VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu

Apie mokslininkus, kurie neužsiima mokslu

Doc. dr. Mikas Vengris | 2014-02-06 11:06 | Komentarų: 96
Komentarai

  • Doc. dr. Mikas Vengris. V. Naujiko nuotr.

Senas Lietuvos daktarų anekdotas sako, kad jei dirbi vienu etatu – neturi ko valgyti, jei dviem – neturi kada. Teisybės jame daug, ir ne tik kalbant apie daktarus. Visose standartinėse biudžetininkų srityse reikalai tokie patys: mokytojai, gydytojai, bibliotekininkai ir – mums aktualiausia – universitetų mokslininkai bei dėstytojai susiduria su ta pačia problema: realybės neatitinkančiomis „etatinėmis“ pajamomis. Docento atlyginimas Vilniaus universitete – apie du tūkstančius litų „į rankas“. Neatrodo bėdinai, nei lyginant su vidutine alga, nei – ypač – su minimalia. Atrodo dar geriau, palyginus su vidutinėmis kokio somaliečio ar net rumuno pajamomis. Ir vis tiek nesuprantu, ką galima daryti tiek uždirbant. Mano kartos (man 37) žmonės augo, studijuodami 13 laipsnių temperatūros auditorijose ir maudydamiesi vandenyje, kurį šildydavo ant viryklių. Nes karštą įjungdavo tik kartą per dvi savaites. Todėl mums nekyla noras eiti streikuoti, mojuojant transparantais ir reikalaujant, kad valdžia ką nors duotų. Mums išaiškino, kad reikia bijoti ne didelių išlaidų, o mažų pajamų. O fiksuotos mėnesio išlaidos dabar, kai jau įpratau praustis kasdien ir namuose +21°C, siekia apie 2100 litų. 1500 – paskola už būstą arba nuoma, kokie 200 už benziną, 50 už internetą, 25 už telefoną, kokie 300 – gyvybės draudimo įmokos už save ir dukras ir t. t. Maisto neskaičiuoju, nes mane maitina (ir dar kaip skaniai) žmona. Drabužių irgi, nes kol kas niekas nesuplyšo. Bet vis tiek aišku, kad pajamos mažos ir didinti jas reikia.

Pajamas padidinti lengva. Tiesą sakant, Lietuvoj dirbančiam išsilavinusiam žmogui papildomi pinigai ir uždarbiai auga ant medžių – tik netingėk pasiimti. Čia kažkam konsultacijos reikia ir autorinę pasiūlo, čia kokioj veltėdžių komisijoje pasėdėjai ir papildomą priemoką išrašė, čia, žiūrėk, „parašei projektą“, tada jį vykdai ir kokius metus ar dvejus gauni papildomą tūkstantį litų. Pinigų, kuriuos „projektiniu pagrindu“ skirsto visokio plauko kontoros – daugiau negu apstu. Užtenka ir jose sėdintiems popiergraužoms, ir mokslininkams.

Kitas kelias – visokių Europos (t. y. vargšų vokiečių) pinigais nušertų konsultantų išgarbstyta mokslo ir verslo partnerystė. Ai ai ai, mūsų mokslininkai tik apdulkėjusias knygeles skaito, oi oi oi, trūksta inovacijų, bla bla bla žinių ekonomika, kria kria kria technologijų perdavimas. Nesupraskit manęs neteisingai – nesu prieš mokslo ir verslo partnerystę. Kažkas turi mokslo idėjas diegti į praktiką, kurti naujus ir gerus produktus, aipodus, liečiamu ekranu valdomas indaploves bei išmanųjį gatvių apšvietimą, prisitaikantį prie pėsčiųjų ir vairuotojų nuotaikos. Migruoti iš mokslo į verslą – nieko čia nėra blogo ir netgi sunkaus. Ypač mano srityje (lazerių fizika), kurios pagimdyta pramonė Lietuvoje visai sėkmingai verčiasi.

Yra gal ir daugiau būdų uždirbti tiek, kad mėnesio gale šiek tiek liktų, o ne pritrūktų, bet apsiribokime šiais dviem, nes iš pažiūros jie abu – gerbtini ir skatintini. Kas čia blogo, kad mokslininkas aktyvus, rašo „grantus“, gauna paramą ir vykdo projektus? Arba įkuria aukštųjų technologijų įmonę, gamina kokius hipermodernius žaisliukus, pardavinėja visame pasaulyje ir gerai gyvena?

Blogo tai nieko, bėda ta, kad visa ši veikla visiškai nieko bendro su mokslininko darbu universitete neturi. Kaip atrodo tipiškas projektas? Pradėkime nuo to, kad projektui turi būti siūloma tai, kas jau padaryta, apsimetant, kad tai dar tik bus daroma. Naujų mokslinių dalykų siūlyti negali, nes projektas turi baigtis ataskaita, kurioje parašyta, kaip efektyviai pasiekti išsikelti tikslai. Jei nepasiekei – gausi per galvą. Ir dar blogiau – per galvą gaus popiergraužos, skirstančios tų projektų pinigus. Jiems, matyt, užmiršo pasakyti, kad moksliniai tyrimai gali baigtis be rezultatų arba rezultatai gali išeiti ne tokie, kokių tikiesi. Gerai. Siūlome tyrimą, kurį jau kažkada atlikome, straipsnį, kitą, trečią parašėme, išsiuntėme spaudai, o jei gausime finansavimą, straipsnis išeis kaip tik pačiame projekto viduryje. Tada einame į kontoros puslapį ir pildome neįtikėtiną velnio išmonę – projekto paraišką. Lengvoji dalis – kokie penki–dešimt puslapių (priklauso nuo to, kiek pinigų prašome) beletristikos apie tai, kaip dėl projekto stos nauja era, kaip viso to dar niekas nematė, kaip tai svarbu, įdomu ir aktualu. Čia dar nieko, šitaip meluoti mes įpratę. „Kokia nauda liaudies ūkiui“ rašoma kiekvieno straipsnio įžangoje. Bet tuomet ateina įdomioji dalis. Reikia pildyti projekto biudžeto lenteles. Prieš dvejus metus numatyti, kokią pipetę ar tirpiklio butelį reikės nusipirkti, vykdant šį projektą. Lentelės gudrios – neleidžia per daug pinigų skirti mokslininkų algoms, neleidžia už per daug pinigų pirkti įrangos, neleidžia ir šio, ir to, bet ką jos privalomai reikalauja skirti – tai trisdešimt procentų biudžeto universiteto „institucinėms išlaidoms“. Trisdešimt. Nuo projekto, kurio tikslas – nauji moksliniai tyrimai ar naujos technologijos kūrimas. Net rengiantis Sočio olimpinėms žaidynėms otkatai buvo tik penkiolika–dvidešimt procentų. O čia – trisdešimt. Nes universiteto popiergraužas irgi reikia maitinti.

Praleidi tris savaites pildydamas lenteles, užpildai, surenki krūvą popierių, įskaitant projekto pirkinių kainų pagrindimus, projekto dalyvių gyvenimo aprašymus, publikacijų sąrašus, batų dydžius ir muzikinius skonius. Gauni krūvą visokių parašų, nes projektą teiki ne pats, o universitetas – juridinis asmuo su centrine būstine ir rektoriumi, kuris apie tą projektą net girdėjęs nėra, bet pasirašyti turi. Jei projektas su partneriais – reikia bendradarbiavimo su jais sutarties, kurią turi perskaityti ir patvirtinti universiteto teisės skyrius.

Aplakstai visus skyrius. Prirenki parašų. Siunti projektą. Lauki porą mėnesių. Jei patvirtino – paprastai biudžetą sumažina bent 20 proc. Vėl biudžeto lentelės. Dabar jau su patvirtintomis sumomis. Kam jas, po kelmų, reikėjo pildyti, jei paskui vis tiek sumos pasikeitė? Ir jei jau pagrindėme kainas, tai kodėl mažina biudžetą? Gal ir jie sumažinimą galėtų pagrįsti?

Tada ateina blogiausia. Projektui reikia pirkti daiktus. Mūsų mylimi viešieji pirkimai. Visi seniai žino keletą esminių universiteto funkcionavimo taisyklių:

  1. Perkant daiktus per viešuosius pirkimus, jų kaina išauga apie 50 proc., palyginti su kaina, kurią gautum pirkdamas ir mokėdamas iš savo sąskaitos; todėl jau biudžete kainas išpūsk bent 30 proc.
  2. Pinigai neperkeliami į kitus metus. Pagrindinė frazė, kurią girdi iš kalbančių telefonu gruodžio mėnesį ir leidžiančių šių metų pinigus, yra „daiktų galit nesiųsti, atvežkit faktūrą“. Taip „įsisaviname pinigus“ pirkdami tai, ko visai nereikia, bet gal kada prireiks, iš firmų, laimėjusių konkursus. Siurrealu? Taip. Galima ką nors pakeisti? Ne, nes metų pabaigoje pinigai sudega kaip koks per drąsus kortų žaidėjas, pliekiantis „akį“.
  3. Pradėjęs pirkimus pirmąją projekto dieną, daiktus, reikalingus projektui, gausi maždaug po 12 mėnesių. Viešųjų pirkimų skyrius – tai daiktas savyje ir ima rodyti gyvybės požymius tik tada, jei atėjęs į priimamąjį imi šaudyti į sietyną iš nupjautavamzdžio šautuvo. Elektroninio pašto neskaito, o telefonus nukelia iškart po to, kai ateina į darbą. O ką mums daryti, jei projektas trunka tik 18 mėnesių?

Įspūdį apie papildomus darbus ir pajamas iš mokslinių projektų, manau, susidarėte. Gal aprašiau viską per daug detaliai (ir tai dar net nė pusės nepapasakojau), bet turėtumėte sutikti, jei pasakysiu, kad visa ši veikla, pridėjus ataskaitų rašymą, su mokslininko darbais nelabai susijusi. Jei vadovauji tokiam, atsiprašant „projektui“, tai kaip manote, kiek laiko užsiimi mokslu, o kiek – lentelių pildymu (mano kolega Arūnas tai gana taikliai vadina asenizacija)?

Kita išeitis. Verslas. Asenizacijos ten kiek mažiau. Ne tiek daug kontorų, kurioms reikia pataikauti. Ar esat neseniai matę pradedantį verslininką? Su maišeliais po akimis, nuo kofeino lengvai virpančiomis rankomis ir nerviniu tiku? Bandėte jam pasiūlyti ką nors paprasto – išspręsti antro kurso uždavinį, ant popieriaus skiautės primetant, kaip pasikeistų fotosintezės kvantinis našumas, pasukus chlorofilų dipolinius šuolio momentus dešimties laipsnių kampu nuo to, kuris užfiksuotas fotosintetinės antenos kristalografinėje struktūroje?* Jei pabandysite, išgirsite atsakymą, kuris paprastai palydimas prierašu „kalba netaisyta“.

Štai ir visa liūdna realybė: arba užsiimi mokslu ir gavęs algą liūdnai atsidūsti, arba užsiimi asenizacija, o mokslui palieki tik laisvalaikį, arba neri į verslus ir po poros metų supranti, kad į universitetą štai jau dvi savaites nebuvai užsukęs.

Žinau, kad niekas nuo mano pamfletų rašymo nepasikeis, bet vis tiek nesusilaikysiu nepasvajojęs. O ką, jei sąžiningai prisipažintume sau, kad mokslas ir mokslininkai – kaip gėlės? Laikomi ne dėl naudos, o dėl grožio? Kad NASA tikslas – tai kosminiai skrydžiai ir žmonijos ambicijų tenkinimas, o ne neprisvylančios keptuvės (kurias iš tikro išrado NASA kaip savo tyrimų pašalinį produktą).

Gal geriau iš viso neleisti mokslo finansavimui skirtų pinigų naudoti nei personalo algoms (išskyrus doktorantus ir postdoc‘us, specialiai priimtus projekto vykdymui), nei „institucinėms išlaidoms“? Gal tada dingtų ta garsiai nepasakoma, bet nujaučiama nuostata, kad mokslininkas pinigų turi užsidirbti pats, o universiteto mokama alga tik tarp kitko?

Gal prisipažinkime galų gale, kad vienintelis būdas iš mokslininkų ko nors sulaukti – tai leisti jiems nesirūpinti buitimi, duoti laboratoriją su daug brangios įrangos, studentų ir daug laisvo laiko? Žinoma, gal kažkam pasirodys, kad niekam nereikalingi tokie mokslininkai. Gal ir ne. Bet dar labiau nereikalingi tokie, kurie per dienas pildo lenteles ir planuoja, kiek ir kokių buteliukų ar mėgintuvėlių nusipirks už trejų metų. Arba galvoja apie finansinę atskaitomybę „Sodrai“ ir VMI. Iš „veltėdžių“ bent hipotetiškai ko nors gali sulaukti, o iš „asenizatorių“ ir „verslininkų“ mokslo net ir teoriškai nieko nebus. Dar Newtonas, paklaustas, kaip jam pavyksta daryti tokius stulbinančius atradimus, sakė: „Galvojant apie juos.“ Galvojimui reikia ir laiko, ir ne itin garsiai gurgiančio pilvo.

