Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyko penktoji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“, kurią organizavo Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija (LITAKA) ir VU Lituanistinių studijų katedra. Šiemet konferencijoje lankėsi ir plenarinį pranešimą skaitė Tarptautinės taikomosios kalbotyros asociacijos (AILA) prezidentas Danielis Perrinas. Profesorius pasidalijo savo mintimis apie taikomosios kalbotyros svarbą mūsų gyvenime, asociacijų veiklą, penktąją Lietuvoje vykusią taikomosios kalbotyros konferenciją ir VU.

Kaip apibūdintumėte taikomąją kalbotyrą žmogui, kuris nėra su ja susidūręs?

Žmogaus gyvenime kalba atlieka svarbų vaidmenį – ji jungia mūsų širdis, sielas ir visuomenes. Kalba (plačiąja prasme, neatmetant ir semiotinės raiškos, pavyzdžiui, kūno kalbos) – pagrindinis bendravimo būdas. Daugeliu aplinkybių, išskyrus labai asmenines ir karo situacijas, žmonės sąveikauja ne veiksmais, o kalba. Taigi kalba yra mūsų bendravimo įrankis ir kartu individualaus mąstymo, jausmų bei visuomenės atspindys. Pavyzdžiui, mandagumo raiška daug pasako apie tai, kaip žmonės bendrauja oficialiose situacijose. Japonų mandagumo raiška leidžia geriau pažinti šalies kultūrą. Vienos valstybės politinę kultūrą iš dalies atskleidžia tai, kaip grubiai savo mintis reiškia šalies prezidentas, kaip jis, pavyzdžiui, rašo socialinio tinklo „Twitter“ žinutes. Teigiama didžiosios visuomenės dalies reakcija į tokią raišką taip pat rodo, kokia yra šalies kultūra, o pasitaikanti neigiama reakcija atskleidžia šios šiurkščios kultūros ribas. Taigi kalba daug pasako apie mūsų gyvenimus. Juk mums svarbu, kaip tinkamiau bendrauti, kaip pasirinkti tinkamesnius žodžius, kaip praktiškai panaudoti savo komunikacinius gebėjimus. Ir čia svarbų vaidmenį atlieka taikomoji kalbotyra. Ji paaiškina, kaip žmonės bendrauja ir mąsto kalba, ji padeda spręsti socialines problemas. O jų yra daug: pradedant sveikatos priežiūros sritimi, kai gydytojo ir paciento bendravimas tampa reikšminga gydymo proceso dalimi, ir baigiant politiniais scenarijais, kuriuose karai gali būti sukelti arba jų gali būti išvengta pasitelkiant diplomatiją, randant tinkamus žodžius. Taigi taikomoji kalbotyra tiria, identifikuoja ir padeda spręsti su kalba susijusias problemas.

Kuo taikomoji kalbotyra svarbi mokslui?

Prie mokslo taikomoji kalbotyra pirmiausia prisideda empiriškai pagrįstu požiūriu į tai, kaip kalbos funkcionuoja ir kaip jos vartojamos. Mes galime atskleisti bendravimo svarbą ir įtaką profesiniam bei kasdieniniam gyvenimui. Pavyzdžiui, įrodyta, kad, publikavus įvairių mokslo sričių straipsnius, jie cituojami dažniau tada, kai straipsnio mintis veiksmingai paskleidžiama ir socialinėje žiniasklaidoje. Tokiu atveju taikomoji kalbotyra tiria, kas yra veiksminga komunikacija socialinėje žiniasklaidoje, ką reiškia išversti vienos mokslo srities akademinį diskursą į kitos srities kalbą. Todėl kalbos tyrimai yra reikšmingi ne tik taikomajai kalbotyrai, bet ir kitoms mokslo sritims, visai visuomenei. Juk vertimas, kaip procesas, kuriuo siekiama vartojant skirtingus kalbos kodus kuo tiksliau perteikti tą pačią mintį, svarbus daugeliui mokslo sričių. Taikomoji kalbotyra ypač naudinga vykdant tarpdisciplinius tyrimus ir pereinant nuo vienos srities prie kitos srities tyrimo. Pavyzdžiui, fizikos, chemijos ir matematikos sričių specialistai nori bendradarbiauti siekdami išspręsti tokias nesibaigiančias problemas kaip radioaktyvių atliekų klausimas. Tam jie turi atrasti bendrą kalbą. Čia taikomosios kalbotyros darbai tampa svarbia profesinio ir akademinio gyvenimo dalimi. Mes kuriame naujas kalbas, kurios padeda bendrauti nepaisant skirtingų mokslo sričių ribų.

