Šiandien pasirodė naujas Vilniaus universiteto žurnalo „Spectrum“ numeris (Nr. 16).
Jame emigracijos padarinius nagrinėja VU MIF docentė dr. A. Maldeikienė, o šią temą papildo profesorių V. Aleknos, L. Žalimienės ir R. Lazutkos mintys apie visuomenės senėjimą. Juk daugiausia išvažiuoja darbingi 30–40 metų žmonės, tad statistikams belieka konstatuoti faktą: senų žmonių dalis Lietuvoje auga. Jau dabar mūsų mokslininkai nurodo problemas, kurias artimiausiais metais teks spręsti ne tik jiems, bet ir Vyriausybei bei socialinės politikos formuotojams. Ar valstybė pasirengusi išlaikyti senėjančią visuomenę?
„Spectrum“ žengia koja kojon su Lietuvos ir pasaulio gyvenimo aktualijomis. Psichologai, neuropsichologai visame pasaulyje stengiasi atsakyti į klausimą, kas gi vyksta su mūsų intelektu mums senstant. Doc. S. Girdzijauskienė (VU FilosF) pateikia tyrimų rezultatus ir teigia, kad nuolatinis lavinimasis, mokymasis visą gyvenimą didina tikimybę sulaukus garbingo amžiaus turėti sveiką protą.
„Spectrum“ pavasarėjančiai Lietuvai ir universiteto bendruomenei siūlo paskaityti VU mokslininkų tyrimais pagrįstus atsakymus į pastaruoju metu visai šaliai aktualius klausimus.
Lietuvoje – ne tik ruduo, bet ir garsiai kalbama apie krizės pabaigą. Nors progrnozės ir nedžiuginančios – dar negreitai galėsime atsipūsti nuo patirtų sukrėtimų, tačiau gal jau dabar tinkamas metas sudėlioti į lentynėles šios finansinės krizės pamokas. Jas išmokti būtina, nes krizės, kaip teigia VU profesorius habil. dr. Povilas Gylys, turi tendenciją pasikartoti. Krizės pamokas mums surikiuoja ir psichologas doc. dr. Evaldas Kazlauskas bei sociologas profesorius Romas Lazutka.
Pavasaris ne tik išjudina jausmus, bet ir verčia atidžiau pasidomėti aplinka, kurioje gyvename. Susirūpinę klausiame mūsų ekspertų, ar saugu naudoti vienkartinius indus, kokią žalą daro ant kelių barstoma druska ir kokių gėlių nerekomenduojama auginti kambariuose?
Mieli skaitytojai,
Mieli skaitytojai,
Baigėsi taip laukti šilti vasaros orai, prinoko obuoliai, rugsėjo pirmoji atėjo vedina naujais studentais ir naujais darbais. Studentai išėjo į gatves, reikalaudami valdžios dėmesio ir aiškios studijų finansavimo politikos, na o mokslininkai ir dėstytojai tęsia pradėtus darbus. Teisininkė doc. D. Petrylaitė atskleidžia dar vieną unikalią Lietuvos žmonių savybę. Pasirodo, mes beveik nestreikuojame ir tuo skiriamės nuo kitų Europos valstybių gyventojų. Ar į mūsų sąmonę taip giliai įaugęs paklusnumas?
Nesulaukę žiemos, klausiame mokslininkų – ar tiesa, kad prie šiltnamio efekto Žemėje prisideda ir augalai, išskirdami metano dujas? Tačiau šiandien mokslininkai ir be mūsų klausimų turi ką veikti. Drąsiomis mintimis šokiruoja biochemiko Dobilo Kirvelio uždarojo ciklinio kodavimo ir dekodavimo paradigmos pagrindu nagrinėjamas žmogaus ir žmonijos gyvenimas. Mokslininkas priverčia pasvarstyti: ar gyvybė nėra vien tik technologija? Ne vienam humanitarinių mokslų atstovui sukels daug klausimų teiginys, kad remiantis ta pačia paradigma įmanoma sujungti humanitarinius mokslus su tiksliaisiais. Dr. M. Dovydaitienė aptaria atliktą tėvų skyrybų poveikio vaikams tyrimą, kuriuo patvirtinta prielaida, jog skyrybos daro įtaką vaiko aplinkos ir savęs supratimui ir keičia įveikos įgūdžius.