Pabaigoje – įkvepiantis pavyzdys iš mano mylimos Olandijos. Ten fizikos tyrimų organizacija FOM turi finansavimo liniją, vadinamą projectruimte (projekto erdvė). Jei gražiai aprašai idėją, jie tiesiog skiria finansavimą, už kurį niekaip atsiskaityti nereikia. Visai niekaip. Jokios ataskaitos. Idėjai pateikti – jokių terminų, kada sugalvojai, tada ir teik. Jei netyčia išėjo taip, kad gavus tokį finansavimą atsirado mokslinis straipsnis ar keli, jie mandagiai paprašo atsiųsti jiems kopijas. O šiaip – gavai 400 000 eurų – ir daryk, ką nori, nors butą remontuokis. Ir žinote ką? Šios finansavimo linijos moksliniai rezultatai yra patys geriausi iš visų jų taikomų finansavimo instrumentų, įskaitant ir tokius pat biurokratizuotus kaip Lietuvoje. Olandija jau ilgą laiką yra tarp pirmų penkių šalių pasaulyje pagal mokslinę produkciją. Paklausus apie viešuosius pirkimus, jie šypsosi ir sako: „Taip, turėjom ir mes panašius, tik moksliniams tyrimams tai visiška nesąmonė, todėl panaikinom dar kokiais 1985 metais…“ O pas mus viešuosius pirkimus, deja, panaikino tik politinėms partijoms, kai paaiškėjo, kad plakatus su politikų fizionomijomis pavyks išspausdinti tik po rinkimų.

*Nei žinoti atsakymo, nei suprasti klausimo jums nebūtina, tai tik pavyzdys, kas galėtų dominti mokslininką, bet verslininko turbūt nesudomins.

Žymės:

Naujausi straipsniai

Susiję straipsniai

Komentarų: 96

  1. 2014-02-06 14:31

    Teisuolė Atsakyti

    Ačiū, ačiū, ačiū.Tiesiog į taikinį.

  2. 2014-02-06 14:58

    Tiesiog Atsakyti

    puikus ir taiklus tekstas! Galėtų ir kiti VU mokslininkai nebijoti išreikšti savo nuomonės.

  3. 2014-02-06 15:19

    Povilas Atsakyti

    Ačiū jums!

    Viskas tiesa^2, jokio melo :)

    —–

    Pajuokavimui…

    Mikai užsiauginkite barzdą, ilgus plaukus ir būkite kaip Grigori’jus Perelman’as. Puikus atsidavusio mokslininko pavyzdys – gyvensite su mama, darysite mylimą mokslą ir apie pinigus negalvosite :)

    • 2014-02-08 20:15

      svetys Atsakyti

      „Gal prisipažinkime galų gale, kad vienintelis būdas iš mokslininkų ko nors sulaukti – tai leisti jiems nesirūpinti buitimi, duoti laboratoriją su daug brangios įrangos, studentų ir daug laisvo laiko?“

      Sakykim, leidžiam (hipotetiškai). Tik kaip apibrėžti tai kas yra tas tikras mokslininkas?
      Žinių kiekis? Tai google čia būtų didžiausias ir tikriausias mokslininkas.
      Saviidentifikacija? Kas tada, jei netiksliai save identifikuosi, ar tyčia save jiems priskirsi?
      “Popierius”/pareigos etc.? Gerai.
      Tada kiek maždaug mokslo aplinkoje yra pagalbinių, techninių, biurokratinių darbuotojų ir kiek tame lieka vietos realiems mokslininkams? 1%?
      Taigi kiek VU yra tikrų mokslininkų: dešimt, ar šimtai?
      O gal reiktų apsistoti ne ant mokslininko klišės, o ant Kūrėjo?

  4. 2014-02-06 15:52

    Algis Atsakyti

    Pradėkime nuo to, kad projektui turi būti siūloma tai, kas jau padaryta, apsimetant, kad tai dar tik bus daroma.

    NEREIKEJO RASYT SITO SAKINIO !

    • 2014-02-07 17:37

      Rimantas Atsakyti

      Autorius čia turėjo omeny, kad jei kažką prisiplanuosi padaryt, kaip ir būna pirmą kartą vykdant projektą, būtinai turėsi paraidžiui viską ir gaut. O jei eksperimentas nepavyks, ar hipotezė nepasitvirtins ir paaiškės visiškai kitokie rezultatai nei buvo planuoti, ar dar kas – viskas, ataskaita nepatvirtina. Visada maniau, kad mokslas yra kūrybinis procesas, kur dažnai iki galo nežinai kokį rezultatą gausi, prie kokios išvados prieisi, tačiau teikiant paraiškas, o tiksliau vėliau pagal jas atsiskaitant – kitaip ir negali būti – turi iš anksto žinoti kokius rezultatus gausi ir ką sukursi. Tad išvada viena – turi būti tai jau pasibandęs.

  5. 2014-02-06 15:59

    Povilui Atsakyti

    Ilgu plauku jam jau nepavuks uzsiauginti ?

  6. 2014-02-06 16:14

    Mikas Vengris apie mokslininkus ir jų kasdienybę | Konstanta-42 Atsakyti

    […] Straipsnis. Rekomenduoju perskaityti net ir visiškai su mokslu nesusijusiems, tiesiog dėl gražios kalbos ir retorikos. […]

  7. 2014-02-06 16:58

    Patarimas Docentams Atsakyti

    Ponas Mikai,

    As irgi doc. Reikia uzsisakyt plana “VISIEMS 300” ir teleponas kainuos tik 5 Lt per men. Per 15 menesiu susitaupys naujam kostiumui !!!

  8. 2014-02-06 19:14

    Kolegė Atsakyti

    Ačiū, Mikai. Visiška tiesa. Apie lektorių ir asistentų (kurie iš tiesų nėra niekieno asistentai, o dirba visiškai savarankiškai ir dėsto savo kursus)atlygius protingiausia ir buvo nutylėti. O straipsnį turėtų perskaityti visi, net ir tie, kurie nieko bendra su aukštuoju mokslu neturi. Ir ne dėl retorikos ar kalbos, kaip rašo čia komentaruose. O tam, kad pagalvotų, kokiomis sąlygomis tas mokslas Lietuvoje kuriamas… Net jeigu paskui sugalvos, kad jokio mokslo jam ar jai nereikia.

  9. 2014-02-06 19:18

    Donatas Atsakyti

    Pagerint būvį mokslininkui net ir vykdant Europinį projektą Lietuvoje nepavyks, nes ir ten atlyginimai pagal lietuviškus įkainius dėja.

  10. 2014-02-06 20:12

    Šiaip Atsakyti

    Iš tikro, sunku nesutikti su daugeliu autoriaus išsakytų pastabų apie mokslo finansavimo situaciją Lietuvoje. Be abejo, su 2000 tūkstančių litų docento pajamomis sunku sukurti naują “aipodą”. Tačiau, bendrąja prasme, dabartinė sistema jau yra didelis žingsnis į priekį palyginus su tuo kas buvo dar prieš gerą keletą metų.
    Visų pirma, “institucinės išlaidos” yra neatskiriama mokslo finansavimo sistemos dalis, daugelyje išsivysčiusių šalių. Palyginimui, JAV kasmet išleidžiama apie $10 milijardų dolerių (apie trečdalis visų tyrimams skirtų lėšų) būtent “institucinėms išlaidoms”, kurios skiriamos pastatų išlaikymui, šildymui, elektrai ir t.t. Pavyzdžiui, Harvardas šiam tikslui pasiima net 69% projekto lėšų, o nacionalinis JAV vidurkis yra apie 52%. Taigi VU su 30 procentų šiame kontekste atrodo kaip tam tikras “mokesčių rojus”. Panaši į Lietuvos grantų sistema veikia beveik visame “normaliame” pasaulyje, su tomis pačiomis problemomis, “ataskaitomis” ir “lentelėmis” ir, tarp kitko, unversaliai vienodomis už pirkimus atsakingų “popiergraužų” fizionomijomis… :) Tai yra neišvengiamas šiuolaikinio mokslo atributas. Ir kažko geresnio turbūt dar kurį laiką nebus. Be abejo, kai kuriose šalyse yra išskirtinės mokslo įstaigos kaip autoriaus minimas AMOLF Olandijoje, Max Planck Draugija Vokietijoje ar kai kurios nacionalinės laboratorijos kitose šalyse, kurios dažnai turi specialų, nepriklausomą finansavimo modelį, dėl savo strateginės reikšmės ar tyrimų išskirtinumo ir jiems nereikia pildyti “lentelių”, o dažniausiai užsiimti tik rimtais dalykais. Bet tyrimų procentas bendrame mokslo kontekste atliekamas šiose intitucijose, paprastai nėra didelis, ir tik tam tikras “mokslo elitas” gali naudotis tokiomis privilegijomis net ir Olandijoje, o didžioji dalis bet kokiu atveju atliekama universitetuose, kurie finansuojami pagal panašius projektų modelius kur keikvienas už savo 400k eurų turi rimtai pakovoti ir “pasipopierinti”…

    • 2014-02-10 09:30

      Skaitytoja Atsakyti

      Na,dėl finansavimo “popiergraužoms” – negalima Lietuvos lyginti su JAV, kur yra pramonė galinti skirti pinigų mokslui ar institucijos išlaikymui. Mes teturim biudžetinį finansavimą, todėl tikėtis didesnių mokslo pasiekimų – neverta. Jeigu per stebūklą pavysta prisijungti prie europinio “lyderių” projekto – tikimybė, kad ateinančius keletą metų darysi tikrą mokslą yra. Tačiau tuo viskas ir gali pasibaigti. Reikia nepamiršti ir to fakto, kad 20 metų mokslas merdėjo – laboratorijų tiesiog nebuvo, o buvo “mokslinės įrangos istorijos muziejai”. Tad dabar, kai tenka milžiniškais tempais įsisavinti naują įrangą ir spėti į “pasaulio mokslo traukinį” – tiesiog misija neįmanoma. Šiuo metu manau geriausia – bent jau neatsilikti nuo to traukinio.

  11. 2014-02-06 20:47

    MrModern Atsakyti

    Puikus straipsnis :) Galėtumėt paplatint plačiau, duot visuomenei išgirst :)

  12. 2014-02-06 20:53

    Juozas Atsakyti

    Mielas kolega MIKAI,

    Ačiū už drasų paviešinimą to, ką daugelis VU mokslinės bendruomenės narių daug metų mato, piktinasi, nusivilia, bet apie tai kalba tik „virtuvėje“ ar prie alaus bokalo. Tavo straipsnio visi šūviai – į dešimtuką. Ir apie 30 proc. projekto lėšų skyrimą „bendrauniversitetinėms išlaidoms“, ir kt. O tavo, MIKAI, šūvių seriją būtų galima tęsti ir toliau. Pavyzdžiui, dalyvauji tavo minimo Europos universiteto konsorciumo projekte – skirti lyg tai ir labai geri pinigai darbo užmokesčiui, tačiau tie geri pinigai yra tik užsienio universiteto mokslininkui, gi VU Aukščiausioji administracija savo mokslininkams, dalyvaujantiems Europiniuose projektuose, kažkodėl yra nustačiusi užmokesčio „lubas“ – 2-3 kartus žemesnes, negu už tą patį projektą gauna užsienietis. Ir niekaip neišeina tam užsienio mokslininkui-kolegai įtikinamai paaiškinti, kodėl projekto tikslais ir lėšomis atvykęs į „X“ mokslinį renginį „Y“ šalyje išsisukinėji nuo jo draugiško pakvietimo (nes esi finansiskai „neįgalus”) nueiti kartu su juo pavakarieniauti/padiskutuoti į padoresnį restoraną.
    Dar kitas šūvis VU Aukščiausios vadovybės adresu – bendrauji su KTU, VGTU ar Riomerio universiteto tokio paties mokslinio rango kolega – ir labai nejauku jam pasiteiravus prisipažinti ir paaiškinti, KODĖL VILNIAUS UNIVERSITETE tavo atlyginimas yra mažesnis, negu pas jo aukštojoje mokykloje. Juk giriamasi (ir pelnytai), kad VU – daugiausia pritraukia KREPŠELIŲ. Kodėl nuo to nedidėja atlyginimas? Kokiame liūne nuskęsta tie krepšeliai. Cituoju VU Finansų ir ekonomikos direktorių, vadybos mokslų daktarą G. Binkauską („Universitas Vilninsis“, 2012 m. vasaris, p. 2). “Iššūkis – sutvarkyti motyvavimo sistemą…”. “Nors esame didžiausias universitetas, nors pritraukiame DAUGIAUSIA KREPŠELIŲ, daugiau už kitus iš jų uždirbame – mūsų atlyginimai NĖRA DIDŽIAUSI…”. Och, sužibo viltis, kad pati Aukščiausioji VU administracija pagaliau pradės taisyti savo vadybos spragas, pradės paisyti ir bendruomenės pilkųjų pelių interesų. Ir ką gi, praėjo jau 2 metai – ir jokių pokyčių, jokių vilčių. Matyt, teisus kažkada buvo tuometinis Finansų ministras Sikorskis, teigęs, kad lietuviai esame VERŠIŲ TAUTA. Matyt, kad esame ir veršių akademinė bendruomenė. Tad dėkui, MIKAI, – „iz iskry vozgaritsa plamia…“.

    • 2014-02-07 16:33

      Dainius Atsakyti

      Būsiu nepopuliarus, bet didelė dalis kolegos Miko išsakytų skundų (beje, pasakyta daug tiesos, tik nepatiko tai, kad Mikas, pasirodo, teikia paraiškas jau padarytiems darbams finansuoti) man atrodo vaikiški ir neesminiai. Kalbant apie mokslo finansavimą Lietuvoje ar apie atlyginimus universitetų pedagogams visų pirma reikėtų kelti sąžiningo idėjų, kompetencijų ir į darbą įdedamos energijos vertinimo klausimą. Tai kad tu, Mikai, už docentavimą uždirbi 2 kLt netrukdo tavo dekanui už nieko neveikimą uždirbti dvigubai ar trigubai. Taip yra dėl to, kad dekanas – sistemos dalis, o tu esi jaunas karštagalvis tą sistemą kritikuojantis.

