Pakėlę akis į dangų tamsesnę naktį neretai pastebime dangų perrėžiantį šviesos blyksnį. Jau seniai pastebėta, kad rugpjūčio mėnesį tokių blyksnių, liaudies vadinamų „krintančiomis žvaigždėmis“, gerokai padaugėja. Tai susiję su tuo, jog maždaug nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d. Žemė savo orbitoje apie Saulę kerta Svifto-Tutlio kometos kelią. Pati Svifto-Tutlio kometa yra periodinė, t. y. iš Saulės sistemos pakraščių Saulės link ji reguliariai atkeliauja maždaug kas 133 metus. Įkaitinta Saulės spindulių, savo kelyje ji išbarsto daugybę didesnių ir mažesnių dalelių ir nuolaužų. Didžiuliu greičiu įskriejusios į Žemės atmosferą šios dulkelės, kurių dauguma yra vos smėlio kruopelės dydžio, greitai sudega, žybtelėdamos danguje. Šios dulkelės vadinamos meteoroidais, o žybsniai – meteorais. Juo didesnis meteoroidas, juo ilgesnis ir skaistesnis jo žybsnis. Jei meteoroido svoris siekia kelis gramus, matomas ypač šviesus blyksnis, vadinamas bolidu. Rugpjūtį matomi meteorai ir bolidai vadinami Perseidų meteorų srautu. Šis pavadinimas kilęs iš Persėjaus žvaigždyno pavadinimo: stebėtojui Žemėje susidaro įspūdis, kad meteorai atskrieja iš vieno taško, vadinamo radiantu, kuris šiuo atveju kaip tik ir yra Persėjaus žvaigždyne. Kometą 1862 m. atrado Amerikos astronomai Lewis A. Swiftas ir Horace’as P. Tuttle‘as. Paskutinis jos apsilankymas prie Saulės buvo 1992 m. Kitais metais Europoje buvo matomas ypač gausus meteorų srautas – stebėtojai suskaičiavo net keletą šimtų meteorų per valandą. Kito jos priartėjimo prie Saulės teks palaukti iki 2126 m.

Šiais metais daugiausia meteorų (iki 50–60 per valandą) galima tikėtis pamatyti naktimis nuo rugpjūčio 11 d. iki 14 d., maksimumo laukiama naktį iš rugpjūčio 12 d. į 13 d. Rugpjūčio 14 d. bus jaunatis, taigi naktys bus tamsios ir, jei tik bus giedra, niekas netrukdys stebėti šį gražų gamtos reiškinį. Be abejo, niekas negali garantuoti, kad meteorai blyksės tiksliai kas minutę, – gali būti, kad keliolika minučių ar daugiau nematysime nieko, o kartais per vieną minutę galime pamatyti visą seriją meteorų.

Perseidų meteorų srautas nėra vienintelis. Iš viso per metus jų suskaičiuojama net kelios dešimtys. Tiesa, dauguma jų nėra tokie gausūs kaip Perseidai, todėl mažiau žinomi. Su Perseidų meteorų srautu iš dalies sutampa kai kurie kiti meteorų srautai, kuriuose suskaičiuojama keletas meteorų per valandą. Todėl jei pamatysime meteorą, skriejantį ne iš Persėjaus žvaigždyno (šiaurės–rytų krypties), o iš kito taško, greičiausiai tai bus ne Perseidų srauto atstovas. Gerai žinomas yra lapkričio 17 d. Leonidų meteorų srautas, susijęs su taip pat periodine Templio-Tutlio kometa, tačiau jis suintensyvėja tik maždaug kas 33 m. Paskutinis toks atvejis buvo 2002 m., kai stebėtojai registravo net keletą tūkstančių meteorų per valandą – tai jau tikras meteorų štormas! Gruodžio ir sausio mėnesiais irgi matomi gana gausūs meteorų srautai, kai per valandą suskaičiuojama iki 100 ir daugiau meteorų. Tai vadinamieji Geminidai (apie gruodžio 14 d.; iki 120 meteorų per valandą) ir kvadrantidai (sausio 3–4 d.; iki 140 meteorų per valandą), kurių pavadinimas kilęs nuo dabar jau nebeegzistuojančio žvaigždyno Quadrans Muralis. Tiesa, manoma, kad pastarųjų meteorų srautų kaltininkės yra ne kometos, o asteroidai, kurių kelyje lieka gana daug kosminių šiukšlių.