankų naujai emituojamų pinigų, tarp jų ir JAV ar Europos šalys. Skatindami paskolas centriniai bankai įgauna didėjančią įtaką reguliuojant pasaulines kainas, politiką, atskirų regionų plėtrą ir t. t. Čia būtų galima prisiminti įžymųjį N. Rotschildo posakį: „Leiskite man kontroliuoti pinigų spausdinimą ir man nesvarbu, kas bus valdžioje.“

Toks galios koncentravimasis ir didėjantys piliečių pasirinkimo laisvės suvaržymai skatina maišto nuotaikas ir alternatyvų paieškas. Būtų galima paminėti keletą piliečių laisvės pasirinkti suvaržymų pavyzdžių: šiuo metu Indijos, Argentinos, Indonezijos ir pan. valiutos sparčiai nuvertėja. Kartu, tarkim, Indijos atveju ribojama prekyba auksu. Argentinoje – prekyba užsienio valiuta. Panašių apribojimo pavyzdžių galima rasti ir Europoje. 2013 m. Kipro krizės metu buvo „apmokestinti“ indėliai ir pradėti taikyti pinigų pervedimo apribojimai. Tokie atvejai skatina žmones ieškoti alternatyvų, siekiant diversifikuoti riziką ir bandant apsisaugoti nuo santaupų nuvertėjimo ar konfiskavimo. Daugelis, jei tik nėra apribojimų, kaip alternatyvą dekretiniams pinigams renkasi brangiuosius metalus, pavyzdžiui, auksą. Tačiau aukso kaina dėl ateities sandorių, netolygaus atsargų pasiskirstymo ar specialių prekybos taisyklių gali būti reguliuojama. Auksu sunku atsiskaityti už mažos vertės kasdieninius pirkinius, taip pat komplikuotas aukso grynumo įvertinimas, aukso transportavimas. Reiktų prisiminti dar ir praėjusio amžiaus JAV pavyzdį, kai krizės akivaizdoje žmonių turimas auksas buvo nacionalizuotas. Taigi žmonės ieško alternatyvų, ryždamiesi ir eksperimentinėms VV rinkoms.

Kita labai svarbi VV populiarumo priežastis – investicinis ir spekuliacinis pelnas. Dabartinės finansų rinkos, išgyvenančios vis dažnesnes centrinių bankų intervencijas, suteikia vis mažiau galimybių rinkos dalyviams perprasti kainų pokyčius, nes realiai kainos tiesiogiai priklauso nuo centrinių bankų veiksmų, o ne nuo laisvos rinkos, pasiūlos/paklausos dėsnių ar ekonominių principų. Taigi alternatyvios VV rinkos tampa patrauklios finansinių rinkų dalyviams, kurie savo žinias gali pritaikyti naujoje, necentralizuotoje erdvėje.

Dar vienas aspektas, didinantis VV populiarumą – tai atsiskaitymų VV galimybių gausėjimas. Šiuo metu, net ir atsirandant papildomiems reikalavimams keičiant VV į realius pinigus, išlieka galimybė VV atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Įsigyti už BTC galimų prekių sąrašas kasdien ilgėja ir apima nuo menkaverčių daiktų ar paslaugų iki prabangos prekių ar nekilnojamojo turto.

Apibendrinant būtų galima teigti, kad technologiniu požiūriu, nors kol kas ir turi trūkumų dėl atsiskaitymų patvirtinimo suvėlinimų, VV yra pajėgi tapti alternatyva esamai sistemai. Esminis klausimas, kalbant apie tolimesnę VV perspektyvą, susijęs su vyriausybių bei centrinių bankų pozicija. Aišku, šia tema mes galime tik spėlioti, tačiau skaitant centrinių bankų pranešimus, stebint, kas vyksta ir yra daroma, galima įžvelgti teigiamų pokyčių, ypač turint omeny, kad einant globalizacijos keliu bendros nepriklausomos globalios valiutos klausimas yra labai aktualus.

Kad ir toks pavyzdys: šį mėnesį Vokietijos spauda išplatino pranešimą apie teigiamą Vokietijos finansų ministerijos atstovo požiūrį į VV. VV siūloma traktuoti kaip alternatyvą esamai monopolinei sistemai, leisti vykdyti atsiskaitymus. Esminiai klausimai yra susiję su VV įteisinimu, reglamentavimu ir mokestiniu statusu. Šiandien JAV kontroliuojančios institucijos yra areštavusios VV tinkluose ne vieną milijoną dolerių. Apskritai tai irgi teigiamas ženklas, įrodantis vyriausybių siekius legalizuoti ir reglamentuoti VV rinkas, o tai leistų apsisaugoti nuo neteisėtų atsiskaitymų, mokesčių vengimo ir sukčiavimų.

Apibūdinant dabartinę situaciją VV rinkoje, būtų galima teigti, kad vyksta intensyvi plėtra. Sudarinėjamos galimybės atsiskaityti BTC įsigyjant įmonių akcijas, žaliavas, gaunant indėlių palūkanas, paskolas, draudimo polisus ir t. t. Globaliu mastu kuriami BTC investiciniai fondai (pvz.: Malta, Singapūras, Rusija); BTC valiuta įtraukiama į prekybos platformas (pvz.: Bloomberg, Oanda).

Tačiau, nepaisant teigiamų aspektų, prieš renkantis VV reiktų nepamiršti, kad VV rinkos yra vis dar kūrimosi stadijos ir šiuo metu vyksta atkakli kova dėl įtakos zonų. Didelė dalis BTC keityklų, ypač neprisitaikiusių prie kuriamų taisyklių, yra uždaromos ir bus dar uždarytos, dėl to gali būti prarandami pinigai. Taip pat kol kas lieka neaišku, ar visos šalys leis atsiskaitymus virtualia valiuta (pvz., Tailandas uždraudė) ir, pavyzdžiui, ar konkrečiai BTC bus įstatymiškai reglamentuota ir taps dominuojančia valiuta. Taigi būtent dėl pastarųjų klausimų VV kol kas reiktų vertinti kaip didelės rizikos pinigų rinką.