    • 2014-02-08 00:22

      Juozui neziniukui Atsakyti

      Lubų niekas ES projektuose nenustatinėja VU , tą jau nustatė ES institucijos- neklaidinkite eterio.
      O lygintis su uzžsieniečiu galima protu, o ne pinigais, jei jų BVP 1-am gyventojui 4 kartus didesnis nei Lietuvos, tai iš kur imti valstybei pinigų kad 4 kartus pakeltų atlyginimus? Vien ta nesąmonė, kad užBP-7 paraiškų rašymą mokami pinigai autoriams-net tų paraiškų nepatvirtinus Komisijoje ir negavus finansavimo- rodo kiek iškreoipta mokslo fin.tvarka, verčianti niekam nereikalingų ir nevertinamų paraiškų bizniuką daryti:)
      Kokiame Romerio f-ke didesni atlyginimai nei VU? Prie alaus bokalo gauta informacija ar dirbant atraeilese?

  13. 2014-02-06 22:45

    Skaitytojas Atsakyti

    Mėgavausi tekstu – taikliai įmantriai :)

  14. 2014-02-06 22:49

    naivuolis Atsakyti

    ech, kad taip paimtu koks ministras kuris dirba ir masto “vardan tos Lietuvos” yra igalus ir paskaitytu si straipsni! Na ir padarytu kazka pakeisti padeciai is esmes kad nors kiek ta Lietuva galetu tureti naudos is tu moksliniu tyrimu (ne lenteliu pildymo ir viesuju pirkimu patenkinimo)… Uzsisvajojau… Neigalus? Hahaha, kada tokiu buvo? Pries II pasaulini gal koks buvo? Kitas dar negime?

  15. 2014-02-06 23:13

    HM Atsakyti

    Puikus, o svarbiausiai – nuoširdus ir atviras straipsnis, išsakantis mintis, kurias iki šiol dauguma viešai nutylėdavo.

    Net keista, kad jis buvo paskelbtas VU portale. O jei dingtų – kopija jau yra.

  16. 2014-02-07 00:07

    Tyrejas Atsakyti

    Mes laboratorijoje turejome viena ivyki, kuris man iki siol sukelia juoko priepuolius.

    Isigijome 3 siuksliu dezes kuriu kaina nesiekia 100 Lt. ivykiu seka tokia:

    1) Praso paaiskinti kam reikalingos 3 siuksliu dezes.
    2) Emailu paaiskinimas netinka (nors praso emailu, kad atsiustumem).
    3) Issiunciame paaiskinima ant popieriaus.
    4) Mistiniais budais uzsimena, kad reikia keisti viso projekto samata – t.y. reikia is naujo pasirasyti sutarti (cia biurokratu terminais).
    5) Parasome jiems uzklausa, kodel del tokiu menkniekiu reikia keisti sutarti ir kodel gaistamas mokslininku laikas niekam nereikalingiems dalykams.
    6) Pirmas atsakymas: Uzklausa parasyta ant blogo lapo.
    7) Parasome ant gero lapo, issiunciame.
    8) Gauname atsakyma, kad siuksliniu pirkti negalime, nes bla bla bla.
    9) Kartu su nauju atsakymu issiunciame nauja samata, t.y. is naujo pasirasome sutarti i kuria jau itraukiame siuksliu dezes.
    10) Biurokratai neturi jokiu priekaistu – t.y. pirkti siuksliu dezes kaip ir galima.
    11) Gauname nauja uzklausa pasiaiskinti, kam man reikalingos penkios sluostes uz 21Lt?
    12) Is karto keiciame samata, nes nenorime dar karta to viso niekam nereikalingo rato pereiti.
    13) Deja pasirodo, 12 punktas nesuveikia. Nors ir gautas “nurodymas” kad reikia keisti “Samata”. Pasirodo jos keisti negalime nes samata galima keisti tik karta per ketvirti (ar pan.).
    15) Tad prasideda dar vienas ratas.

    Biurokratu profesionalumas mus zavi !

    • 2014-02-07 16:46

      h Atsakyti

      Geriausia apsiforminti komandirute automibiliu i kokia Estija ir pasiimti dienpinigius, uz juos pirkti sluostes ir t.t., nes kitaip…

  17. 2014-02-07 00:24

    Sveikinimai! Atsakyti

    Tikrai smagu paskaityti aiškiai išdėstytą požiūrį. Kuo daugiau skaidrumo, tuo geresniame pasaulyje gyvensim. Pati dirbu užsienyje, universiteto institute, ką nors nupirkti laboratorijai sugaištu kokį 10 minučių. Elektroninis laiškas viršininkui->patvirtinimas->pirkimų skyrius apmoka. Taip turėtų ir Lietuvoje būti.

  18. 2014-02-07 08:44

    Kestas Atsakyti

    Idomu, idomu.. taciau galai visvien nesusiveda.
    Man jusu nuosirdziai gaila. Dirbant fizikos fakultete lazeriu katedroje, bunant 37 metu ir uzdirbti 2000Lt:
    A) arba jus meluojate, nes neatskleidziate tiesos, jog per monografijas, mokslingumo tasku skaiciavimus, es projektus, kt, faktiskai ir pagal VU tvarkas gali sudaryti iki 300% plius, ty jus uzdirbate ne maziau kaip 6000 Lt i men.
    B) arba jus visiskai nekompetetingas ir uzstrigote ant pirmojo destytojo/lektoriaus laiptelio. As pats destau VU, pradinis siulomas atlygis bent 3 fakultetuose pradedantiems destytojams yra nuo 1500-1800 Lt be priedu (tu paciu uz visokias sunkiai apskaitomas “mokslines fantastikas”).
    C) jums bankas niekada neduos paskolos uzdirbant 2000 Lt i men, kai grazinti reiks 1500 Lt. Pagal tai jusu pajamos yra ne mazesnes kaip 5000 Lt, neskaitant sutuoktinio pajamu ir vaiku.
    D) su tokia kvalifikacija jus jau seniai turejote dirbti sveicarijoje CERN institute ir uzdirbti 8000 EUR per menesi
    E) su tokia panieka ziurite i Lietuva, dar karta patvirtindamas bendra “dydybes manijos ir nepilnavertiskumo komplekso” Lietuviska dvasia.
    F) Ne maziau kaip 1/3 fiziku VU savo projektu pajamas registruoja imonese, kuriose yra akcininkai, tuo tarpu sanaudos lieka universitete.

    Kolega, arba jus suprantu jusu nuogastavimus. Taciau rasant teksta gal vistik pateikite zmonems ta tikra paveiksla apie save, o tada jau bandysime ieskoti pagalbos :-).

    • 2014-02-07 09:56

      Maca Atsakyti

      Pone Kęstai, Mikas ir nerašo, kad jo visos pajamos yra 2000 Lt, aiškiai parašyta, kad tai docento etato alga. Visa kita, ką jis uždirba ne tik duonai, bet ir sviestui su dešra, yra iš jo veiklos po 8 val. darbo dienos docento etate. Manote, kad tai normali situacija, kad mokslininkas negali išgyventi neaukodamas savo laisvalaikio, miego, poilsio ir sveikatos? Kodėl jam siūlote išsikelti į Šveicariją, ar tai Lietuvos sprendimas jos mokslininkų išgyvenamumo klausimu? Gal visi išvažiuokim ir jokių problemų Lietuvai nebereikės spręsti? Kur jūs matote išreikštą panieką Lietuvai? Ar turėtume didžiuotis, kad trukdome žmonėms dirbti ir visaip iš jų tyčiojamės? Jūsų komentare įžvelgiu tik pavydo gaidelę, gal dar priklausymą universiteto administracijai, savų straipsnių ir projektų trūkumą ar kažką panašaus. O straipsnyje VU pakeitus kitu universitetu viskas puikiai tiktų. Šaunuolis autorius.

      • 2014-02-07 13:34

        Kristupas Atsakyti

        Labai gerai apginta. Pritariu. Tikrai niekur nejuntama paniekos Lietuvai anei ko. Ir šiaip labai šaunia kalba parašytas straipsnis. Klausimas tik, kodėl šis straipsnis yra vienas tyruose? Ko kiti tyli?

  19. 2014-02-07 09:10

    TT Atsakyti

    Aciu uz garsiai ir viesai issakytas mintis. Siandien kaip tik pridavineju projekta :D

  20. 2014-02-07 10:15

    Artūras Atsakyti

    Šaunuolis tu, Mikai. Tik kai ką reikėtų patikslinti.
    1. Iš tikro gyvename atsilikusioje šalyje, tačiau vien šmaikštūs rašiniai problemų neišsprendžia. Paties žiniai, Vilniaus universitete nuo praeitų metų pabaigos galima pirkti cheminius reagentus be išankstinio planavimo, per savaitę, iš ~1 000 000 pozicijų katalogų, o neradus reagento tarp 1 000 000 siūlomų, galima jį įsigyti be jokio konkurso, kaip nereguliarų pirkinį. Gali šia tvarka jau naudotis, jei dar turi problemų su tirpikliais. Tam, kad tai pasiekti, kai kam teko ne tik šmaikščiai parašinėti, bet ir daug rimčiau neužsiimti mokslu – atlikti viešųjų pirkimų tvarkos analizę civilizuotuose Europos universitetuose, pasikapstyti įstatymuose ir direktyvose, suburti įtakingus mokslininkus, kad galima būtų atlikti lobistinę veiklą, pasikonsultuoti su išmanančiais teisininkais, lankytis seime, vyriausybėje, VPT, pasėdėti komisijose, kuriose nieko nemoka, o kai kur dar iš savo kišenės pamokėti. Jei pastebėjai, VU taip pat ženkliai pagerėjo situacija su optikos elementų pirkimu, eilėje laukia radioelektronikos komponentai, kompiuteriai ir kitos mokslininkams būtinos prekės, kurių poreikį sunku planuoti ir kurias reikia gauti greitai.
    2. Civilizuotose šalyse pridėtinės išlaidos moksliniams projektams siekia 60% (gal teko vykdyti kokį FP7 projektą?). Iš šių lėšų dengiamos visokios neplanuotos išlaidos, išlaikoma universitetų infrastruktūra, vadybininkai, kurie išlaisvina mokslininkus nuo popierizmo, „neprojektiniai“ moksliniai tyrimai ir net ištisos mokslinės sritys, kurioms projektinė veikla yra neįprasta. Paties žiniai, VU, skirtingai nuo civilizuotų šalių, finansinės skylės užkaišomos mokesčių už studijas (paprastai, mažiausiai susijusių su moksliniais tyrimais) dėka.
    3. Paties mylimoje Olandijoje yra tokių europinių pinigų plovimo „kontorų“, kad pačiam nesisapnavo.
    4. Apie mokslo ir verslo santykius, inovacijas čia nėra vietos rašyti. Šiaip geriau nerašinėti apie dalykus, kurių neišmanai.

  21. 2014-02-07 10:51

    Juozas Atsakyti

    Dar kartą dėkoju MIKUI už pradčtą atvirą diskusiją skaudžia mokslinio darbo tema, ir visiškai pritariu komentatorių – “Kolegės”, Donatos, “MrModern”, “Naivuolio”, “HM”, “Tyrėjo” ir “Maca’os” mintims ir įžvalgoms.

  22. 2014-02-07 11:52

    Saulius Atsakyti

    Šmaikščiai parašytas straipsnis, kuriame promaišiui sisteminės ir asmeninės bėdos. Sisteminės: LMT projektų vertinimas ir vadyba, Viešųjų pirkimų hemorojus, tikrasis VU požiūris į savo darbuotojus. Asmeninės: nesugebėjimas (? – bent jau deklaruojamas) išgyventi iš to ką turi ir keistas susireikšminimas. Idant nenuklyst į pievas, patarčiau susikoncentruoti į ERC projektų rašymą: štai ten bet kokių pievų neprakiši. Nes jį vertins profesionalai. Ir teks užsiimti TIKRU mokslu, o ne jo imitacija. Tiesa, projektą prieš tai reiks gauti. Linkėjimai.

  23. 2014-02-07 11:58

    Kęstas Atsakyti

    Taiklu. Tik kai kurie iš mūsų realiai vykdo projektus, kurių rezultatų dar neturi. Bet problemos yra tos pačios. Pagrindinė – dažniausiai tie projektai nėra moksliniai (iš esmės). Ir problema yra ne tik homo sovieticus, į kraują įaugusi biurokratija, o prastas išsilavinimas. Mus mokė tarybiniu principu – svarbu žinoti daug faktų. ir tiek. Paskui gali būti vaikščiojanti enciklopedija, dirbanti šxdina darbą ir neturinti jokių karjeros perspektyvų, nes nieko neišmanai apie gyvenimą. Ir dabar sėdi koks Bumblauskas studijoj ir renka “protingiausias” asabas pagal tai, kuri geba į daugiausiai niekam neįdomių klausimų teisingai atsakyti. Tas pats ir su tais vaikais, kur Maxima remia.. Kas žino daugiausiai faktų? Deja, tokios žinios nebūtinai koreliuoja su tuo, ką verta vadinti protingumu. Šiuo atveju esminė pasekmė yra ta, jog taip išlavintas žmogus nė velnio nesupranta, kas tai yra mokslas. Vaikšto į bažnyčią, skaito horoskopus, perka homeopatiją… nors turi magistro arba net daktaro diplomą. Tai už ką jis juos gavo? Užburtas ratas.

