Suomių kalbos 20-mečiui Vilniaus universitete skirta paroda skaičiuoja paskutines dienas. Goda Juodpusytė pirmoji VU apgynė magistro darbą iš suomių literatūros. Mergina Filologijos fakulteto Skandinavistikos centre studijavo magistrantūros skandinavistikos ir Europos studijas. „Iki tol šią programą galėjo rinktis tik danų, švedų, norvegų kalbų studentai. Man parodžius iniciatyvą ir suderinus formalius dalykus su fakulteto administracija, pavyko susitarti dėl suomių kalbos įtraukimo į programą ir studijų galimybės“, – sako G. Juodpusytė.

Ji pasakoja, kad mokykloje gerai sekėsi kalbos, teko viešėti Švedijoje ir Norvegijoje,  mokytis švedų kalbos, todėl mergina jautė, kad šiaurės šalių kultūra jai artima. Susidomėjimas suomių kalba pirmiausia kilo iš paauglystės pomėgio sunkiajai muzikai. „Vėliau sužinojau daugiau apie šios šalies istoriją ir kultūrą. Tai dar labiau paskatino studijuoti suomių kalbą. Išsiaiškinusi, kad mano stojimo metais bus renkama bakalauro lietuvių filologijos ir suomių kalbos grupė, labai nudžiugau ir pradėjau svajoti apie šios kalbos studijas“, – prisimena suomių kalbos magistrė. Ją ši kalba sužavėjo savo išskirtinumu ir tuo, kad atrodė nepanaši į jokias anksčiau girdėtas kalbas. Be to, pašnekovės teigimu, ji reta ir unikali kaip ir mūsų gimtoji kalba.

Magistro darbe G. Juodpusytė nagrinėjo pasakos intertekstualumą šiuolaikinės literatūros kūriniuose: „Siekiau išsiaiškinti, koks ryšys slypi tarp pasakos ir šiuolaikinio romano, kokią įtaką jie vienas kitam daro. Tam pasirinkau tyrinėti suomių jaunimo rašytojos Sallos Simukkos romanų trilogiją.“ Rašyti baigiamojo darbo pašnekovė išvyko į Suomiją, nes VU biblioteka neturėjo pakankamai mokslinės literatūros šaltinių merginos pasirinktai sričiai analizuoti, be to, Filologijos fakultete nebuvo dėstytojo, kuris galėtų vadovauti darbui.

„Suomių kalbos dėstytoja Kirsi Podschivalow pasiūlė dalyvauti Suomijos organizacijos CIMO rengiamame konkurse. CIMO suomių kalba magistro darbą rašantiems studentams suteikia stipendiją išvykti į Suomiją rinkti medžiagos ir rašyti mokslinį darbą. Susisiekėme su Tamperės universiteto Literatūros ir vertimų katedros administracija. Ji labai noriai sutiko mane priimti, pasiūlė puikią darbo vadovę. Pasisekė laimėti konkursą. Tamperėje galėjau pasinaudoti išties gausiais bibliotekos ištekliais, reguliariai konsultavausi su darbo vadove ir konsultante. Visa tai labai prisidėjo prie galutinio darbo rezultato“, – džiaugiasi G. Juodpusytė.

Vilniaus universitete mergina buvo ne tik pasinėrusi į suomių kalbos studijas, bet ir aktyviai dalyvavo meninėje veikloje: dainavo Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblyje, vaidino dr. Neringos Klišienės režisuotame spektaklyje „Gyvenimas – kažin koks keistas rašmuo“ / Maironis. Prisiminimų, laiškų ir gyvenimo nuotrupų motyvais.“

„Šiuo metu Šiaurės šalių kalbų, ypač suomių, mokėjimas yra didelis privalumas darbo rinkoje. Baigusieji šios kalbos studijas tampa vertėjais, dėstytojais, daugelis įsidarbina tarptautinėse skandinaviško kapitalo įmonėse. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad studijuojant vieną ar kitą kalbą neišvengiamai teks susipažinti su tos šalies kultūra, tradicijomis, gyventojų mentalitetu ir gyvenimo būdu, tad jie turėtų būti priimtini ir patikti. Ne išimtis ir suomių kalba – pradėjęs jos mokytis, nepastebimai tampi šiek tiek šiaurietiškesnis, perimi tam tikras suomių kultūros nuostatas, gyvenimo būdo ypatumus“, – atsisveikina pašnekovė, kurią karjeros vingiai jau nuvedė į Suomiją – Lietuvos ambasadoje Helsinkyje VU absolventė šiuo metu atlieka praktiką.