Vilniaus universiteto Filologijos fakultete netrukus duris atvers Latvistikos kabinetas. Kovo 28 d. organizuojamas iškilmingas jo atidarymo renginys – konferencija.

Į renginį suvažiuos svečių iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos. Apie latvistikos studijas Vilniaus universitete ir planuojamą kabineto veiklą pasakoja Baltistikos katedros doktorantai Agnė Navickaitė, Vytautas Rinkevičius ir Eglė Žilinskaitė.

Kas paskatino steigti Latvistikos kabinetą?

Vilniaus universitetas turi ilgametes latvistikos tradicijas. Filologijos fakultete latvių kalba dėstoma jau nuo 1946 m. Iki šiol latvistika buvo tik viena iš Baltistikos katedros mokslinės veiklos sričių, o dabar planuojamos atskiros latvistikos studijos. Vilniaus universitete jau kurį laiką veikia suomių, vengrų, rusų, slavų, estų, nyderlandų, Kanados, italų, turkų studijų kabinetai, vykdantys akademinę ir pedagoginę veiklą, populiarinantys savo kuruojamų tautų kalbą ir kultūrą. Taigi Latvistikos kabinetas buvo labai ilgai lauktas, o Vilniaus universitetas, mūsų manymu, yra ta institucija, kurioje toks latvistikos studijų tradicijas tęsiantis centras tiesiog privalėtų būti.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie latvistikos tradicijas Vilniaus universitete?

Latvių kalba, kaip jau minėjome, pradėta dėstyti 1946 m. Iš pradžių tai buvo pasirenkamasis dalykas, kurį dėstė iš Latvijos kilęs geografas Jurgis Stabinis, žinomas ir kaip geras stenografijos specialistas, puikus buriuotojas, tuo pat metu dirbęs ir tuometiniame Pedagoginiame institute, netgi buvęs jo Geografijos fakulteto dekanas.

Vėliau ne vieną studentų kartą išugdė žymūs Lietuvos latvistai Jonas Kabelka ir Jonas Zemvaldas Balkevičius, kartu parengę išsamų latvių-lietuvių kalbų žodyną, kuriuo besimokantys latvių kalbos naudojasi iki šiol. Pastaraisiais metais daugumą latvistikos dalykų dėstė Baltistikos katedros profesorius Albertas Rosinas, parašęs nemažai pripažintų mokslo darbų latvių kalbos istorijos klausimais.

2003 m. universitetą baigė pirmoji absolventų karta, kuriai buvo suteikta galimybė studijuoti latvių kalbą ne tik kaip pasirenkamąjį dalyką, bet įgyti gerokai platesnį latvistinį išsilavinimą. Šie studentai gilinosi ir į latvių literatūrą, tautosaką, istoriją, kultūrą, visi buvo išvykę patobulinti žinių į Latvijos universitetus. Vilniuje jiems paskaitas skaitė kviestiniai lektoriai iš Latvijos.

Ką tie studentai veikia dabar? Ar lietuviams reikalingos latvistikos žinios?

Be jokios abejonės. Lietuvai ir Latvijai įstojus į Europos Sąjungą ir įsiliejus į Šengeno erdvę, labai suaktyvėjo abiejų šalių visapusis bendradarbiavimas, steigiamos bendros įmonės, esamos plečia savo veiklą kaimyninėse šalyse. Vertimų biurai lūžte lūžta nuo latvių kalbos vertimų raštu gausos, pasiūlymų versti žodžiu taip pat netrūksta. Be to, įmonės, bandančios užkariauti Latvijos rinką, yra suinteresuotos, kad jų darbuotojai mokėtų latvių kalbą, ir ieško specialistų, galinčių ją dėstyti. Taigi paklausa yra net kelis kartus didesnė už pasiūlą. Tai taip pat buvo viena iš paskatų Latvistikos kabinetui Vilniaus universitete įkurti.