  24. 2014-02-07 11:58

    Gintaras Atsakyti

    Kadangi p. Juozas savo komentare pacitavo mane, turiu prievolę ir norą atsakyti ir pakomentuoti.
    Pirma, dėl netolygumo DU su kitomis ES šalimis – tai kaip ir anksčiau kažkurio komentatoriaus paminėta, įkainius ES erdvėje vykdomų projektų nustato ne universitetai (!) – tai yra EK nustatyti normatyvai, kurie remiasi(rėmėsi) šalių vid. DU, BVP ir kitais tik EK-jai žinomais dalykais. Mes -universitetų atstovai esame keletą kartų spaudę mūsų Ministerijas (ypač ŠMM), LMT-ą , kad kažką darytų tarpvalstybiniu lygmeniu. Kiek žinau, ŠMM-oje net atskira darbo grupė buvo sudaryta . Patikėkite universiteto vadovybė ir bent jau aš asmeniškai visapusiškai remčiau teisybės atstatymą, Deja, bet atrodo, kad ES taip kaip ir su žemdirbių išmokomis, taip ir čia mano, kad “..ES visi lygūs, bet senieji “europiečiai” lygesni..” Tačiau nenuleiskime rankų :)
    Antra – dėl motyvavimo sistemos VU. jei kalbėti apie bazinius atlyginimus arba taip vadinamą tarnybinį – mūsų ir ypač asistentų ir lektorių yra nepaprastai mažas tarnybinis (pats gaunu lektoriaus, todėl puikiai žinau ir jaučiu). 2012 m. tikrai norėjome tarnybinį padidinti ir atrodė, kad jau tą pasieksime, tačiau , deja, dalis universiteto fakultetų ir institutų tam nepritarė nes drastiškai sumažėjo jų pajamos. Liko sena sistema didinti -kas turi lėšų per priedus ir priemokas bei per premijas (vienkartines išmokas už gerą darbą ir kt.). Klausimas tikrai atviras – ar didinsime tarnybinį šiemet -mes siūlome didinti nuo balandžio, . dar reikia pažymėti, kad universitete tikrai sudarytos geros sąlygos užsidirbti atliekant mokamas paslaugas -ir ne per savo UAB-us o legaliai per universitetą . Atskiriems darbams tvirtinami atskiri įkainiai ir patikėkite – jei tik iš užsakovo pinigai ateina -dėstytojai ar mokslininkai tikrai nebūna nepatenkinti. Aišku, tai papildomi pinigai, p. Vengris rašo apie mažus bazinius – bet tai jau valstybės politika – kiek vyriausybė skiria, tiek , deja , mes ir mokame.
    Trečia – dėl pridėtinių arba “institucijos išlaikymo” išlaidų. Čia atvirai nusivyliau p. Vengrio žiniomis ir tai tikrai šaukštas deguto jo , kaip jis pats įvardino, pamflete. Kodėl? Kiti komentatoriai jau parašė kodėl -davė ir JAV ir kitų išsivysčiusių ES šalių pavyzdžius, kur toms “institucinėms išlaidoms” skiriama nuo 40 iki 60 ir daugiau procentų. Teko su daugeliu užsienio universitetų administratoriais ir mokslo vadovais kalbėtis – jie stebisi mūsų procentais. Dar -jei p. Vengris būtų nuoširdus iki pabaigos, turėjo pasakyti, kad ne visuose LMT ir MITA projektuose yra tas 30 proc. – yra ir 0% ir 7 proc. ir 15 proc. ir ne nuo visos sumos tiesioginių jkis skaičiuojamas. Deja, dėl pamfleto įspūdžio stiprumo buvo pateikta nepatikrinta ir nepalyginta informacija.
    Ketvirta – dėl mokslo finansavimo pačiame universitete. Gal p. Vengris nežinojo (ir nepasiteiravo ko nors)kad VU už mokslą skiriami baziniai valstybės asignavimai yra 99 proc. atiduodami fakultetams, 1 proc. Mokslo fondui, kai tuo tarpu iš krepšelių už studijas atėję pinigai 30 proc. skiriama bendrosioms universiteto reikmėms – elektrai, šildymui, vandens suvartojimui , valymui, apsaugai ir t.t.t ir pan. – Kaip suprantate – VU yra politika studijų sąskaita remti mokslą fakultetuose (fakultetai už infrastruktūros išlaikymo išlaidas patys nemoka). Atskaitymai nuo mokslo projektų institucijos išlaidoms 2013 m. sudarė apie 1,8 mln. litų, kai visos infrastruktūros išlaikymo išlaidos (be BTCHI, BCHI, MII) kainuoja 26,5 mln. lito – ir tai čia be CA , ITTC, Kultūros centro ir kitų neakademinių centrų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo. Šiuo metu ypatingai daug perkama brangios įrangos skirtos moksliniams tyrimams -tai papildomi energetiniai, komunaliniai kaštai – ir juos dengia kas? Studentai savo krepšeliais. ..

  25. 2014-02-07 15:16

    Mantas Atsakyti

    Visiškai nuostabus tekstas! Tiesiai į dešimtuką! :)

  26. 2014-02-07 16:42

    Vytautas Atsakyti

    O studentų krepšelių investavimas į mokslinę, ne mokomąją įrangą nėra iš principo neteisingas? Jie neturėtų būti tiesiogiai susiję su studijų programų tobulinimu? Ne tik įranga, tačiau ir stažuotėmis bei kalbėjimo bei dėstymo mokymais? Aš suprantu, kad universitetas čia bando žengti tolimesnį žingsnį ir parūpinti aukštos kokybės darbo vietas, kuriose studentai ir ruoštųsi moksliniam darbui. Tačiau čia gaunasi resursų stygiaus maskavimas. Mokymo kokybei skirti pinigai sunaudojami tik tiems, kas po studijų liks universiteto struktūroje, o ne likusios, vadinamosios, darbo rinkos dalyviams. Taip juos skirstant visada abi pusės bus nuskriaustos. Mokslinius poreikiai tenkinami su mažesniu finansavimu iš viršaus, todėl nėra motyvacijos jį kelti. Studentų krepšeliai pilnai sunaudojami, tačiau studijų kokybė kyla ne taip sparčiai, kaip turėtų.

  27. 2014-02-07 16:42

    h Atsakyti

    Uzsieny gal daugiau atskaito netiesioginems islaidoms, bet ten nors infrastruktura sutvarkyta, o ne krakosmecio arba kiniskas inventorius perkamas

  28. 2014-02-07 16:52

    ..... Atsakyti

    Dar vienas fokusas: teikiant paraiska, reikia pagristi islaidas komandiruotems, pvz. 4 * 2000 Lt = 8000 Lt. O vykdant projekta negalima tos sumos perskirstyti pvz. 8 * 1000 Lt arba 2 * 4000 Lt. Ir dar butinai i tuos miestus, kurie buvo nurodyti pries 3 metus reikia vaziuoti, arba keisti sutarti.

    • 2014-02-07 19:38

      Modestas Atsakyti

      Man nėra problemų dėl komandiruočių ar gautų lėšų perskirstymo eilutės viduje: kaip projekto vadovas aš turiu ne tik formaliai žiūrėti į valstybės turtą bet ir jį panaudoti tinkamai ir naudingai. Tad jei numatau prieš 2 metus, kad bus 1 komandiruotė už 2000 Lt, tai nereiškia, kad aš negaliu išnaudoti šios sumos 2 komandiruotėms po 1000 Lt, jei mano planuoti rezultatai nenukentės arba bus tik pagerinti…Tas pats su medžiagomis. Todėl turime vadovautis ne tik biurokratiniais, bet ir protingumo principais. Bent aš esu patenkintas LMT teikiamomis galimybėmis ir stengiuosi užmiršt tuos laikus, kai planuodavau jau padarytus darbus. Atlyginimui skirti maksimalūs valandiniai įkainiai taip pat visai geri.Žinoma, jei turėčiau 150 000 Lt paskolą gal ir mažai būtų, bet aš ne rimiškis. O viešuosius pirkimus planuoju prieš metus iki rašant ar tęsiant pradėtą projektą ir viskas OK.

  29. 2014-02-07 17:14

    Rimantas Atsakyti

    BRAVO autoriui! Pagaliau kažkas išsakė visą tiesą apie visą tą vargą kurį reikia nueiti vykdant projektus per VU. Dar šalia minėtų padalinių reikėtų paminėti ir finansų direkciją su žioplom apskaitininkėm, bei personalo skyrių kuriems turi pirštu pabaksnot kur ir ką daryti, nes tikrai kažką pražioplins, o tada “ate” ir tie vargani likę pinigėliai. Kas kart ko nors paklausus – nieko nežino. Toks jausmas, kad esi pirmas kuris vykdo projektą/autorinę/vyksti į komandiruotę ar pan. Nors VU praktiškai už nieką gauna 30proc.!!! “atkato” ir turėtų bent jau minimaliai sužiūrėt kur ir kokį popierių nunešt, o ne projekto vykdytojus – mokslininkus vaikyt iš kabineto į kabinetą.
    Ir didelis “ačiū” teisės skyriui už tai, kad suabejojus vienos arogantiškos asmenybės kvalifikacija ir į tai pabaksnojus pirštu, buvo imtasi keršto kurio pasėkoje vykdau projektus per kitas įstaigas. Atią VU ir atia pinigėliai, skirti VU, kurie galėjo tų projektų “atkatų” pavidalu nusėsti VU biudžete.

  30. 2014-02-07 18:35

    raimis Atsakyti

    Tiesiog nuostabus straipsnis – viskas taip tiksliai ir dar tokia gražia kalba pateikta. Beje, kaip smarkiai vis tik mokslininkų lygis skiriasi nuo eilinio statistinio lietuvio, tegu ir su aukštojo diplomu. Nebeatsimenu kada skaičiau panašų minčių dėstymą, parašytą kokio žurnalisto ar politiko, t.y. tų žmonių, kuriems rašymas ar kalbėjimas plačiajai auditorijai yra pagrindinis darbas.

  31. 2014-02-07 19:17

    šaunusis Tedas Atsakyti

    Buvo toks serialas neseniai rodomas apie pseudo mokslininkus, jiems dave milijona, klausia – kaip sekasi, kokie rezultai?, tie sako – na jus ir izulus, kaip dristate klausti – mes gi MOKSLĄ darome, duokite dar milijoną, davė dar milijoną – bijodami bijodami, bet vis gi pinigai yra pinigai – klausia: tai koks rezultatas, ka pasiekete? Tie : Biurokratai jus prakeikti, popiergrauziai nelaimingi – kaip dristate klausti!? ( ir vel galite skaityti nuo pradzios)

  32. 2014-02-07 20:19

    Vytautas2 Atsakyti

    Ačiū Mikai už šmaikštų ir tikrai vykusį straipsnį.

    Gerai, kad su jumoru parašei. Tiems, kurie turi sumažėjusį jumoro jausmą, siūlau nesikabinėti prie “atlyginimo” dydžio, atskaitymo procentų ir būtinų detalių. Be jų suprasti pagrindinės minties deja neišeina.

    Norėčiau paryškinti pagrindinę mintį kiek kitaip.

    Lietuvoje jau ne mažiau kaip 15 metų įnirtingai ieškoma “teisingos tvarkos”. Siekiama smulkmeniško biurokratinio reglamantavimo (Asmeninę atsakomybę už tai visuomet velniop). Ir moksle deja taip pat. Nuolatinis “pasi..tobulinamas” atvedė iki absurdo teatro. Turime tai, ką turime. “Psiaudo-projektinį” mokslinį finansavimą (dažnai blogesnį, nei buvusį institutinį), super-druper konkursus, priėmimo-pridavimo-perdavimo procedūras, nuorodas ir finansų taisykles, kurioms “spjaut” į siektiną tikslą. Dažnai ant vandens šakėmis parašytos tobulinat ES nuorodas. (Projekto originali inovacija, detalus žingsnių planas, atvedantis iki taikymo ir esamas įdirbis. Už kiekvieno nepaminėjimą projekte, balas sumažinamas vienetu.) Gauto projekto detali kontrolė, ataskaitos – slidus reikalas. Apie jas riekia galvoti prieš paduodant projektą. Jau nekalbant apie “viešuosius” (kas sugalvojo šį žodį?) pirkimus. Visi žino – yra prie šizofreninės būsenos. Ta proga reikėtų pacituoti Chruščiovo laikų anekdotą: “Gensekas sako: Draugai! Amerika ir jos imperialistai akivaizdžiai žygiuoja į bedugnę. O mes, draugai, turime pavyti ir pralenkti Ameriką… Galingi plojimai …”

    Ar pastebėjote, kad moksliniai straipsniai, – neišvengiamas mokslo produktas, apskaitomi pagal keičiamą formulę. Formulė tobulinama kas metai, tarsi būtų slaptai Gaspromo užsakyta. Kokia įvykių dinamika! Ar prisimenate, iki 1997 metų, niekas akademinėje visuomnėje nežinojo, ar moksliniai straipsniai apskritai kam reikalingi. O tokio natūralaus termino kaip ISI str. sąrašas niekas nežinojo. Ką gi iš mūsų internetas padarė per 15 metų?

    Reglamantavimai yra LR Seimo veiklos atspindys. Skubotai siūlyti “lopyti” ir kurti pluoštus įstatymų. 650 per sesiją! LR Seimo pirminikas(ė) didžiuojasi didėjančiu skaičiumi. Būtų galima bent palikti asmeninį siūlytojo vardą (pvz. amžiną atilsį buvusio VU rektoriaus R.Pavilonio “Aukštojo mokslo finasavimo…” ir pan.). Bet juk nesinori, gariau prisidengti kolektyviniu balsavimu. Demokratija pas mus visuotinai suvokiama primityviausiu būdu: Kas neuždrausta yra leidžiama (čia visiems). O kas gali būti draudžiama, galime ir apeiti. Tik taisykles reikia pakeisti žaidimo metu (čia tiems kas iš tikro sugeba). Šiuo požiūriu aplenkėme ir latvius, ir estus, jau ką kalbėti apie vakarų Europą. Ačiū tiems komentatoriaims, neužmiršo musų su Vakarų šalimis palyginti.

