Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

Vilniaus universiteto steigėjai – jėzuitų brolijos nariai neskyrė laukiamo dėmesio tokiems pasaulietiniams mokslams kaip teisė ir medicina. Jėzuitams vadovaujant VU nebuvo įsteigtas Medicinos fakultetas, nors būta išorinių paskatų. Vienintelis tada universitete veikęs medicinos padalinys – pavyzdingai tvarkyta vaistinė. Apie jos interjerą, eksterjerą, puošybos elementus, baldus, įrankius, prietaisus, įrangą, taip pat pajamas ir išlaidas, skirtas ir universiteto reikmėms, žinome iš išsamaus vaistinės turto inventoriaus, sudaryto likviduojant jėzuitų ordiną 1773–1774 m. Dokumentas saugomas VU bibliotekos Rankraščių skyriuje. Ši medžiaga plačiai aptarta įvairių autorių darbuose. Mažiausiai dėmesio skirta turtingai vaistinės bibliotekai. Pažvelkime, kokias knygas sukaupė jėzuitai per 170 vaistinės veiklos metų.

„Sunki studijų savaitė jau baigėsi, o kur leisime šeštadienio ar sekmadienio vakarą? Kiek jų praeina vėjais! Neisi juk kiekvienąkart į kiną ar į teatrą. O ir tie filmai dažnokai tik „šiaip sau“. Taip ir stumi gyvenimą per kasdienybės slenksčius su neretomis išimtimis ir nedideliais nukrypimais.“ („Tarybinis studentas“, 1978 m.)

Žymus knygotyrininkas ir bibliografas profesorius Vladas Žukas keturis dešimtmečius dėstė Vilniaus universiteto Istorijos ir Komunikacijos fakultetuose pagrindinius knygotyros ir bibliografijos dalykus, išleido apie 20 knygų. Studentams buvo griežtas, nedarydavo jokių nuolaidų. Atrodydavo, kad ko nors nemokėdamas įžeidi jį patį asmeniškai.

Kartą pas doc. Joną Matulionį (1906–1993), lietuviško aukštosios matematikos vadovėlio autorių, vienas studentas laikė egzaminą, tačiau nebuvo pasimokęs, grėsė dvejetas. Studentas pradėjo verkšlenti, kad, jei docentas parašysiąs blogą pažymį, jis negausiąs stipendijos, neturėsiąs iš ko pragyventi ir toliau mokytis.

Anapilin iškeliavęs garsus kalbininkas, VU Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros docentas, stilistikos mokslo puoselėtojas Juozas Abaravičius buvo uolus mokslininkas, nestokojo ir humoro jausmo.

Jozefo Franko iniciatyva 1805 m. buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija. Jo namuose (Pilies g.) susirinkę penkiolika žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų parengė ir pasirašė draugijos statutą. Draugijos tikslas buvo rinkti duomenis apie ligų gydymo būdus, dalytis patirtimi, pranešinėti apie įdomius ir retus atvejus, pasitaikančius kasdieninėje gydytojo praktikoje.

Vilniečiai tikriausiai yra girdėję, kad namas Didžiojoje gatvėje, kur įsikūręs Prancūzų institutas Lietuvoje, knygynas ir kavinė, dažnai vadinamas Franko namu.

Akademikas P. Slavėnas (1901–1991), žymus fizikas, astronomas ir matematikas, gebėdavo įvairiose situacijose pateikti įdomių, taiklių, dažniausiai humoristinių pastabų.