Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

Mokslinės Konferencijos yra labai moksliniai Renginiai, kuriuose labai daug labai mokslingų mokslininkų susirenka vienoje Mokslo Įstaigoje. Tada kai kurie iš mokslininkų skaito savo mokslinius pranešimus labai moksliningais balsais, o kiti mokslininkai stebi juos labai mokslingais veidais. Tiesa, labai daug mokslingų mokslininkų yra labai užsiėmę moksline Veikla, todėl būna kitoje Mokslo Įstaigos vietoje, o savo mokslingais veidais į mokslingus skaitovus žiūri tik keletas juos užjaučiančių mokslininkų: dalis tų mokslininkų labai jaudinasi, nes patys tuoj turės pranešti savo mokslinius pranešimus; dalis nuobodžiauja, nes Skaitovo mokslinė Paradigma tokia pat kaip jų ir jie jau žino mokslines Išvadas; dalis piktinasi, nes galvoja, kad naudojama mokslinė Paradigma visai nėra mokslinė.

Apie Lauryno Gucevičiaus kūrybos reikšmę, jo darbo Vilniaus universitete metus pasakoja Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja, meno istorikė dr. Rasa Butvilaitė.

Žymiojo klasicizmo laikotarpio Lietuvos architekto vardu pavadintas kiemelis – vienas iš labiausiai izoliuotų, į jį galima patekti per siaurą koridorių iš Arkadų kiemelio arba per kavinę.

Jaunas specialistas, paskelbęs kelis mokslinius straipsnius, gavo užsakymą parašyti mokslo populiarinamąjį straipsnį. Sutrikęs jis kreipėsi į prof. Tadą Ivanauską (gamtininką, Vilniaus universiteto profesorių, akademiką) patarimo, kaip rašyti tokį straipsnį.

1805 m. kovo mėnesį „Vilniaus dienoraštyje“ botanikos profesorius S. Jundzilas (1761–1847) paskelbė straipsnį „Apie senus ir naujus kavos taupymo būdus“.

Iš Įvairių išlikusių bylų ir kitų dokumentų medžiagą apie universiteto studentų gyvenimą yra surinkęs ilgametis Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojas Vytautas Bogušis. Pateikiame keletą spalvingų nuotrupų. Matyt, kaip ir šiandieninę žiniasklaidą, šunybės ir muštynės amžininkus domino labiausiai. Todėl tokias ištraukas ir parinkome:

Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčia – viena seniausių Vilniuje, pradėta statyti dar 1387 m., kai Lietuva buvo pakrikštyta. Bažnyčia  daug kartų nukentėjo nuo karų bei gaisrų ir buvo perstatinėjama, remontuojama. Dabartinę puošnią vėlyvojo baroko išvaizdą įgijo po 1737 m. gaisro, perstatyta žymiausio to meto Vilniaus architekto Jono Kristupo Glaubico (Johann Christoph Glaubitz).

Su Vilniaus universitetu ir Jašiūnais susijusi ne viena istorija. O ši ypatinga, nes yra apie žymų poetą ir jo pirmąją meilę. XIX a. pradžioje dvaras priklausė istorikui Mykolui Balinskiui, vedusiam profesoriaus Andriaus Sniadeckio vyriausiąją dukrą. Pasitraukęs iš rektoriaus pareigų čia apsigyveno ir Jonas Sniadeckis.