    Kas nebeturi jumoro jausmo, arba esate per..pataisomas optimistas, galite visus mus nustebinti ir sakyti: Du žingsniai pirmyn, o vienas atgal. Tik neužmirškite nurodyti tų žingsnių ilgį!

  33. 2014-02-07 21:53

    Mindaugas Atsakyti

    Labai labai ačiū, Mikai, už straipsnį.

  34. 2014-02-07 22:07

    Belenkas Atsakyti

    Ar aš sapnuoju, ar auditorijoje dominuoja pasiilgę institucinio finansavimo? Neįtikėtina. Po to, kai 20 metų sugaišom bandydami sukurt bent mažiausias konkursinio finansavimo užuomazgas. Bandydami bent pasisukt į normalaus pasaulio mokslo finansavimo modelį. Neįtikėtina. Turbūt sapnuoju…

  35. 2014-02-07 22:33

    Mangirdas Atsakyti

    Daugumai pritariu, kai kas padidinta, kai kas sureiksminta, kai kas ir nepamineta ar pakankamai neakcentuota. Nuo saves prideciau, kad:
    “Be lenteliu pildymu tu paciu sutarciu/saskaitu isigaliojimui reikia surinkti parasus, o tam projekto vadovas/mokslininkas/doktorantas meta nepertraukiamus laboratorinius matavimus ir vyksta rinkti parasu is savo padalinio.. iki Centriniu rumu, atgal, nes kazkas netiko, darkart, ir is kazkelinto karto su biurokratu priekaistais tai pagaliau kazkaip “praeina”.”

    Jei tokiais atvejais, butent tu biurokratu reikalas butu tuos parasus gauti, tai gal didelies dalies ir nebereiktu? arba, gal uztektu nebe rektoriaus, o dekano/katedros vedejo paraso? Nes vistiek gaunasi, kad del tokiu darbeliu kiekio, tai jiems nebeaprepiama, kaip mokslininkams suskaityti visus ispausdinamus straipsnius.

    Kaip pvz pateiksiu savo patirti, kad pries kelis metus sutartimi su LMT inesdamas i “VU kasa” 333 kLT gavau komentara, jog cia pinigai nemazi, bet skubiai reikia paraso su KTU. Kitadien teko vykti iki Kauno, KTU rektoriaus tuo metu nebuvo, uzteko elektroninio paraso.. grizus i Vilniu jauciaus “iprasmines diena”.. po savaites reikiamas dokumentas buvo gautas su originaliu parasu atgaline data – viskas veikia, projektas vyksta.

    Klausimas, ka tokia veikla uzsiimdamas ir tokioje psichologineje busenoje mokslisko laboratorijoje ar edukacisko savo studentams as galiu nuveikti?

    Kitas geras pvz, publikacijos mokamame moksliniame zurnale paskelbimas. “Praejome” gerai fizikams zinoma Optics Express. Publikavimo mokestis 5000 LTL. Pinigus tam turime is to paties projekto. Viskas paprasta? Ne.. reikia viesuju pirkimu, kad butent cia geriausias pasirinkimas. Taigi, prigretiname prie Optics Express’o Lietuvos fizikos zurnala, kuris pigesnis, nes nemokamas, bet mazesnio cituojamumo rodiklio. Is kitos puses prigretiname Laser Chemistry, kuris mokamas, ir nors pigesnis, bet nera ISI sarase. Ir.. konkursas laimetas. Nepraejus nei men po visu siu ir panasiu formalumu pavyksta apmoketi uz priimta straipsni. 3-ju dienu begyje jis ir online. Vienas sio straipsnio kolegu is uzsienio paklause, o negaletum pats apmoketi kreditine kortele ir veliau is VU susigrazinti LMT skirtus tam pinigus, juk svarbi kiekviena diena rungtyniaujant su kitomis mokslinemis grupemis? Atsakiau, kad ne, nes cia Lietuva – pinigu pilna, bet jie labai “brangus”.

    Kiti pvz butu panasus…

    Taigi, ir norisi gyvent LT, ir galima cia moksla daryt, bet iki pasaulinio lygio truksta galimybiu.. ne proto, ne irangos, ne pinigu – veiksmu laisves.

    • 2014-02-08 08:10

      ... Atsakyti

      Nesupratau… Tai jūs ne tik milžiniškomis grupėmis straipsnius rašot, bet dar ir mokat už jų publikavimą???? Įsivaizduoju, kokia yra tyrimų kokybė, kai publikavimo mokestis – 5000Lt. Gal galima pažiūrėt vieną iš tų genialių straipsnių?

  36. 2014-02-07 22:55

    Mangirdas Atsakyti

    Siaip, situacija po truputi gal ir gereja, prie jos visi adaptuojasi, tik, kad ir pavargstama nuo to.

    Pats Miko straipsnis neatsirado kaip “pirmas ispudis”, o labiau kaip “dekados patirtis”.

    Galbut po kurio laiko situacija nusistoves i visai padoria.

    Liks klausimu tik kas teisingiau pasielge, ar tok kaip “kantriai” as? ar protingai vykdyti mokslo uzsienyje isvyke kiti 2 mano grupiokai? (Musu specialybes tais metais buvo 3:)

  37. 2014-02-07 23:49

    Vytautas2 Atsakyti

    Ar aš sakiau, kad institutinis finansavimas anksčiau buvo geras? Ne, tik pasakiau, kad, sukurdami ištobulintą lietuvišką, atseit universalų, visoms mokslo kryptims vieningą konkursą projektiniam finansavimui, su tokia komplikuota vertinimo, skyrimo, kontroliavimo administracijų grandine ir “protingais” detaliais išaiškinimais, pakankamai dažnai (patikėkite, girdėjau ne iš vieno) gautą rezultatą sumenkina ir su buvusiu institutiniu finansavimo rezultatu. Turiu galvoje, jei bandytumėt apskaičiuoti, kaip gauti tam tikrą mokslinį rezultatą už jam reikalingą pinigų sumą. Kiekvienoje mokslo srityje, deja, atskirai turi būti nagrinėtina.

  38. 2014-02-08 00:59

    draugiska kritika :) Atsakyti

    Straipsnis yra geras tik tuo, kad jis gražiai parašytas (galbūt autorius turėtų pasvarstyti apie rašytojo kelią ir čia išsispręstų visos jo problemos)… Nesuprantu kam vargintis? Visi kam tai yra įdomu visą situaciją puikiai mato ir žino. Kam skųstis vieni kitiems, burnoti ant sistemos tiek viešoje ar privačioje erdvėje? Visi puikiai žinome, kad niekas nuo to nepasikeis, o kitą rytą vėl palinksime prie lentelių pildymo. Gerb. Mikai štai jums keletas patarimų:
    Nesiskųskit-tai tik laiko švaistymas. Jei jūsų troškimas yra daryti aukšto lygio mokslą – važiuokit i užsieni, jei esate geras specialistas gausite ir finansavimą moksliniams tyrimas ir gerą atlyginimą. Bet as suprantu, cia yra šeima ir vaikai, gal dar toks dalykas, kaip meilė tėvynei… Jei visi sitie dalykai yra svarbiau už norą kazką atrasti/išrasti (ir tai yra labai normalu) likite Lietuvoje, bet bandykite kažką keisti… Tai yra be galo sunku, o kalbeti – lengva. Dar lengviau rodyti prštais į užsienio fondus ir laukti kol “kažkas” kažką panašaus padarys čia ir tada mes gausime pinigus uz kurios nereikes atsiskaityti ir susiremontuosime savo butus. Bet kas tas “kazkas”? Gal tai jus gerb. Mikai?

  39. 2014-02-08 01:28

    Andrius Atsakyti

    Straipsnis gerai atspindi isisenejusius skaudulius nors kai kas ir nutylėta.

    Taip dėl įvairių pavienių precedentų Lietuvoje de fakto galioja kaltumo prezumcija.. Prieš pradedant ką nors daryti visi laikomi kaltais ir varinėjami kaip kokie gyvukiukai su popierėliais po įvairiausias institucijas parašų ir lentelių rinkti.. Taip biurokratų atsakomybė yra nuleista į žemiausius sluoksnius.. Kas priima sprendimus dėl fifnsavimo permeta visą atsakomybę tiems kas nori ką nors daryti. Popierizmu, kaip bausme galutinai nužudomos jaunų žmonių iniciatyvos šitaip..

    Bet į problemą reiktų žiųrėti plačiau, nes egzistuoja daugiau aspektų:

    1. Niekam esama situacija nepatinka, visi tą žino, bet ir tyli (išskyrus Miką).. Kodėl? Matomai baiminamasi ką nors garsiau pasakyti, nes žmonės nesijaučia laisvi ir bijo, kad kas nors kaip nors ne taip pagalvos, o gal net susidoros: tarybinių laikų persekiojimo sindomas… Taigi tam tikra prasme patys užsileidome sau ant galvos “biurokratus” nes niekas jų nesamonėms rimčiau nesipriešina. Į kontroliuojančias institucijas prilindo nemažai abejotinas kompetencijas turinčių veikėjų, kurie gyvenime nėra buvę laboratorijose ir jiems mokslininkų skausmas neegzistuoja… Pirštu parodžius į problemą atsakymas būna “tokios taisyklės, mes nieko negalim padaryti..” Tai kam jie reiklaingi, jei alga gauna, o nieko negali padaryti?.. Taigi, su daugeliu išsakytų minčių iš ties galima sutikti. Iš ties gera pradžia diskusijai, kuri galėtų pakeisti daug ką. Jei būtų valios galima toli nueiti būtų..

    2. Kritika visada gerai, bet be pasiųlymų ir konkretaus veiksmo – kaip briedis be ragų.. “šunys loja – karavanas eina”. Be veiksmo ir bendruomenės susivienijimo nieko nebus. Visi vėl palinksės galvom, bet niekas nieko neis keisti.. Apmaudu.

    3. Egzistuoja ir kita medalio pusė. Nors moksle labai daug gerų yra pavyzdžių, deja ne visi moklininkai yra “šventi”. Teko susidurti su keletu atvejų, kai projektai iš ties rašomi ne dėl konkretaus tyrimo poreikio, bet iš esmės gauti pinigų švelniai tariant pravalgymui simuliuojant mokslinę veiklą.. Gal čia iš to bazinio atlyginimo skurdo taip gaunas, bet man atrodo, kad ir iš senų įpročių.. Manau, kad tai iš esmės yra priežstis dėl kurios siekiama visus laikyti ant trumpesnio pavadėlio.. Kur sveikas balansas niekas nežino, nes sunkoka pamatuoti.. Taigi visiškos kontroles nebuvimui dar reikia subręsti, nes su laisve dar ne visi moka tinkamai elgtis. Ir žinoma mokslas yra gerai, bet už jį moka visuomenė, taigi visuomenė vis tiek kažką už tai turėtų gauti. Dauguma firmų vengia dirbti su universitetais nes procesai su akademine laisve trunka labai ilgai ir be didenių įsipareigojimų.. Dėl to europa pradėjo diktuoti problemas tyrimams, o ne atvirkščiai.. Fundamentinis mokslas irgi gerai, bet visi menininkais negali būti..

    4. Nor daug kas blogai.. Galimybių vis dėl to yra daugiau. Kometaruose teisingai buvo pastebėta: jei jautiesi visai kietas aplikuok į ERC grantą ir galėsi gan ilgai gyventi nesirūpindamas vietinėmis popierizmo taisyklėmis. Nors ir sisteminių ydų tas vis tiek nesišsprestų.. Bet mokslu tikrai būtų galima užsiimti nuoširdžiau.

    Sveikinimai už drąsą. Dabar laikas imtis veiksmo.

    • 2014-02-08 08:01

      ... Atsakyti

      Pritariu 3 punktui Andriau komentare. Pats visada taip pagalvoju, kai girdžiu nusiskundimus dėl biurokratijos – išjungs kontrolę, viskas bus iššvaistyta…

  40. 2014-02-08 07:53

    ... Atsakyti

    Mano straipsniai patenka į geriausius srities žurnalus užsienyje, bet Universitete net darbo vietos neturiu (nesvajoju apie individualią darbo vietą – neturiu net ir tokios, kuria dalinčiausi su keliais kitais darbuotojais). Visus straipsnius rašau savo nuosavu kompiuteriu. Bibliografinės informacijos ieškau naudodamas internetą, už kurį moku pats. Dėl to niekam nesiskundžiu ir sąlygų pagerinimo neprašau, nors žinau darbuotojų, kuriems Universitetas išlaiko net po du kabinetus (mat dirba ir fakultete, ir institute), su keliais kompiuteriais ir spalvotais spausdintuvais kiekviename iš jų. Tačiau tie darbuotojai rašinėja tik į vietinės reikšmės žurnaliukus. Kiti kolegos sėdi renovuotose kabinetuose su naujais baldais ir kavinukais, tačiau publikacijų duomenų bazė apie juos iš viso tyli arba parodo daugiausiai porą straipsnelių pseudomoksliniuose vietiniuose leidiniuose.

    Tai, kas rašoma straipsnyje ir komentaruose man gana svetima, nes projektuose nedalyvauju. Niekas nekviečia, bet ir pačiam kažkaip nesinorėtų imti pinigų už tai, ką ir taip padaryčiau nemokamai. Beje, kažkodėl Universitete niekas niekada nepasiūlė jokių išmokų ar priedų už publikacijas, nors nesu paskutinis Katedroje ir publikacijos atitinka tuos kriterijus, už kuriuos skiriamas valstybės finansavimas. Gal dėl to, kad (pamiršau paminėti) Universitetas net nėra pagrindinė mano darbovietė; pagrindinė darbovietė jis yra aukščiau minėtiems iš kabinetų, kurie dėl kažkokių priežasčių kažkam patiko ar pasirodė labiau perspektyvūs (dešimt metų neparašė jokio straipsnio, bet būtinai parašys per ateinančius dešimt).

