Praėjusią savaitę 2019-ųjų Nobelio literatūros premija buvo skirta austrų rašytojui Peteriui Handke’i. Šio vieno iškiliausių šiuolaikinių autorių tekstams būdingi estetiniai išgyvenimai, kurie žavi viso pasaulio skaitytojus, literatūrologus ir literatūros kritikus. Rašytojas yra apdovanotas ir prestižinėmis literatūros premijomis – Georgo Büchnerio (1973), Franzo Kafkos (1979), Austrijos valstybės (1987), Thomo Manno (2008) ir daugeliu kitų.

P. Handke gimė 1942 m. Krintijos žemėje (Austrija), nuo 1961 m. studijavo teisę. Pirmuosius literatūrinius tekstus radijui pradėjo rašyti 1963 m. Debiutavęs romanu „Širšės“ („Die Hornissen“, 1966), tais pačiais metais išgarsėjo skandalinga pjese „Publikos išplūdimas“ („Publikumsbeschimpfung“, lietuvių kalba pastatyta 1994 m.). Pripažinimo yra sulaukę ir jo prozos kūriniai: „Vartininkas bijo vienuolikos metrų baudinio“ („Die Angst des Tormanns beim Elfmeter“, 1970), „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“ („Der kurze Brief zum langen Abschied“, 1972), „Kairiarankė moteris“ („Die linkshändige Frau“, 1976), „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“ („In einer dunklen Nacht ging ich aus meinem stillen Haus“, 1997), „Esu dramblio kaulo bokšto gyventojas“ („Ich bin Bewohner des Elfenbeinturms“, 1997).

P. Handke’s kūrybą galima suskirstyti į du pagrindinius laikotarpius: ankstyvąjį eksperimentinį ir kalbos kritikos, artimą Ludwigo Wittgensteino kalbos filosofijai („Kasparas“, vok. „Kaspar“, 1968), ir vėlesnįjį, kuriame dominuoja tradicinės pasakojimo formos („Mano metai Niekieno užutekyje. Naujųjų laikų pasaka“, vok. „Mein Jahr in der Niemandsbucht. Ein Märchen aus den neuen Zeiten“, 1994). Rašytojas ieško poetinės kalbos ir poetinės išraiškos priemonių patiriamiems fenomenams vaizduoti, skaitytoją sukrėsti siekiama estetiniu kūrybos grožiu, mistikos elementais ir patosu.

Užaugęs netoli Slovėnijos sienos P. Handke savo kūryboje vis sugrįžta į gimtuosius kraštovaizdžius, juos mistifikuoja ir įamžina. Pietų Austrijoje, Karintijoje, veiksmas vyksta ir viename iš naujausių rašytojo romanų „Vis dar audra“ („Immer noch Sturm“, 2010), kuriame pasakojama jo šeimos istorija Antrojo pasaulinio karo metais.

P. Handke’s sėkmė pratęsia austrų Nobelio premijos laureatų tradiciją – Nobelio literatūros premija 2004 m. įvertinta austrų rašytoja Elfriede Jelinek.