Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai „Lego Mindstorms“ pagrindu sukonstravo ir suprogramavo ant A0 formato popieriaus lapo piešiantį robotą. Artūras Chramčenko, Žygimantas Ulevičius, Domantas Varapnickas ir Liudas Indrašius, vedami ambicijų nupiešti „Moną Lizą“, savo kūrinį pavadino BOT`Vinčiu.

Piešia savarankiškai

Studentai dalyvauja antrus metus MIF vykdomame „Problemų sprendimu grįsto mokymosi“ projekte (Problem Based Learning). Jiems buvo pateiktas temų sąrašas, iš jo reikėjo išsirinkti vieną, su kuria bus dirbama likusį semestrą. Piešiantį robotą A. Chramčenko vadina optimaliu variantu, kadangi kurti mobiliąsias programėles pasirodė per lengva, o kiti projektai – per sudėtingi. „Panašūs robotai kainuoja maždaug tūkstantį litų. Norėjome pamėginti kažką naujo, nes patys paprasčiausiai nueiti į parduotuvę ir tokio nusipirkti negalime“, – jam antrina Ž. Ulevičius.

Anot grupės vadovės MIF Kompiuterijos katedros lektorės dr. Agnės Brilingaitės, pagrindinis projekto tikslas – suprogramuoti robotą taip, kad jis komunikuotų su kompiuteriu ir nuotoliniu būdu gebėtų nubraižyti kokį nors brėžinį. „Pačią užduoties idėją galima pritaikyti ne tik piešimui, bet ir didelių brėžinių kopijavimui, įrenginiuose, kurie kažką karpo arba išpjauna“, – apie praktinį panaudojimą pasakoja ji.

Paklaustas, kokio sudėtingumo paveikslus robotas pajėgus nupiešti, A. Chramčenko pasiteirauja, kokiu aspektu: teoriškai ar praktiškai? „Teoriškai jis gali nubraižyti beveik viską, bet kai testavome, supratome, kad nupiešti net paprastą paveiksliuką su tiesiomis linijomis užtrunka gan ilgai“, – teigia studentas.

BOT`Vinčis suprogramuotas taip, kad, valdomas per kompiuterį, jis gali važinėti netrukdomas. Tačiau programinė įranga leidžia apdoroti paveiksliuką taip, kad robotas jį nupieštų savarankiškai. „Brėžinys verčiamas į koordinates, jos per Bluetooth ryšį siunčiamos robotui, kuris, vadovaudamasis tomis koordinatėmis, juda ir piešia ant lapo ar kito paviršiaus“, – veikimo principą supaprastintai apibūdina Ž. Ulevičius.

Mokėsi spręsdami problemas

„Problemų sprendimu grįsto mokymosi“ projekto koordinatorė dr. A. Brilingaitė pabrėžia, kad pagrindinis šios studijų metodikos uždavinys yra išmokyti studentus, kad, naudodami ir plėsdami savo kompetencijas, jie gebėtų rasti realios problemos sprendimą. Nors Lietuvoje šis mokymosi būdas dar nėra labai paplitęs, MIF dėstytojai jau džiaugiasi rezultatais.

„Iš įmonių atstovų girdime, kad mūsų studentams kartais trūksta bendrųjų – tokių kaip komunikavimas – kompetencijų. Tikrai matome, jog jie padarė didžiulę pažangą: geba geriau kalbėti, bendrauti, konstruktyviai vieni kitus kritikuoti, ekspromtu formuluoti klausimus“, – sakė dr. A. Brilingaitė. „Išmokome greičiau ir teisingiau parengti prezentacijas, o dėl bendravimo… Perdėm asocialūs ir taip nebuvome“, – šmaikštauja A. Chramčenko.

Viena pagrindinių problemų, kurią, anot dr. A. Brilingaitės, atskleidžia „Problemų sprendimu grįsto mokymosi“ projektas, yra tai, kad studentai dėstytojo nėra pratę vertinti kaip kolegos. „Jie galvoja, kad jeigu paskirtas vadovas, jis turi pasakyti, kaip kas turi atrodyti ar būti išspręsta. Siekiame, kad studentai patys rastų atsakymą, o mes, kaip dėstytojai, labiau prižiūrime patį procesą“, – aiškino ji.

BOT`Vinčį studentai pristatys LITEXPO parodų rūmuose vasario 5–7 d. vyksiančioje parodoje „Studijos 2015“.