    Pabaigai pastebėsiu, kad fizikai ir kt. gamtos mokslų atstovai publikacijas rengia dideliuose autorių kolektyvuose. Reikėtų palyginti, kiek tokios publikacijos universitetui kainuoja lyginant su publikacijomis, kurias rengia individualūs autoriai arba labai mažos grupelės.

  41. 2014-02-08 10:52

    Juozui neziniukui Atsakyti

    Lubų niekas ES projektuose nenustatinėja VU , tą jau nustatė ES institucijos- neklaidinkite eterio.
    O lygintis su uzžsieniečiu galima protu, o ne pinigais, jei jų BVP 1-am gyventojui 4 kartus didesnis nei Lietuvos, tai iš kur imti valstybei pinigų kad 4 kartus pakeltų atlyginimus? Vien ta nesąmonė, kad užBP-7 paraiškų rašymą mokami pinigai autoriams-net tų paraiškų nepatvirtinus Komisijoje ir negavus finansavimo- rodo kiek iškreoipta mokslo fin.tvarka, verčianti niekam nereikalingų ir nevertinamų paraiškų bizniuką daryti:)
    Kokiame Romerio f-ke didesni atlyginimai nei VU? Prie alaus bokalo gauta informacija ar dirbant atraeilese?

  42. 2014-02-08 15:23

    sss Atsakyti

    Cia kai kas kalba apie issvaistyma. Man atrodo, apie issvaistyma reikia galvoti tvirtinant paraiskas. Jei zmogus nepazada parasyti straipsniu rimtuose zurnaluose, tai kas is to, kad tvarkinga ataskaita parasol (is tiesu pinigai issvaistyti). Jei vertinant tarp projektu nebuvo isipareigojimu pasiekti daugiau, tai vadinasi ir pakanka pasiekti to, ka zadejo.

  43. 2014-02-08 15:24

    CV Atsakyti

    Straipsnis tiesiai į dešimtuką. Kai kas čia komentavo, kad reikia pasiūlymų, o ne tik šnekų. Turiu labai konkretų pasiūlymą, kuris, manau radikaliai pagerintų Lietuvos mokslininkų padėtį (aišku, kalbu apie mokslininkus, o ne juos imituojančius). Šiuo metu Lietuvos mokslo taryba, praktiškai vienintelė skirstanti finansavimą konkursiniams mokslo projektams, siekia tik jai vienai žinomų tikslų. Todėl bent jau atrodo, kad visa LMT biurokratinė mašina organizuota tik tam, kad pinigai mokslui būtų išleisti “teisingai”, pagal įvairius keistus reglamentus ir taisykles. Visa kita, tame tarpe ir mokslo rezultatai yra antraeilis dalykas. Taigi pasiūlymo esmė labai paprasta: Lietuvos mokslo tarybai turėtų būti iškelti konkretūs tikslai, pvz. kad Lietuva per 10 metų atsidurtų pirmame ES 10-tuke pagal mokslą, per tiek ir tiek metų pasivytų estus, gautų bent 10 ERC grantų ir panašiai. Tada viskas greitai pasikeistų, nes, manau, kad net LMT suprastų, jog tai pasiekti galima tik suteikiant mokslininkams pilną veiksmų laisvę. Dabar gi LMT elgiasi su mokslininkais kaip ponas su baudžiauninkais. O kaip žinome baudžiava iniciatyvumu ir produktyvumu nepasižymėjo…

    O kalbant apie VU, tai jo administracijai irgi reikia pakeisti požiūrį į mokslininkus ir bendrai į universiteto darbuotojus iš esmės. Dabar gi susidaro įspūdis, kad mokslininkai ir jų problemos yra tik nemalonus trukdis jiems ramiai tvarkyti savo reikalus nuo 9 iki 17 val. Tiesa yra ir labai gerų pavyzdžių. Teko turėti reikalų su Vida Lapinskaite iš Mokslo ir inovacijų direkcijos. Tai yra toks kontrastas, palyginus su visa ta VU pelke, kad iš pradžių buvau tiesiog priblokštas (gerąją prasme).

    • 2014-02-08 17:43

      Rimantas Atsakyti

      Negaliu neprisidėti prie pagyrų Vidai Lapinskaitei – tikrai šimtas AČIŪ jai už pastangas, rūpestį ir sveiką požiūrį. Tikras perlas VU CR biurokratijos kemsynuose.

    • 2014-02-10 13:12

      Vytautas2 Atsakyti

      Visko musu VU yra, ne šventieji čia. Ir toks mokslo prorektorius E. Butkus, kuris yra ir yra esminis sukurtosios LMT projektinio lėšų skirstimo sistemos idėjinis ir įgyvendinimo (buvęs) administratorinis vadas. Ir Vida Lapinskaitė, apie kurią ne vienas bendraujančių galėtų labai daug gerų žodžių pasakyti. Paprastas, deja utopinis sprendimas, būtų – sukeisti tokius žmones vietomis. Natūralus klausimas visiems, kodėl to negalima padaryti? Kas trukdo mūsų “viešoje demokratinėje” akademinėje visuomenėje?

  44. 2014-02-08 18:51

    Valentina Atsakyti

    Patiko Miko straipsnis, bent jau pamatai, kad ir kiti vargsta su viešaisiais pirkimais (ilgai juokiausia apie “daiktą savyje”).
    Beje, noriu ir aš padėkoti Vidai Lapinskaitei, visuomet viską išaiškins, bematant atsakys el. paštu. Ir svarbiausia, vienodai kantriai aiškins, ar tai bus profesorius, ar asistentasm ar doktorantas. AČIŪ tokiems žmonėms, jų ir daugiau yra VU, tik, deja, kaip sakoma, šaukštas deguto medaus statinę pagadina…

  45. 2014-02-08 20:14

    Gintaras Rimantui Atsakyti

    Kadangi kolega paminėjote ir personalo ir finansų direkcijas ir dar “žioplas apskaitininkes”, tai norėčiau sureaguoti.
    Tos, kaip jūs drįsote su visu savo daktarišku honoru išsireikšti “žioplos apskaitininkės” yra paskutinė instancija prieš LMT, MITA ir EK-ą, kurios suveda, padaro ir teikia skaičius ir finansines ataskaitas, (kad ir kiek pyktumėte – deja, visos institucijos jas turi teikti). Nesu dar girdėjęs asmeniškai ne vieno pagrįsto nusiskundimo dėl apskaitininkių darbo – atvirkščiai, merginos ir moterys, kurios tvarko jūsų projektus gauna ir dekanų ir projektų vadovų padėkas ir premijas – ar už “žioplumą” premijas duotų? Atsakykite jei galite…
    Tos “žioplos apskaitininkės” sėdi tikrai ne iki 17.00 val. – kai būna ataskaitų metas ir iki 19.00 ir iki 21.oo val. būna, ir jei reikia ateiname ir šeštadienį, ir ne tik jos, bet ir bankus vedančios ir skyriaus vedėja ir kiti – nes LMT sankcijos institucijai už bet kokius vėlavimus ir pažeidimus turbūt jums žinomos? ar neturite net mažiausio įsivaizdavimo kas prie ko…
    Dabar dėl žioplumo ir atsakomybės. neįsivaizduoju keliuose projektuose jūs pats asmeniškai dirbate, keliuose fakultetuose ir institutuose, tačiau kai mokslininkas savo mėnesio ataskaitoje pasižymi sau po 18-20 darbo valandų per dieną, ir kai darbo laiko apskaitos sistema “užraudonuoja” iš gėdos (nes įstatymai Lietuvos leidžia ne daugiau 12) – tada stabdomas ir DU priskaičiavimas ir tenka ir po darbo likti perskaičiuoti ir susirasti fakulteto atstovą, kuris bando visaip tą mokslininką įsąmoninti, kad tiek dirbti, t.y. atsiprašau – tiek užsirašyti negalima – tai kas čia žioplas šioje situacijoje? dar galėčiau be galo ir be krašto pateikti pačių elementariausių situacijų, kai žmonės dirbdami ir vakarais ir aiškindami projektų vadovams ir kitiems , kuriems tai įdomu , kaip daryti reikia.
    Atleiskite, bet jei jūs ponas Rimantai, su tokia leksika ir tokiu požiūriu tikrai dirbate VU, tai nebent neseniai su prijungtaisiais institutais atkeliavote, nes pas mus jei yra problema ir tikrai yra “žioplumas” – informuoja mane ar mano pavaduotojus, kad tą problemą išspręstume, o ne besislėpdamas už “niko” be įrodymų pila purvą ant kolegų.

    • 2014-02-08 21:42

      Rimantas Atsakyti

      Gintarai, atsiprašau, jei įžeidžiau visą finansų direkciją ir Jus asmeniškai. Tikrai to nenorėjau. Tiesiog straipsnio autorius priminė keletą situacijų, kai tikrai teko labai nusivilti kai kurių asmenų iš minėtų padalinių darbu. Jokiu būdu neturėjau omeny, kad visi žmonės minėtuose padaliniuose blogai dirba. Priešingai – pasitaisydamas noriu pagirti, kad paskutinis mano susidūrimas su finansų direkcija nors ir dar kartą sukėlė nusivylimą VU, kad ne visi atlieka tai, kas priklauso pagal įvardintas pareigas, tačiau būtent finansų direkcijos moterys atidirbo už tuos, kurie tų darbų neatliko – labai ačiū joms. Ir dar kartą atsiprašau, kad per karštakošiškumą neapdairiai įvardinau visą padalinį, turėdamas omeny tik kai kuriuos darbuotojus.
      Sėkmės darbuose!

      • 2014-02-09 13:22

        Gintaras Atsakyti

        Gerai, atsiprašymas priimtas. Dirbame toliau :) ir ne dėl skambių pamfletų, o dėl Universiteto.

  46. 2014-02-08 21:23

    Daiva Atsakyti

    Dar reikėtų paminėti recenzentus. Kartais pagalvoji, kad jie nesuvokia ką rašo. Net ir faktus sugeba iškraipyti. Paskui kapstaisi projekte ir ieškai, argi toks žioplas buvai, kad tokių nesąminių prirašei? Ne, pasirodo, tai recenzentas “pakoregavo savaip” pateiktą medžiagą. Įdomiausia, kad gali parašyti recenzentui apie jo padarytas klaidas pirminiame vertinime. Tik kas jas skaito? Galutinė išvada daroma “Copy” – “Paste” pirminės?! Pastebėjau tai, nes galutinėje išvadoje padarytos tos pačios gramatinės ir žioplumo klaidos, kaip ir pirminiame vertinime… Tik pirminis vertinimas ištrinamas, kai pasirodo galutinis. Todėl patarimas kolegoms – viską išsaugokite. Gal vėliau kokioje “Šluotoje” pavyks išspausdinti prisiminimus apie projektų vertinimą LMT.

    • 2014-02-10 13:28

      Vytautas2 Atsakyti

      Gerb Daiva, nesistebėkite dėl recenzentų (tarp jų irgi visko pasitaiko). Pati sudėtinga vertinimo sistema yra taip sukonstruota, kad net neaišku kurioje vietoje kritinis sprendimas yra priimamas (jeigu jūsų projektas patenka ant priėmimo ribos).

      Pradinė blogybė tai, kad neegzistuoja universalių taisyklių visoms mokslo šakoms. Ir didžiulis nerangus, bet labai smulkmeniškas LMT mechanizmas neišvengiamai pridaro daugybę nesąmonių. Ir reikalaujant ir atsiskaitant…

  47. 2014-02-09 10:05

    32 - metė humanitarinių mokslų magistrė Atsakyti

    Na, pagaliau visiškai įsitikinau, kad akademinė aplinka pasižymi itin ,,didele” pagarba visuomenei ir žmonijai, ir , be abejo, jaučiasi išskirtine kasta vien todėl, kad ,,prausėsi šaltu vandeniu” (lyg kitų profersijų žmonės pašildytuose baseinuose būtų nardę tais 1990-aisiais …) … citatos: ,,Ir dar blogiau – per galvą gaus popiergraužos, skirstančios tų projektų pinigus. Jiems, matyt, užmiršo pasakyti, kad moksliniai tyrimai gali baigtis be rezultatų arba rezultatai gali išeiti ne tokie, kokių tikiesi…” arba ,,čia kokioj veltėdžių komisijoje pasėdėjai ir papildomą priemoką išrašė” (ar ne tos, pasak autoriaus ,,veltėdžių” komisijos ir skirtso lėšas ?); arba ,,Ar esat neseniai matę pradedantį verslininką? Su maišeliais po akimis, nuo kofeino lengvai virpančiomis rankomis ir nerviniu tiku? Bandėte jam pasiūlyti ką nors paprasto – išspręsti antro kurso uždavinį, ant popieriaus skiautės primetant, kaip pasikeistų fotosintezės kvantinis našumas, pasukus chlorofilų dipolinius šuolio momentus dešimties laipsnių kampu nuo to, kuris užfiksuotas fotosintetinės antenos kristalografinėje struktūroje?* Jei pabandysite, išgirsite atsakymą, kuris paprastai palydimas prierašu „kalba netaisyta“ (o kam , tuomet, mokslininkas reikalingas, jei verslininkas pats viska sugebėti turėtų :)) ? . O kiek ,,tyrimų rezultatų” išeina net nevertų stalčiaus vietos – svarbu ,,įsisavint” lėšas ? Arba dar geriau – atkeliauja dešimčių tūkstančių ,,pinigų” vertas ,,mokslinis produktas-šedevras” apie kokius nors a la ,,vardus ir pravardes” XX a. 10 deš. mikrorajonų kiemuose …” kai pagalvoji, tai 2 metrai gerai sukloto šaligatvio, 3 užlopytos duobės kieme ar kokiai kaimo bobutei pakeistas trobos dūmtraukis už kai ne kuriuos tyrimus 100 kartų daugiau globalinės naudos žmonijai duoda … dar klausimas, natūralus, o kas turi : ,,duoti laboratoriją su daug brangios įrangos, studentų (geriausia doktorantų, kurie už tuos mokslininkus popierius pildo, tyrimus daro ir straipnius rašo, kol jų vadovai po diskusijas ,,reprezentuojasi”) ir daug laisvo laiko? ” (turbūt ,,popiergraužos” – dar visokių doc. dr. pravardžiojami ,,,ne to intelekto žmonėmis”, ,,sekretorėmis”, ,,mergaitėmis”, ,,berniukais”, ,,pasiuntinukais” ir t.t. ). Žodžiu – str. moralas – man 37 – man reikia 400 000 – jei norėsiu, kažką pagaminsiu, o jie ne – investicija į mano buto remontą… P.S. Keiste, bet liedamas kritiką, mokslininkas pagyrė ,,sistema” – ji iš jo nuperka jau atliktus darbus, o papildomų lėšų skiria įrangai ir rezultatų sklaidai :).