Stiprėja ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis bendradarbiavimas. Visuomenė vis labiau domisi kaimyninių šalių literatūra. Pastaraisiais metais daugėja latvių literatūros vertimų, nemažai latviškų kūrinių yra išvertusios mūsų universiteto absolventės Veronika Adamonytė ir Laura Laurušaitė.

Ar šie jaunieji latvistai gali pasireikšti mokslo srityje?

Galima pasigirti, kad net aštuoni iš keturiolikos minėtosios laidos absolventų yra pasirinkę doktorantūros studijas įvairiose mokslo institucijose: Vilniaus universitete, Lietuvių kalbos institute, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Dalis jų rengia disertacijas latvistinėmis temomis, kiti gilinasi į platesnio pobūdžio baltistines problemas. Doktorantai aktyviai bendradarbiauja su kolegomis Latvijoje, dalyvauja konferencijose, tarptautiniuose latvistų seminaruose, dėsto latvių kalbą universitete ir kitose įstaigose.

Ar galite apibūdinti būsimą Latvistikos kabineto veiklą?

Pagrindinis mūsų tikslas – užtikrinti kokybiškas latvistikos studijas ir plėtoti mokslinę veiklą. Vilniaus universitetas garsėja kaip vienas svarbiausių ir žymiausių baltistikos tyrimų ir studijų centrų pasaulyje, akcentuojantis ne tik pragmatinius kalbų mokymosi aspektus, bet siūlantis ir gilesnį filologinį išsilavinimą, suteikiantis tvirtus teorinius struktūrinės ir istorinės lyginamosios kalbotyros pagrindus. Mes stengsimės tęsti tokią tradiciją, tuo pačiu metu latvistikai suteikdami naujų spalvų. Latvistiką reikėtų suprasti plačiąja prasme, kaip regioninių studijų objektą: tai ne tik latvių kalbos, bet ir literatūros, tautosakos, kultūros, istorijos, politologijos studijos.

Sieksime palaikyti kontaktus su pasaulio latvistikos institucijomis. Jau esame užmezgę ryšius su visais humanitariniais Latvijos universitetais, Latvių kalbos institutu, Valstybine kalbos agentūra Latvijoje, taip pat Sankt Peterburgo, Poznanės, Greifsvaldo, Prahos latvistikos centrais. Keletas tokių centrų veikia ir Lietuvoje: Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Stengsimės aktyviai su jais bendradarbiauti. Ypač skatinsime studentų mainus, kadangi galimybių išvykti vieno ar dviejų semestrų dalinių studijų į Latviją ar latvistikos institucijas kitose šalyse šiuo metu yra tikrai nemažai, tik studentams dažnai pritrūksta informacijos.

Organizuosime tarptautines studentų konferencijas ir raginsime savo studentus dalyvauti konferencijose Latvijoje ir kitose užsienio šalyse.

Bet ar neliksite užsisklendę vien universiteto ir mokslo bendruomenėje?

Tikrai ne. Siūlysime ir daug paslaugų visuomenei. Tai bus ir pažintiniai seminarai apie Latvijos kultūrinį, ekonominį, politinį gyvenimą, ir latviško kino vakarai, ir susitikimai su žymiais Latvijos žmonėmis. Planuojame rengti bendrus renginius su Vilniaus latvių draugija. Norintiems pramokti latvių kalbos bus siūlomi vakariniai ir vasaros kursai, kuriuose bus mokoma remiantis patraukliais ir šiuolaikiškais kalbų dėstymo metodais.

Kita numatoma veiklos sritis – vertimo raštu ir žodžiu paslaugos. Kaip jau minėjome, paklausa yra labai didelė, o VU išugdyti specialistai gali teikti tikrai kokybiškas paslaugas.

Ar turite minčių plėsti kabineto veiklą?

Žinoma. Tikimės, kad Latvistikos kabinetas ateityje išaugs į savarankišką Latvistikos centrą, kuriame dirbs nemažas būrys įvairių sričių specialistų. Viskas priklausys nuo kabineto veiklos, tačiau esame nusiteikę optimistiškai – tikime, kad laikui bėgant pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Ar jaučiate paramą ir susidomėjimą iš Latvijos?

