Balandžio 29 d. Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras kvietė į tarptautinę konferenciją „Scandinavistica Vilnensia 2011: naujos studijų ir tyrimų sampratos link“. Konferencijos tikslas buvo dvejopas: siekta pristatyti projekto „Norvegų ir kitų skandinavų kalbų studijų plėtra Vilniaus universitete“ metu parengtas naujas skandinavistikos studijų programas, į kurias bus priimama jau nuo 2011 m. rudens. Kita renginio dalis buvo skirta tradicinei studentų konferencijai, kuri rengiama jau daugelį metų. Šioje tarptautinėje konferencijoje ketvirto kurso studentai skaitė pranešimus savo baigiamųjų bakalauro darbų temomis. Šiemet konferencijoje dalyvavo norvegų filologijos studentai, taip pat studentai iš Tartu ir Latvijos universitetų.

Skandinavų filologiją keičia skandinavistikos studijos

„Nors studentų šiandien yra mažiau, bet turim kitą kraitį, atsineštą į šią konfereciją: skandinavistai sutvarkė ir šiandien pristato naująsias programas – nuo bakalauro iki magistro, ir jos yra pertvarkytos pagal naujuosius reikalavimus“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona.

Apie studijų programų tobulinimą Skandinavistikos centre pradėta diskutuoti dar 2005 m. rengtoje konferencijoje „Skandinavistika ne Skandinavijoje“ ir 2008 m. konferencijoje „Moduliai ir modeliai: universitetinės studijų programos“. Nepaisant skandinavų filologijos studijų populiarumo, norėta keistis, prisitaikyti prie aukštojo mokslo pokyčių, ypač filologijos studijų keitimo labiau tarpkultūrinėmis, tarpdisciplininėmis studijomis.

Keičiant studijų programas, daugiausia įkvėpimo gauta iš Didžiosios Britanijos mokslo ir studijų sistemos, taip pat iš panašų statusą turinčių katedrų užsienyje – pavyzdžiui, slavų kalbų katedrų Švedijos universitetuose.

Nuo 2011 m. rudens Skandinavistikos centras priims studentus į naujas studijų programas: skandinavistikos (bakalauro ir magistro studijų programos); skandinavistikos ir Europos studijų (magistro studijų programa). Pasak programų rengėjų E. Sausverdės ir L. Vaicekauskienės, pokytis pavadinime atspindi filologinių dalykų išlaikymą ir kitų, tarpdiscipliniškų dalykų įliejimą į studijų programas. Siekta sumažinti auditorinio darbo valandas ir daugiau laiko skirti studentų savarankiškam mokymuisi, numatyta daugiau specializuotų kursų, taip pat sudarytos gretutinių studijų galimybės ir skandinavų kalbų moduliai kitų specialybių studentams.

Studijų programų klausimus konferencijoje taip pat nagrinėjo prof. Almantas Samalavičius ir dr. Claire Thomson (Londono universitetas). A. Samalavičius apibrėžė kontekstą, kuriame vyksta studijų programų kaita: akcentuotos universitetų krizės, studentų protestai, universitetų sistemų pertvarkymai, paklusimas augantiems ekonominiams reikalavimams, konkurencijos sąlygoms ir kt. C. Thomson, vadovaujanti Londono universiteto Skandinavistikos centrui, kalbėjo apie humanitarinėms studijoms keliamus reikalavimus, kurie negali būti pagrįsti ekonomine nauda. Kad universitetas remtų humanitarines studijų programas, turi būti įrodyta jų vertė – ji gali būti matuojama poveikiu ir įtaka platesnei auditorijai, kiek ir kaip apie tai sužino visuomenė už universiteto ribų.

Studentai – apie valgių gaminimo knygas ir trumpąsias žinutes

Antrojoje konferencijos dalyje studentai kaustė susirinkusiųjų dėmesį įdomiais ir aktualiais pranešimais, parengtais bakalauro baigiamųjų darbų temomis.

Vilniaus, Tartu ir Latvijos universitetų studentai dviejose (kalbotyros ir literatūros) sekcijose kalbėjo apie įvairių, klasikinių bei šiuolaikinių, skandinavų rašytojų kūrinius, taip pat apie jaunimo kalbos ypatybes ir kaitą. Analizuoti ne tik grožinės literatūros kūriniai, bet ir trumposios žinutės, tinklaraščių tekstai, valgių gaminimo knygos, teatro spektakliai, filmai ir kt.

Tokios tarptautinės studentų konferencijos jau tapo tradicinės, o pagrindiniai jų organizatoriai – patys studentai.