    • 2014-02-10 13:37

      Vytautas2 Atsakyti

      Visos šios frazės ištrauktos iš tekstų, ponia humanitarinių mokslų magistre, yra dėl skaudžiai suvoktos autorių nevilties…

      O kas gi perskaitytų mandagų (tipiška biurokratinį) tekstą “apie kai kurias, dar išlikusias mokslo problemas išsivysčiusioje demokratinėje Lietuvos Respublikoje – Europos sąjungos narėje, kurioje…”

  48. 2014-02-09 11:44

    Loreta Atsakyti

    su visa ta “keista” mokslinio darbo kasdienybe susiduri po disertacijos gynimo…na gal kokiems metams prasejus, kai isgaruoja jaunatviskas maksimalizmas ir paaiskeja, kad tavo idejos niekam nereikalingos arba tuoj nusavinamos “fainesniu” kolegu…
    gaila kad autorius nepaminejo, kiek kainuoja mokslinis straipsnis…. neskaiciuojant sugaisto laiko renkant medziaga, dailinant savo duomenis ir blizginant anglu kalba, pirmiausia susimoki “akredituotai” vertimo agenturai, kuri tavo specifine kalba parasyto straipsnio nevercia, tik padeda parasa, kad kalba labai gera. veliau po ilgu susirasinejimu sumoke menesio ar net keliu atlyginima uz spausdinima. ir tik nuo admenistracijos geros valios priklauso, ar kas nors tas islaidas kompensuos.

    pas mus sklandydavo kitas anekdotas…. nori dirbt mokslininku- susimokek

  49. 2014-02-09 14:34

    laisvai Atsakyti

    Mokslininkui patarčiau įprasti nekreipti dėmesio į vienadienius administracijos vadybininkų veiksmus ar pasisakymus.

    • 2014-02-09 15:15

      ... Atsakyti

      kažkoks kvailokas pasiūlymas – supratote ką nors?

  50. 2014-02-09 16:41

    Dar vienas Atsakyti

    Labai geras strapsnis.
    Deja projektu aprašai – mokslinio gyvenimo pagrindas visose man žinomose šalyse.
    Lietuvos problema ta, kad dar vis neatsikratoma Sovietinio biurokratijos stiliaus – kontroliuoti reikia viską iki smulkiausių detalių. Mokslinių projektų administracijos tvarka ir Viešieji pirkimai – labai geri to pavyzdžiai.
    Jungtinės karalystės universitetuose naudojama pirkimų programa, kuri sujungta su gamintojų katalogais. Taigi, įvedus prekės pavadinimą, atsiranda keleta jos pavyzdžių – vyksta viešas pasiūlymas ir pirkimas, kaip perkantas prekes “per internetą”. Atrodo, kad tokia sistema sutaupytų begalės lėšų.. Nesuprantu, ko laukia Lietuvos valdžios atstovai?
    Kitas dalykas – universitetai atliedžiami nuo PVM, kai perka prekes moksliniai veiklai, nes tokia veikla neskaitoma komercine. Tai ženkliai sumažina išlaidas.
    Nesprantu, ko nori tie žmonės, kurie šneka apie “protų grižimą”..

  51. 2014-02-09 16:54

    Destytojas Atsakyti

    Neblogas straipsnis, paliesti gana aktualūs klausimai, parašytas su savotišku jumoru. Bet netikslumai ir tik dalinis reikalo išmanymas bado akis. O kai kurios begalinių „skundų“ vietos kelia įtarimų, kad autorius yra eilinis mokslo imitatorius. Galiu net duoti patarimą, kaip geriau paslėpti, kad projekto paraiškoje teikiami tyrimai ir laukiami rezultatai jau atlikti/gauti. LMT ekspertai dabar ataskaitose tikrina ne straipsnio išėjimo datą, bet jo padavimo. Todėl patariu rinktis žurnalus, kurie rankraščio gavimo datos nenurodo, tokiu yra (bet po šito straipsnio kažin ar ir tai bepadės). Ir ataskaitose dabar nereikalaujama aklo visų užplanuotų rezultatų gavimo, svarbu motyvuotos/logiškos išvados, kodėl tokie rezultatai nesigavo ir kokios siūlomos tolesnės perspektyvos. Aišku, jei nėra nei planuotų rezultatų, nei logiško pagrindimo, nei straipsnių, tik sunaudoti pinigai, nereikia tikėtis pagyrimų iš LMT ekspertų. Dabar LMT projektų paraiškų ir ekspertizių sistema sutvarkyta nepalyginamai geriau už tai, kas anksciau buvo. Taip viskas supaprastinta, kad „ir durnam turėtų būti aišku“, nekalbant apie mokslininkus. Popierizmo irgi beveik neliko, projekto pakeitimai jo eigoje irgi žymiai supaprastėję. Pipečių skaičiaus dviem metams į priekį niekas griežtai nereikalauja nurodyti, o ekspertai vertindami paraiškas/ataskaitas tikrai neskaičiuoja, kiek tų pipečių ar kitų priemonių/reagentų nupirksi/nupirkai. 30% institucinėms išlaidoms irgi nereikalaujama, tai tik maksimali išlaidų dalis, kurą gali skirti, o realiai skiri pagal susitarimą su universitetu (VU reikalauja 30 %). Be to, tie 30 % ne nuo visos projekto sumos, o tik nuo 1-4 sąmatos eilučių, kuriose yra atlyginimai+sodra, autoriniai ir paslaugos. Tačiau dažnoje projekto paraiškoje prašoma ne paramos moksliniams tyrimams, o tik papildomo uždarbio, pvz. , atlyginimams su sodrai tenka 75-80 %, o prekėms ir įrangai tik keli procentai (2-3 metu projektui !), tad sumos institucijai irgi gaunasi įspūdingos. Be to, komentaruose jau teisingai pastebėta, kad kitose šalyse procentai institucijai gali būti dar didesni. Viešieji pirkimai vis dar didžiulė problema/stabdys, bet jau atsiranda išimčių moksliniams tyrimams, tikėkimės kai kurių aktyvių žmonių pastangomis ir toliau paprastės. Olandijos pavyzdys ne mums, toli dar iki jų, ne toks mokslo lygis ir finansavimo galimybės, ne toks ir mentalitetas. Padarius jau dabar kaip Olandijoje, nebent statybų sektorius atsigautų Lietuvoje (…gavai 400 000 eurų – ir daryk, ką nori, nors butą remontuokis). Komentaro apimtis nebeleidžia išsiplėsti, nors visi autoriaus argumentai „kliba“. Išvada, straipsnis pilnas skundų, nepagrįstų pakankamu situacijos išmanymu/supratimu, arba šūkiu “nusipelnėme gyventi geriau”, kaip vakariečiai, nepaisant menko mokslo lygio ir menkų šalies galimybių.

    • 2014-02-10 14:03

      Vytautas2 Atsakyti

      “Popierizmo beveik neliko. Viskas ir taip jau beveik šauniai sutvarkyta”. Gyvenk ir žvenk, taigi ir žvengiam…

      Dar du maži pavyzdžiai.

      Recenzento pastaba: “Projekte numatyta įsigyti kompjuterį, bet nekonkretizuojant kokį ir kam”

      Visi dalyviai privalo dirbti nuo projekto pradžios iki pabaigos (elektroninė sistema reikalauja, kad visais metais dalyvis dirbtų po 20val/kiekvieną mėnesį). Ir iš to + ir tie 30% nuo 1-4 sąmatos eilučių. Taigi, susimažink, jei gudrus.

      Bet tiek to, dar daug tokių pavyzdžių galima būtų prirašyti.

      Bet svarbiausia mintis yra tokia. Pradžioje sukurti kliūčių, kurias po to visi (ir pats “dėstytojas”) galėtų didvyriškai įveikti, taip padarydami administracinių keitimų darbo dešimtmečiams. Vis vejamės civilizuotas šalis…

  52. 2014-02-09 20:19

    Dėstytoja Atsakyti

    Dar vienas momentas – darbas su studentais, kuris pedagogams tarsi tik šiaip prievolė, bet nuo jo lygio nei atlyginimas, nei perspektyva sėkmingai atestuotis nepriklauso. Kiek mums tam lieka laiko nuo straipsnių rašymo užsienio kalbomis, projektų, neišvengiamo kitokių popierių graužimo ir dar verslo, kad užsidirbtume normalesniam gyvenimui?

  53. 2014-02-10 00:06

    Ridas Atsakyti

    Fui,koks tamsus realizmas. Perskaičiau ir net nenusišypsojau. Viskas taip tikroviškai aprašyta, kaip dienoraštis. Bet autorius, matyt, mokslininkas, jam tik tyrimų reikalai galvoje. Jam nereikia galvoti, iš ko studentų laboratoriniams reagentų nupirkti. Girdėjau, kad VU administracija net kažkiek lėšų fakultetams “iš krepšelių” duoda. Laimingi jūs žmonės, to neįvertinate…

  54. 2014-02-10 10:23

    VAS Atsakyti

    Su viskuo sutinku 100%. Pasilinksminimui galima prisiminti mano paties pasisakymą prieš du metus:
    http://lms.lt/?q=lt/node/3055
    Taip pat galima būtų paprašyti prof.A.Žukausko, kad aprašytų kryžiaus žygį prieš viešuosius pirkimus visų laikų Lietuvos mokslo premijų laureatų vardu…

  55. 2014-02-10 10:47

    VAS Atsakyti

    Dar…
    Truputį keista, kai kai kurie komentatoriai sako, ko čia rašnėji, taip nieko nepakeisi, reikia veikti, o ne kalbėti. Ir ką gi jūs patys esate tuo klausimu nuveikę? Manyčiau, kad šis straipsnis ir yra konkretus veikimas, nes visada pirmiausia buvo ŽODIS.

  56. 2014-02-10 10:52

    Artūras > VAS Atsakyti

    Kaip tik pradedu rašyti straipsnelį apie tai, kad ne viskas yra taip beviltiška, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Dalykus galima keisti; gaila, kad vėl gi tik mokslinio darbo sąskaita.

  57. 2014-02-10 11:56

    R.L. Atsakyti

    Pildant paraiskas parasai ka gausi atlikes darba. Ar tai mokslas ar gamyba. Mokslas yra pajieska naujo, o pagal dabartine praktika planuoji, kad pagaminsi kede, ja ir pagamini.

    • 2014-02-10 15:40

      Vytautas2 Atsakyti

      Tikrai taip, pagal projektinio finansavimo būdą nurodoma, kokį rezultatą gausi atlikęs mokslinį darbą. Lyginant projektus, tai neišvengiama abstrakcija. Bėda ne tame, kad ji ne patikimas “gaminys”, ir dažnai siekiama tam tikro mokslinio uždavinio sprendimo lygio. Bėda tame, kad terminai, apibrėžimai labai skiriasi skirtingose mokslo šakose. Jau nekalbant apie skirtumus humanitariniams, tiksliesiems ir socialiniams mokslams. Specialūs ekspertai juos gali suvokti. Neaišku, kam reikalingas antstatas, – komitetai, administracija, taryba? Kad pabranginti, neobjektyviai vertinti, manipuliuoti, išpūsti administraciją, nuimti visų atsakomybę? Juk iš beveik “preinančių” projektų viešas pristatymas 5-kių autoretingų žmonių komitetui viską sustatytų į savo galutines vietas daug geriau. Ir nereikėtų miegančios tarybos balsavimo, milijoninės administracijos. Automatiškai ir projektų atsiskaitymas galėtų būti ne nežmoniškai formalus ir smulkmeniškas.

      • 2014-02-10 16:05

        Vytautas2 Atsakyti

        Ir dar, jeigu būtų mano valia. Pastebėčiau, kad per tris projekto metus nebuvo keičiamos nei darbo plano detalės, nei buvo prašoma perskirstyti bent 10% finansinių išlaidų (kad tikslingiau ir efektyviau panaudoti), aš skirčiau projekto vadovui nuobaudą už netinkamą vadovavimą projektui. LMT, deja, elgiasi absoliučiai priešingai.