Įvairios Latvijos institucijos yra susidomėjusios mūsų kabineto kūrimo procesu. Už paramą kuriant kabinetą esame labai dėkingi Latvijos Respublikos ambasadai Lietuvoje ir ypač pačiam ambasadoriui Hardijui Baumaniui. Jo iniciatyva kabinetui parūpinti baldai ir įranga. Kabineto bibliotekai naujausios latviškos literatūros, periodinės spaudos, vaizdo ir garso įrašų parūpina prof. Janio Valdmanio vadovaujama Valstybinė kalbos agentūra Latvijoje. Agentūrai dėkojame ir už iniciatyvą paremti šventinį Latvistikos kabineto atidarymo renginį – konferenciją. Ne mažiau svarbią moralinę paramą ir palaikymą jaučiame ir iš Latvijos universitetų kolegų, kuriuos žinia apie mūsų kabineto įkūrimą labai nudžiugino. Tačiau labiausiai turime dėkoti savo universiteto bendruomenei už suteiktas patalpas ir puikias sąlygas veiklai plėtoti. Ypač entuziastingai mūsų idėją palaiko Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona, daug pagalbos ir patarimų sulaukiame iš Baltistikos katedros kolegų, o profesoriai Bonifacas Stundžia, Albertas Rosinas, Algirdas Sabaliauskas vis randa kuo papildyti Latvistikos kabineto biblioteką!

Kaip manote, kodėl Latvijos institucijos remia Latvistikos kabineto įkūrimą? Kokios naudos jie tikisi?

Manome, kad visų pirma juos domina latvistikos sklaida ir populiarinimas už Latvijos ribų. Rūpintis savo šalies įvaizdžiu ir pristatyti savo kultūrą pasaulyje turėtų būti kiekvienos valstybės pareiga. Minėtų institucijų remiami mes galime sudaryti geras studijų sąlygas savo studentams, kurie šias investicijas grąžins ateityje dirbdami ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos labui. Juk mūsų ruošiami specialistai – tai ne vien būsimieji kalbininkai ar literatai, bet ir diplomatai, ambasadoriai, ministrai. Puikus pavyzdys – buvusi Latvijos Respublikos prezidentė, filologė, humanitarinių mokslų daktarė Vaira Vykė-Freiberga. O buvęs Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Albertas Sarkanis, taip pat filologas, 1993 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją apie latvių kalbos tarmes. Jis, be to, yra 1995 m. išleisto lietuvių-latvių kalbų žodyno atsakingasis redaktorius.

Užsiminėte apie Latvistikos kabineto atidarymo renginį. Gal galėtumėte plačiau apie jį papasakoti?

Siekdami pristatyti Latvistikos kabinetą, 2008 m. kovo 28 d. organizuojame šventinį jo atidarymą -konferenciją. Konferencijoje istorinius ir dabartinius Latvijos ir Lietuvos santykius aptars prof. dr. Zenonas Butkus ir Latvijos Respublikos ambasadorius Hardijus Baumanis, prisiminimais apie latvistikos istoriją Vilniaus universitete ir latvių kalbininkus dalysis akademikas, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, prof. habil. dr. Albertas Rosinas, prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Į renginį kviečiami svečiai iš Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių. Popietinėje renginio dalyje apie lietuvių ir latvių literatūrinius ryšius pasakos prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka, savo poeziją skaitys poetai Vladas Braziūnas, Sigitas Geda ir Knutas Skujeniekas.

Renginio metu bus galima apžiūrėti parodą, skirtą latvistikos istorijai Vilniaus universitete. Organizuodami parodą nemažai laiko praleidome universiteto archyve ir bibliotekos rankraščių saugykloje. Nustebome, kiek daug įdomios informacijos galima ten rasti. Dalį šių įdomių dalykų pamatys ir mūsų parodos lankytojai. Tai bus ne tik latvistikos istoriją pačiame VU menantys dokumentai (dėstytojų rankraščiai, nuotraukos, laiškai), bet ir tarpukario laikotarpio medžiaga iš Vytauto Didžiojo universiteto archyvų, saugoma VU bibliotekoje (pavyzdžiui, Kazimiero Būgos korespondencija su žymiais to meto latvių kalbininkais, dokumentai, liudijantys latvistinių dalykų dėstymą VDU tarpukariu), taip pat duomenys apie XIX a. veikusią Vilniaus latvių draugiją.

