Vėžį įveikti padedantis chemoterapijos gydymas neįmanomas be nemalonaus šalutinio poveikio, tokio kaip pykinimas, vėmimas ir plaukų išslinkimas.
Neseniai anglų tyrimai paskelbė, kad jau labai greitai visų šių neigiamų gydymo pasekmių bus galima išvengti. Sakoma, kad specialistai aptiko molekulę, suteikiančią galimybių sukurti vaistus nuo vėžio, nekenčiančius sveikoms ląstelėms.
Seniai žinoma, kad mes visi susidedame iš ląstelių, ląstelės iš cheminių junginių molekulių. Molekulės – iš atomų. Atomai susideda iš nieko (tuštuma tarp elektronų ir protonų).
Ar tai reiškia, kad žmonės (o ir visa visata) susideda daugiausia (99,.. proc.) iš tuštumos, klausiame eksperto, Lietuvos mokslų akademijos nario, VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros prof. habil. dr. Juozo Vidmančio Vaitkaus.
Lietuvoje informatikos ir informatikos inžinerijos disciplinos turi žemą reitingą tarp stojančiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose ir lieka nepopuliarios, nepaisant jų plėtros ir didelio inovacinio potencialo versle, technikoje bei socialinėse struktūrose.
Pažintinį intelektą (kuris dažniausiai vadinamas tiesiog intelektu) mokslininkai tyrinėja jau seniai. Savo IQ (intelekto koeficientą) atitinkamais intelekto testais galime nusistatyti ir Lietuvoje. Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorija yra adaptavusi jau klasikiniais tapusius Davido Wechslerio intelekto testus vaikams ir suaugusiesiems (6–89 metų žmonėms).
Beveik visose šalyse galime aptikti keistų prietarų, susijusių su kairiąja ranka – negalima jos paduoti sveikinantis, ja žegnotis, Kristus sėdosi Dievo Tėvo dešinėje ir t. t. Lietuvoje jau senokai toleruojamas kairiarankių permokymas. Jei šeimoje gimsta kairiarankis vaikas, tai skubama jį kuo greičiau paversti „normaliu“ – dešiniarankiu. Tačiau pastebėta, kad spaudimą iš visuomenės patiriantiems ir neigiamo požiūrio dėl savo kairiarankiškumo susilaukusiems vaikams dažnai kyla daugiau psichologinių problemų, jie būna jautresni, problemiškesni.
Naujausiuose tyrimuose kalbama, kad lazerio šviesa gali ne tik sukelti žaibą, bet ir jį nukreipti taip, kad žaibai trenktų visados tik į vieną ir tą pačią vietą.
Kaip lazeriu suvaldyti žaibus, ar tai tikrai yra įmanoma, komentuoja Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros profesorius Audrius Dubietis.
Lietuva jau beveik tris dešimtmečius, t. y. nuo 1983 m., kai buvo paleistas pirmasis Ignalinos AE reaktorius, yra branduolinė valstybė. Nors dabar abu reaktoriai sustabdyti, tačiau vyksta eksploatacijos nutraukimo darbai, kurie taip pat reikalauja kompetencijos branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, radiologinio charakterizavimo, radioaktyviųjų kapinynų ilgalaikės saugos vertinimo, reaktorių sistemų ardymo ir kitose srityse.
Prieš trejus metus Europos Sąjungos šalyse mokslo tyrimams buvo panaudota daugiau kaip 12 mln. gyvūnų.
Mokslininkai tikriausiai vienbalsiai tvirtintų, kad mokslo tyrimams ir jų pritaikymui žmonijos labui eksperimentai su gyvūnais yra neišvengiami. Tačiau bandymams su gyvūnais priešinasi gyvūnų teisių gynėjai.
Per pastaruosius 30 metų pasaulio gatvėse įsivyravo gelsvą šviesą skleidžiančios aukšto slėgio natrio garų išlydžio (HPS) lempos, pasižyminčios santykinai prasta spalvine kokybe, bet dideliu šviesiniu našumu (~120 lm/W) ir patenkinamu ilgaamžiškumu (20–24 tūkst. val.).
Puslapis 1 iš 6