  58. 2014-02-11 23:54

    viktorija Atsakyti

    Tikiuos kad VU ‘tiksliukai’ nesupyks, jeigu prisidėsiu prie diskusijos, mat atstovauju VDU socialinius humanitarinius mokslus :) .
    Mūsų projektiniai kryžiaus keliai panašūs, todėl nesikartosiu. Pasidalinsiu patirtimi apie universiteto išradimus darbo užmokesčio apskaičiavimo sferoje. Metų pabaigoje pildome mokslingumo lenteles ir mums yra skaičiuojami ‘taškai’. ‘Taškus’ sudaro įvairios mokslinės organizacinės veiklos ir svarbiausias dalykas – publikacijų skaičius. Mūsų humanitarinei nelaimei, pagalvojom, kad reikia orientuotis į tiksliukus ir kurt geresnį mokslą pasitelkus kolegas iš kitų disciplinų. Štai čia ir paklydom, nes vadyba taip nenumatė. Mūsų tyrimai pagerėjo, darbo padvigubėjo, tačiau mūsų darbo užmokestis, o-joi, netikėtai nudardėjo žemyn. Iš kolegos minėtų docento 2000 liko apie 1416 Lt.įskaitant priedus. Kodėl? Juk mokslinis bendradarbiavimas tarp disciplinų sveikinamas iš visų tribūnų, o ir straipsnius išspausdinom kur reikia. Tačiau tie mūsų straipsniai buvo padalinti iš autorių skaičiaus ir paaiškėjo, kad mes universitetui gerokai nuostolingi, taigi ir mūsų darbo valanda katastrofiškai atpigo. Nežiūrint to, kompanija nenori skirstytis, o kadangi turime ir tas nelemtas būsto paskolas, tai vėl tenka dairytis į projektus…
    Vieno nesuprantu, kodėl universitetų vadyba prisiėmė įsipareigojimą ne ugdyti, o žlugdyti akademinę bendruomenę…Jų viešųjų įmonių valdymo modeliai, piramidinis valdymas netinka universitetui, nes čia nėra erdvės akademinei iniciatyvai ir kūrybai. Ar čia galima ką nors pakeisti? .

  59. 2014-02-12 00:42

    Vaidotas Zemlys Atsakyti

    Nepaminėjo čia autorius, kad tokį “puikų” projektą reikia laimėt. O konkurencija nemaža. Šiaip viskas normaliai, negali sau Lietuva leisti prabangos finansuoti mokslą. Tai ir finansuoja atitinkamai. Tik gal reikėtų pasirinkti prioretitetines sritis ir jas normaliai finansuoti, na kad mokslininkas už 8 darbo valandas (per dieną) gautų apie 6 tūkst litų. O visiems nepriorititetiniams pasiūlyti susirasti darbo ne akademinėje srityje. Taip manau būtų kur kas daugiau naudos, negu dabar, kai finansuojami visi, bet nepilnai. Nes situacija dabar daugiau nei kvaila, bazinis atlyginimas, kuriam turi teoriškai atidirbti 8 valandas per dieną yra daugiau ne juokingas, o papildomus pinigus turi susibeždžionauti iš čia aprašytų projektų.

    Dar vienas įdomus aspektas čia nepaminėtas yra iškreipta konkurencija tarp skirtingo amžiaus mokslininkų. Kaip taisyklė vyresnio amžiaus mokslininkai butus gavo už dyką už vadinamuosius investicinius čekius. Jaunesniems mokslininkams už butus reikia mokėti paskolas. Jiems dar prisideda vaikų išlaikymas, kai vyresni jau vaikus išaugino. Taip jaunesniems mokslininkams pragyvenimo išlaidos gaunasi vos ne dvigubai didesnės, o atlyginimų kartelės yra skaičiuojamos faktiškai pagal stažą, kurį vėl vyresni dauguma susirinko sovietmečiu. Viskas čia skamba kaip sour grapes, bet bent jau iš mano pusės tas generacijų skirtumas labai matosi. Su mielu noru susipažinčiau su duomenimis kurie šią hipotezę paneigia.

  60. 2014-02-12 10:08

    Svecias Atsakyti

    sveiki, perskaicius straipsni, komentarus, palyginimus su kitais Vilniaus universitetais, ir tt., kyla kelios mintys/variantai. Pvz.: VU yra tik keli stiprus mokslininkai/grupes (pvz. lazerininkai) ir todel jiems reikia islaikyti pati Didziausia:-) Lietuvoje ir tai aisku sunki uzduotis;
    VU koletyvas nesugeba pakovoti uz mokslininku ir destytoju teises, nes pinigu neturetu trukti del didelio krepsiu skaiciaus. Nors reikia pripazinti, TAI YPATINGAI SUNKI UZDUOTIS BET KOKIAME UNIVERSITETE.
    Bendrai konstatuojant, kol Lietuvoje Universitetus valdys sovietinio mentaliteto ar ju pasekejo zmones tai vilciu pazangai mazai. paskietimo procesas uztruks ilgai, nebent atsitiks dideliu sukretimu, pvz. mokslininkai prades maista ar prades mirti badu:-) ciniska ar siurrealu?

  61. 2014-02-14 15:23

    AK Atsakyti

    +10 Mikai, +10…..

  62. 2014-02-25 16:39

    Lile Atsakyti

    Mikas atstovauja sviesuoliu dinastijai, jis genialiai inicijuoja superaktualia diskusija.
    Siulau skelbti konkursa autoriui “komentaru cempionui” isaiskinti kas menesi.
    Tokiu paprastu budu atidengiamos tvarkytinos problemu vilkduobes, kurios paralyziuoja arba isgena svetur blaiviai mastancius mokslo/mokymo tarnus.
    Gal gerbiama Vida Lapinskaite turetu laiko apibendrinti sia specifine diskusija VU mokslo pazangos plotmeje? Turbut sios diskusijos pagrindu imanoma suformuluoti klausimus busimiems Europarlamentarams?
    Atsiprasau, “svepluojame”

  63. 2014-03-27 22:33

    walter Atsakyti

    Do you need a loan? we offer loan to all Individuals at low interest rate of 2% Do you need a loan or funding for any reason, as needed: Personal loans, Business loans, any kind of loan? If so contact us at: mapfrekloanfund@gmail.com and fill the loan application form below, so you are Able to get the loan terms and conditions of your loan to our business That can send, is 100% guaranteed.

    Borrow LOAN INFORMATION.
    Your full name: ………
    Loan totaled: ……..
    Loan Duration: ……..
    Loan Purpose: ………..
    Country: ……….
    Gender: …………
    Mobile ………..
    Monthly Income: ……..

  65. 2014-07-21 04:34

    Henry Atsakyti

    Mano vardas yra p Henris Joshas ir aš gyvenu JAV Kalifornija ir gyvenimą verta gyventi dabar man ir mano šeimai ir visa tai yra Dievo siųstas žmogus, kad man ir mano šeimai, aš kažkada buvo gyvenimo alsuoja liūdesys, nes mano pirmasis vaikas turi inkstų transplantacijos ir visi mūsų santaupos važiuojant link savo vaistus, ir tai paprastai palieka mums pinigų sumokėti savo sąskaitas ar net įdėti pakankamai maisto ant mūsų stalo ir mūsų nuomos lėmė ir nėra lėšų sumokėti šias sąskaitas ir gyvenimą manė, kad nesąžininga man ir kiekvieną vakarą mano žmona raudos save miegoti kiekvieną naktį, kol vieną dieną, Aš naršiau Yahoo Atsakymai ir pamačiau ryškus skelbimą apie žmogų, kuris suteikia asmeninės paskolos, ir kad pasiūlymas yra atvira visiems, ir aš girdėjau tiek daug dalykų apie interneto sukčiai, bet šiuo metu mano gyvenime, man buvo labai beviltiška ir nori imtis bet kokios rizikos ir dienos pabaigoje, aš kreipėsi dėl šios paskolos ir nuo vieno žingsnio į kitą, aš gavau mano paskolą per 12 valandų per banko pervedimu ir jūs žinote, tai buvo tarsi sapnas, ir pakvietė mane ponas Daniel Jones yra žmogus, kad Dievas atsiuntė skolintojui radau ir tarė: “Aš gavau paskolą ir jis nusišypsojo sakydamas kad Dievas tebūna šlovė, ir aš buvau taip nustebęs, kaip aš niekada niekam su tokia Dievo bijodamas ir širdies klasės ir šiandien aš esu laimingiausias žmogus žemėje, nes Dievo malonės , mano sūnus inkstų persodinimo buvo sėkmingas ir dabar yra sveiki, aš ir mano šeima gyvena labai patogus ir laimingas, ir jei jūs esate mano buvusios situacijos arba rimtai ir teisėtų reikia paskolos, galite gauti šį Dievo siunčiamas skolintojas per santoloanfirm@yandex.com

  66. 2015-01-15 10:59

    Amanda Flinch Atsakyti

    Sveiki,

    Mano vardas Amand krūptelėti, buvau kovoja su lėšų ir reikia 0F greitai paskola 18.000 eurų iki atsiskaityti savo skolas ir aš bandžiau viską, ką gali galvoti ir, atrodo, negalime rasti bet kokį kitą būdą gauti pinigų, nes turėjaubloga kredito ir banko nebūtų atsakyti į mano verkia. Norėdami Dievo šlovė Aš ką tik gavo mano paskolos šiandien 29 Grd mano banko sąskaitą Jono Mykolo nuo tūzo Finansinės paslaugos, paskolos bendrovei pagalba tepdami prieš 3 sav. Aš buvo nukreiptas į jam draugas, kai aš buvo scammed iš mano kietajame uždirbtus. Iš pradžių, man reikia 9000 eurų suma, bet po kelių sukčiai paėmė pinigus iš manęs, aš buvo paliktas, kad padidintumėte skola 7 mėnesių laikotarpiui, bet šiandien galiu drąsiai ir išdidžiai pasakyti, kad aš sumokėta skolas ir aš jus patikinti, savo ieško paskolos susisiekti su juo, jis yra realus ir lender..acefinancialservice @ gmail.com teisėtas
    Jie teisėtu ir sąžiningas ir pažadu sau padėti tiems, kuriems reikia paskolos, taip pat atskleisti tuos žmones, kurie pasinaudokite apsiginti situaciją. conatct John dabar acefinancialservice@gmail.com

    ačiū

  67. 2015-01-19 23:23

    Ponia Nora Atsakyti

    Ar jums reikia skubiai paskolą? esate skolos? jums reikia skubiai paskolą refinansuoti savo verslą ?, jums buvo denie jūsų banke, worrie ne daugiau, Mūsų Sevices yra greitai, lengvai ir saugiai paskolos dabar kokiomis aplinkybėmis. Skolintis iki $ 1,800 – $ 1,000.000 Šiandien! Susisiekite su mumis paskolos informacija šiuo adresu: noramildred.loans@hotmail.com

    Pastaba: Jūs tikėtis preliminarų atsakymą, ir finansavimą per 24 valandas

    Linkėjimai.
    Ponia Nora

  68. 2015-02-07 11:02

    VLK Atsakyti

    Pabaiga finansinių rūpesčių

    Mes esame paskolos akredituota kompanija. siūlome paskolą asmenims mažomis palūkanų norma 2%, mes siūlome asmeninės paskolos, verslo paskolos, būsto paskolos. nekilnojamojo turto paskola.
    Daugiau informacijos: susisiekite su mumis per: berryjoneslender09@yahoo.com

    pasirašyta
    Valdymas.

  69. 2015-05-09 01:45

    Meryl Heitinga Atsakyti

    Jūs buvote ieško konkretaus paskolos pasiūlymą? Gal teisėtas skolintojas didelių paskolų arba pigius ir greitai paskolos 2% per metus mokėti už avarinių sąskaitas ir skolas? susisiekite su mumis dabar, financialassuranceloans@gmail.com

  70. 2017-06-09 03:34

    bishop Atsakyti

    jums reikia skubiai paskolą pradėti savo verslą? jums reikia paskolą apmokėti savo sąskaitas? jums reikia paskolą pirkti namą ar pirkti automobilį? Susisiekite su mumis šiandien adresu: bishopf21loan@gmail.com

  71. 2019-04-21 01:49

    Robert Atsakyti

    Gera diena,

    Ar jums reikia bet kokios rūšies paskolos? Mes esame sparčiausiai skolinanti kompanija pasaulyje. Štai tavo galimybė gauti paskolą iš mūsų įmonės 3% palūkanų norma. Mūsų paskolos yra garantuotos ir garantuotos. Greitos paskolos per kelias minutes. Susisiekite su mumis šiandien, jei reikia gauti paskolos pasiūlymą dabar.

    Rekomenduojame susisiekti su nekilnojamojo didvyriu, pasitikėjimu ir efektyvia paskolos teikimo įmone. Pripažindavau tiek asmenis, tiek vyriausybę apie mūsų didelį efektyvumą.

    Jei norite gauti paskolą, prašome kreiptis į mus, jei susidomėjote, norėdami gauti paskolą: fastloanaccess@gmail.com

    Pagarbiai
    Robert Smith.

  72. 2020-06-10 21:03

    theresa Atsakyti

    Aš esu Theresa Oliver pagal vardą. bet aš gyvenu JAV, prieš keletą mėnesių buvau finansiškai įtemptas ir dėl savo nevilties buvau apgautas kelių skolintojų internete. Dėl savo profesijos, nes esu vieniša motina, turinti 2 vaikus ir visas pasaulis atrodė, kad tai kabo ant manęs, ir aš skundžiuosi ir diskutuoju su mano draugu, gyvenančiu (LENKIJA), kuris mane nukreipė labai patikimam skolintojui, vadinamam (ponia Antonia Rowan) iš (CREDIT-SUISSE) paskolų tarnybų, ji buvo gelbėtoja, kurią Dievas siuntė gelbėti mano šeimos, pasiimant 85 000,00 USD paskolą su 3% palūkanų norma, be jokio streso, susisiekite su savo credit-suisse147@hotmail.com

Komentuoti

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*

CAPTCHA

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

    • Visos teisės saugomos. © 2024 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (8 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt
    Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos