Skaitmeninių technologijų plėtra turi didžiulį poveikį šiuolaikinei visuomenei, o globalios informacijos infrastruktūros tampa pagrindine kultūrinės atminties „konstravimo“ ir diskusijų vieta, atskleidžiančia persidengiančius tarptautinius, nacionalinius ir vietos tapatumus. Todėl Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto suburta mokslininkų grupė imsis finansavimą laimėjusio projekto „Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų soc. tinkluose tyrimas“ ir sieks ištirti, kaip nepatogus paveldas reiškiasi socialiniuose tinkluose.

Inovatyvus mokslo projektas

Projektas „Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų soc. tinkluose tyrimas“ yra vienintelis VU humanitarinių ir socialinių mokslų projektas, laimėjęs finansavimą Lietuvos mokslo tarybos administruojamos Valstybės profesorių programos konkurse. Konkurso metu iš viso buvo finansuoti 6 humanitarinių ir socialinių mokslų projektai.

„Lietuvos mokslo tarybos administruojamos Valstybės profesorių programos svarbiausi tikslai yra pritraukti aukšto lygio mokslininkų iš užsienio, suburti tyrėjų grupes, inicijuoti ir vykdyti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kurie prisidėtų prie Lietuvos jaunųjų mokslininkų ugdymo, tyrėjų kompetencijų tobulinimo ir priimančios institucijos vykdomų mokslinės veiklos krypčių ar tematikų plėtojimo. Visi šie dalykai aktualūs VU Komunikacijos fakultetui ir bus realizuojami projekto įgyvendinimo metu“, – pasakoja VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas.

Jis teigia, kad projekto laikotarpiui VU Komunikacijos fakultete bus suburta patyrusių ir jaunų mokslininkų bei doktorantų tyrėjų grupė, kuriai vadovaus išskirtinai aukšto lygmens mokslininkas iš Toronto universiteto Informacijos fakulteto (iSchool) dr. Costis Dallas. Tyrimo grupėje – dokt. Donata Armakauskaitė, dr. Viktoras Denisenko, dokt. Justas Gribovskis, dokt. Ingrida Kelpšienė, doc. dr. Kęstutis Kirtiklis, prof. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Lina Murinienė ir dokt. Renata Stonytė.

„Toronto universitetas yra vienas geriausių pasaulyje. Pasauliniame QS 2020 reitinge šis universitetas užima bendrą 29 vietą ir 3 vietą pasaulyje mūsų komunikacijos ir informacijos mokslams Lietuvoje priskiriamoje bibliotekininkystės ir informacijos valdymo kryptyje. Tyrimo metu bus taikomi originalūs teoriniai požiūriai ir metodologiniai sprendimai, tad tyrėjų grupės nariai turės galimybę smarkiai sustiprinti savo kompetencijas, o tyrimo rezultatai bus publikuojami aukšto lygio tarptautiniuose leidiniuose“, – apie projekto naudą pasakoja prof. dr. R. Laužikas.

Mokslinė grupė, įsteigta VU Komunikacijos fakultete projekto metu, bus viena iš nedaugelio mokslinių tyrimų darinių pasaulyje ir pirmoji Baltijos šalyse, skirta socialinės skaitmeninės atminties tyrimams ir skaitmeninei kuratorystei.

„Tai vienas iš pirmųjų tokio pobūdžio empiriniais duomenimis grindžiamų komunikacijos ir informacijos mokslų tyrimų, kuris analizuos skaitmeninę atmintį, kultūrinės tapatybės konstravimą ir nepatogiojo paveldo apraiškas socialiniuose tinkluose tarptautiniu mastu“, – sako projekto grupės narė dokt. I. Kelpšienė.

Nepatogus paveldas ir socialiniai tinklai

Projektu bus siekiama nustatyti, kaip kultūros paveldo reikšmių konstravimo ir skaitmeninės atminties procesai skaitmeninių socialinių tinklų erdvėje (Lietuvoje ir už jos ribų) įgalina prieštaringas diskusijas (transnacionaliniu, nacionaliniu ir translokaliniu lygiu) apie pageidaujamą ir nepageidaujamą istorinę praeitį ir atskleidžia kultūrinių tapatybių sankirtas.

„Kaip ir kitose valstybėse, Lietuvoje smarkiai išaugo naudojimasis socialiniais tinklais. Nors mes esame įpratę tirti istoriją naudodamiesi rašytiniais šaltiniais, archyvine ir fizinį pavidalą turinčia medžiaga, kuri leidžia suprasti mūsų praeitį, mūsų supratimas apie XXI a. pradžios visuomenę ir kultūrą bus smarkiai susijęs su informacijos internete ir socialiniuose tinkluose analize“, – apie tyrimą pasakoja dr. C. Dallas.

