Švedų rašytojos Astridos Lindgren vardą Lietuvoje tikriausiai žino visi – su padūkėle Pepe Ilgakojine, linksmuoju Karlsonu ant stogo ar neklaužada Emiliu iš Lionebergos užaugo ištisos kartos. Nors šių metų lapkričio 14 d. sueina lygiai 110 metų nuo A. Lindgren gimimo, fenomenalus jos knygų populiarumas neblėsta visame pasaulyje.
Šia proga lapkričio 13 d. Vilniaus universiteto Skandinavistikos centre viešėjo žymiosios rašytojos anūkė, A. Lindgren fondo „Saltkråkan“ atstovė Malin Billing, KURI mielai sutiko pabendrauti su švedų kalbą studijuojančiais studentais.
Pagrindinė „Saltkråkan“ užduotis, anot M. Billing, yra padaryti A. Lindgren knygas prieinamas kuo daugiau pasaulio vaikų. M. Billing juokavo, kad A. Lindgren knygos vertimų skaičiumi jau baigia pasivyti kitą vaikų literatūros klasiką iš Skandinavijos – daną Hansą Christianą Anderseną.
„Saltkråkan“ taip pat prisideda prie A. Lindgren kūriniais paremtų spektaklių statymo, naujų filmų kūrimo – M. Billing prasitarė, kad ateityje galime sulaukti „Brolių Liūtaširdžių“ ekranizacijos. Šiuolaikinius vaikus siekiama sudominti jau klasika tapusiais kūriniais suteikiant jiems naujas formas, pavyzdžiui, paverčiant žaidimais ar elektroninėmis knygomis. Tiesa, M. Billing pažymi, kad popierinių knygų leidyba ir originalių istorijų išsaugojimas „Saltkråkan“ yra svarbiausia.
Per susitikimą visiems rūpėjusį klausimą, kokia A. Lindgren buvo bendraudama su anūkais, M. Billing pasitiko su šypsena: garsioji rašytoja anuomet jai tebuvo močiutė, vaikaičiams skaitydavusi „Tūkstantį ir vieną naktį“ ir priekaištaudavusi dėl jų sukeltos netvarkos, kartu su jais žiūrėdavusi senus filmus, lepindavusi ypatingu skanėstu – skrudinta cinamonine bandele su sviestu ir marmeladu. Kad močiutė Švedijoje yra įžymybė, M. Billing pajusdavo tik su ja vaikštinėdama Stokholme ir apsipirkinėdama, nes tuomet į rašytoją krypdavo smalsūs aplinkinių žvilgsniai.
Tą pačią dieną M. Billing dalyvavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje dokumentinio filmo „Astrida“ peržiūroje. Filmą pristatė J. E. Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist. Pilna salė žiūrovų liudijo viena – A. Lindgren kūryba Lietuvoje vis dar labai mėgstama ir skaitoma.
Vėliau vykusioje bibliotekos atstovės Ingos Mitunevičiūtės moderuotoje viešoje diskusijoje „Kas gi tu esi, Astrida?“ M. Billing kartu su Seimo nare Dovile Šakaliene, literatūros kritiku dr. Kęstučiu Urba ir vertėju Mantu Karveliu dalijosi savo vaikystės prisiminimais, susijusiais su rašytoja ir jos kūriniais, bandė paaiškinti A. Lindgren populiarumo fenomeną, aptarė jos kaip vaikų užtarėjos politinį vaidmenį. O štai vaikų literatūros kursą dėstantis K. Urba prisiminė, kaip studentai jau studijuodami universitete atrasdavo A. Lindgren knygas – matyt, tam niekada nėra per vėlu.
Komentarų nėra. Būk pirmas!