Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) biofiziką studijuojančios Kornelijos Vitkutės stažuotė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre jau eina į pabaigą. Ketvirtakursė buvo viena iš šešių studentų, atrinktų šiai stažuotei.

„Įgijau neįkainojamos patirties, susipažinau su mokslininkais iš viso pasaulio, išmokau įvairių metodų, praplėčiau akiratį. Tai neabejotinai įkvėps ateities darbams ir tyrimams. Būdama čia dar geriau supratau, kad norėčiau tolimesnes studijas sieti su neuromokslais, o savo ateities be mokslo jau neįsivaizduoju“, – sako beveik keturis mėnesius NASA praleidusi K. Vitkutė.

Ji pasakoja, kad Ameso mokslinių tyrimų centras yra tarsi atskiras, nuo pasaulio atitvertas miestelis. O atvykus pirmiausia nustebino karinė atmosfera: dauguma pastatų išlikę dar nuo to laiko, kai čia veikė karinis jūrų laivynas. „Įspūdį darė prie pat gyvenamųjų patalpų esantis oro uostas, kur stovi įvairiausių modelių lėktuvai, ir, žinoma, didžiausias JAV angaras, kur kadaise buvo laikomi orlaiviai bei raketos. Teritorija labai kruopščiai saugoma – joje dirba atskiras policijos padalinys, gaisrininkų brigada, veikia medicinos punktas. Ši aplinka su tolumoje šmėžuojančiais raudonais Kalifornijos kalnais paliko stiprų įspūdį. Nekantravau čia praleisti daugiau laiko“, – prisimena VU GMC ketvirtakursė.

Ji stažavosi NASA nanoinžinerijos laboratorijoje. Joje kūrė elektrocheminį biosensorių, galintį atpažinti neurotransmiterius, atliekančius svarbius vaidmenis mūsų smegenyse. Iš šių neurotransmiterių galima išskirti ir hormonus dopaminą bei serotoniną, kurie atsakingi už normalų fizinį bei psichologinį vystymąsi, sveiką organizmo funkcionavimą.

„Šių neurotransmiterių disbalansas lemia daugybę sutrikimų ir ligų, pavyzdžiui, Parkinsono ligą, šizofreniją, depresiją, nemigą. Vienas efektyvesnių gydymo būdų – giluminė smegenų stimuliacija. Operacijos metu pacientui implantuojami elektrodai, stimuliuojantys su sutrikimu susijusias specifines smegenų dalis. Toks metodas veiksmingas, tačiau iki šiol neaišku, kokie konkretūs mechanizmai lemia simptomų palengvėjimą ar netgi išnykimą“, – aiškina K. Vitkutė. Pasak jos, manoma, kad stimuliuojant išsiskiria didesni nei įprastai neurotransmiterių kiekiai. Minėtas biosensorius sukuria atgalinį ryšį, šiuo atveju stebi neurotransmiterių dinamiškumą smegenyse realiu laiku. Pagal tai galima atitinkamai reguliuoti stimuliuojančio elektrodo poveikį (dažnį, amplitudę) smegenims.

„Kaip būdinga daugumai mokslinių tyrimų, galutinis rezultatas nėra pasiekiamas greitai ir lengvai. Teko daug dirbti prie paties biosensoriaus kūrimo ir gamybos, optimizuoti metodus, kad prietaisas veiktų sklandžiai ir patikimai, galėtų aptikti ypač mažus neurotransmiterių koncentracijos kiekius“, – apie savo indėlį pasakoja VU GMC biofizikos studentė.

K. Vitkutė džiaugiasi, kad prietaisas puikiai veikia: jis gali aptikti mažus serotonino ir dopamino kiekius, vienu metu vykdyti net devynis skirtingus elektrocheminius eksperimentus. Dėl ypatingų elektrodo medžiagos (boru inkorporuotas deimantas) savybių biosensorius patrauklus moksliniams tyrimams, taip pat turi daug potencialo būti pritaikytas medicinoje.

Kaip atrodo įprasta NASA stažuotojų diena? Kadangi jie gyvena ir dirba toje pačioje vietoje, stažuotojų kasdienybė, anot VU GMC studentės, gana rutiniška: „Darbas paprastai prasideda aštuntą arba devintą ryto ir oficialiai baigiasi apie penktą, nors dažnai tenka padirbėti ilgiau. Pirmąją dalį dienos dažniausiai atlieku įvairius eksperimentus, vakarop apdoroju gautą informaciją, skaitau mokslinius straipsnius. Kadangi visi NASA darbuotojai gali nemokamai lankytis sporto klube, neretai į jį užsuku po darbų.“

K. Vitkutė pasakoja, kad NASA stažuotojai turi laisvus savaitgalius, per kuriuos stengiasi kuo daugiau pakeliauti. San Franciskas traukiniu pasiekiamas per valandą, todėl į šį miestą stažuotojai vyksta dažniausiai.

„Esame aplankę įvairius Vakarų pakrantės miestus, tarp jų ir Los Andželą, tačiau man labiausiai patinka unikali Kalifornijos gamta – kiekvienam rekomenduočiau pamatyti Josemičio nacionalinį parką“, – sako K. Vitkutė.

Nacionalinį atrankos į stažuotes NASA konkursą kasmet organizuoja ir atrinktiems studentams finansavimą skiria Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Stažuotės remiamos Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis. K. Vitkutę parėmė ir Vilniaus universitetas.