Mokslininkas teigia, kad ypač svarbu suprasti, kaip šiuo metu žmonės sąveikauja su juos pasiekiančia kultūrinio ir istorinio pobūdžio informacija, kaip skirtingai žmonės supranta savo identitetą ir kaip jį konstruoja socialiniuose tinkluose. Anot dr. C. Dallas, nepatogiojo paveldo komunikacija yra glaudžiai susijusi su tokiais sudėtingais reiškiniais kaip ksenofobija, dezinformacija, neapykantos kurstymas. Suprasti, kaip komunikuojamas nepatogusis paveldas, yra svarbu ne tik kalbant apie Baltijos ir kaimynines valstybes, bet ir žvelgiant tarptautiniu mastu.

„Projekte paribiais yra laikomos Europos teritorijos, kurios istorijoje visą laiką buvo ties vienokia ar kitokia kultūrine riba – Baltijos šalys, Lenkija, Graikija. Šiame tyrime riba suvokiama ne politine ar geografine, o komunikacine prasme. Tai reiškia, kad tie patys tikrovės objektai ar veiksmai „šiapus ir anapus“ ribos yra suvokiami (komunikacine prasme – „perskaitomi“) skirtingai. Dėl šios priežasties okupacija paribiuose būdavo ypač skaudi, nes veiklos ir gyvenimo būdas, kurie buvo laikomi visiškai normaliais iki okupacijos, neretai buvo suprantami kaip netinkami ar net nusikalstami. Tai reiškė, kad galima tapti nusikaltėliu gyvenant savo įprastą gyvenimą“, – apie projektą pasakoja VU Komunikacijos fakulteto dekanas.

Anot jo, ryškiausias tokio skirtingo suvokimo Lietuvos istorijoje pavyzdys – tai knygų leidyba lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, kuri buvo uždrausta Rusijos imperijos okupacinės valdžios po 1863 m. sukilimo. Kitas pavyzdys – tautinė priklausomybė, kai nacių okupacijos metais buvimas žydu reiškė mirtį.

„Kiekviena okupacija palieka savo materialių ir nematerialių paveldo objektų, kurie – kaip ženklai ir tekstai – toliau funkcionuoja visuomenėje net ir okupacijai pasibaigus. Visi dar atsimename aktyvias diskusijas dėl Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje. Ryškiu nepatogaus paveldo veikimo pavyzdžiu galėtų būti ir daug diskusijų sukėlusi Jono Noreikos memorialinė lenta ar Kazio Škirpos alėja“, – teigia prof. dr. R. Laužikas.

Unikalus tyrimas ir metodai

Mokslininkas pasakoja, kad projekte bus taikomi komunikacijos ir informacijos mokslams būdingi teorinės prieigos ir metodologiniai sprendimai. Šiuo požiūriu mūsų visuomenėje egzistuojančios nepatogaus paveldo interpretacijos yra ne fiksuojamos kaip istorinės atminties dalykai, o priimamos kaip dabartinės tikrovės faktai, komunikuojantys apie vienokius ar kitokius visuomenėje egzistuojančius gilesnius reiškinius.

„Pirmiausia bus siekiama išsiaiškinti, kokios semiotinės veiklos schemos, konceptualiosios metaforos ir giluminiai naratyvai, susiję su „savęs kūrimu“, ginčytina atmintimi, skirtingais požiūriais į nepatogų kultūros paveldą ir istoriją, pasireiškia socialinių tinklų vartotojų tarpusavio sąveikose ir jų santykyje su skaitmeniniu, internete funkcionuojančiu, kultūros paveldo turiniu“, – aiškina dokt. I. Kelpšienė.

Tyrimo metu bus atliekama įvairių socialinių tinklų („Facebook“, „Instagram“, „Vkontakte“) turinio lyginamoji analizė. Dr. C. Dallas teigia, kad bus tiriami kartų skirtingumo, translokaciniai (diasporos, emigrantų ir imigrantų bendruomenių), etnolingvistiniai (pvz., rusų, lenkų kalbomis kalbančių piliečių) ir religiniai tapatybės poveikiai.

„Tikimės praplėsti esamą mokslinių žinių apie socialinės tinklaveikos svetainėse egzistuojančius fenomenus lauką ir komunikacijos mokslų pagrindu parengti integruotą teorinį skaitmeninės socialinės atminties, nepatogaus paveldo ir tapatumo konstravimo praktikų konceptualųjį modelį (šios srities ontologiją), kuris būtų paremtas empiriniais lietuviškų kultūros paveldo socialinių tinklų svetainių duomenimis“, – apie tyrimą pasakoja dokt. I. Kelpšienė.

„Dažniausiai nepatogus paveldas analizuojamas istorinės ir socialinės atminties, šiuolaikinės visuomenės tapatumo, skaitmeninių technologijų sukeliamų efektų tyrimuose. Nepatogaus paveldo tyrimas naudojant socialinių tinklų duomenis – dar gana retai taikoma praktika“, – sako prof. dr. R. Laužikas.

Projekto grupė tikisi, kad dalis rezultatų galės tapti ir naujų projektų idėjomis arba bus realizuoti kaip taikomieji tyrimai.