Manome, kad renginys bus puiki galimybė susitikti skirtingoms su latvių kalba ir jos tyrimais vienaip ar kitaip susijusių žmonių kartoms ir pasidalyti savo patirtimi, pasiklausyti prisiminimų apie latvistikos istoriją, kurių nerasime nė vienoje knygoje, – apie tai galima rašyti net disertaciją.

Kokias ateities perspektyvas matytumėte, plėtodami mokslo ir studijų projektus, susijusius su latvistika?

Idėjų turime daug, visų jų iš karto, žinoma, neįgyvendinsime, bet galime pradėti nuo Vilniaus universiteto mokslininkų, besidominčių latvistika, subūrimo bendram darbui.

Vienas iš planuojamų darbų – išleisti latvių kalbos vadovėlį. Lietuvių kalba 1975 m. pasirodęs Jono Kabelkos vadovėlis „Latvių kalba” iki šiol nėra praradęs savo vertės. Kažin ar pavyktų parašyti geresnį teorinį darbą. Tačiau šiuo metu, mokydami latvių kalbos, daug medžiagos turime rankiotis iš skirtingų šaltinių, todėl manome, kad ir besimokantiems, ir dėstytojams būtų daug patogiau, jei viską būtų galima rasti vienoje vietoje – naujame ir šiuolaikiškame praktinės latvių kalbos vadovėlyje.

Steigdami Latvistikos kabinetą, taip pat aktyviai bendradarbiaujame su Valstybine kalbos agentūra Latvijoje, kuri remia mokslinę latvistinę veiklą. Tikimės, kad iš šio bendradarbiavimo gims ne vienas svarbus mokslinis projektas, populiarinantis latvių kalbą, jos istoriją ir kultūrą.

Atrodo, kad filologija ir pinigai yra sunkiai suderinami dalykai. Kaip jūs manote, kiek finansinės naudos duos ar galėtų duoti VU latvistika?

Tikrai nemanome, kad latvistika fakultetui galėtų būti nuostolinga. Finansinės naudos duotų visuomenei teikiamos paslaugos: vertimai ir vakariniai ar vasaros kursai. Be to, naudos fakultetui turėtų atnešti ir planuojami mokslo projektai, finansuojami ne iš valstybės biudžeto, bet iš latvių Valstybinės kalbos agentūros, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Ką galėsite pasiūlyti, kai Vilniaus universitete bus įdiegta naujoji modulių sistema?

Galėsime pasiūlyti visą latvistikos studijų modulį, kuris, tikimės, bus patrauklus studentams. Iš mūsų siūlomų kursų bus galima rinktis ne tik praktinę latvių kalbą, bet ir latvių tautos istoriją, literatūrą. Siūlysime kursų apie latvių kalbos istoriją, latvių tautosaką, baltų mitologiją. Jei tik bus norinčių gilintis į latvistiką, galime užtikrinti, kad visada bus iš ko pasirinkti.

Nebijote, kad tokių gali ir neatsirasti?

Nemanome, kad taip gali nutikti. Tikime humanitarinių studijų ateitimi ir negalvojame, kad jos yra tik valstybės pinigų švaistymas. Tikrai nebus taip, kad žmonės nusisuktų nuo savo praeities, nuo kalbos, nuo tautos ir šalies istorijos ir gilintųsi tik į vadinamąsias perspektyvias specialybes. Be to, studijų prestižą turime kelti ir patys, privalome įtikinti žmones, kad ir filologijos studijos yra įdomios, naudingos ir, svarbiausia, reikalingos. Žinoma, studijos turi būti patrauklios, to mes ir sieksime savo Latvistikos kabinete.