Kuri taikomosios kalbotyros sritis Jus asmeniškai domina labiausiai?

Visos taikomosios kalbotyros sritys man įdomios, nes nė viena jų neegzistuoja pati sau. Šios sritys susipina. Vis dėlto labiausiai mane dominantis klausimas taikomojoje kalbotyroje yra kodėl, o ne kas. Man įdomu, kodėl mes elgiamės taip, kaip elgiamės.

Esate Tarptautinės taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentas. Koks šios organizacijos tikslas? 

Jos tikslas – suburti tūkstančius taikomosios kalbotyros mokslininkų ir 40 valstybinių asociacijų iš viso pasaulio. Ši organizacija suteikia mokslininkams galimybę dalytis savo žiniomis. Tai jie gali daryti konferencijose, prisijungę prie asociacijos AILA tyrimų tinklo, naudodamiesi interneto svetainės ar asociacijos mobiliosios programėlės paslaugomis. Tarptautinė taikomosios kalbotyros asociacija padeda atrasti žmones, kurie užsiima tokiais pačiais ar panašiais, vienas kitą papildančiais darbais, kad ir kokiame pasaulio krašte tie žmonės būtų.

Koks Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos LITAKA vaidmuo Tarptautinėje taikomosios kalbotyros asociacijoje?

LITAKA Tarptautinėje taikomosios kalbotyros asociacijoje garsėja kaip labai aktyvi organizacija. Kai aš 2006 m. prisijungiau prie asociacijos AILA valdybos, Karlfriedas Knappas, tuometinis asociacijos generalinis sekretorius, man pasakojo, kad Lietuvoje yra maža taikomosios kalbotyros asociacija, kuri ypač aktyvi. Ir jis tikrai buvo teisus! Lietuvos vaidmuo šioje tarptautinėje organizacijoje – būti ryškiu pavyzdžiu, įrodančiu, kad ir maža organizacija iš palyginti nedidelės šalies gali atlikti tiek daug gerų taikomosios kalbotyros darbų.

Įvyko jau penktoji VU organizuojama taikomosios kalbotyros konferencija. Kokie Jūsų įspūdžiai?

Šioje konferencijoje dalyvavau pirmą kartą, bet atsižvelgdamas į tai, ką man apie ją teko girdėti, į konferenciją vykau kupinas didelių lūkesčių. Tarptautinėje taikomosios kalbotyros asociacijoje kalbama, kad ši konferencija – tai įdomus ir jaudinantis taikomosios kalbotyros renginys. Dabar galiu pasakyti, kad visi mano lūkesčiai išsipildė. Manau, kad ši konferencija buvo labai įdomi, jos diskusijos įkvepiančios, aplinka maloni, o čia susirinkę žmonės – motyvuoti.

Pirmą kartą ne tik dalyvaujate šioje konferencijoje, bet ir lankotės Vilniuje. Ką galite pasakyti apie šį miestą?

Gera būti čia: tai įspūdinga vieta, kurioje amžių istorija susipynusi su šiuolaikinėmis ir ateities idėjomis, kultūra. Jaučiuosi beveik kaip namie, kadangi pats atvykau iš viduramžių miesto Berno Šveicarijoje. Mane ypač sužavėjo VU tradicijos, gilios šaknys ir kartu konferencijos diskusijose išryškėjęs pasiryžimas spręsti dabarties ir ateities problemas.

Kokią žinutę norėtumėte perduoti VU bendruomenei?

Mano žinutė tokia: didžiuokitės tuo, ką turite. Daugeliu atžvilgių šiandien pasaulyje vyrauja paviršutiniškas požiūris į žinias, kultūrą. Praeitis dažniausiai reiškia 50 ar 100 metų, o tai, kas buvo dar seniau – netgi pamirštama, neigiama ar ignoruojama. Priešingai, VU išsaugojo savo šaknis. Šis universitetas nenustoja žvelgti į ateitį, ieško naujų sprendimo būdų, yra pasirengęs stoti prieš visą pasaulį, bet tai daro remdamasis savo sukauptomis ir patikrintomis žiniomis. Kiekvieną kartą neišradinėjate dviračio. Jeigu universitetas, vieta ir kultūra taip ilgai gyvuoja, tai reiškia, kad jūsų turimos žinios yra laiko išbandytos, o ateities prognozavimas padeda priimti sprendimus, kurie visada universitetui leido išgyventi ir augti. Kitaip universitetas būtų išnykęs. O dabar – po 440 metų – vis dar esate stiprūs, taigi esminių universiteto principų pamatai yra tvirti, o tai leidžia priimti ateities kartų gerovei svarbius sprendimus.