• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

2012 m. literatūros Nobelio premija: Mo Yan kūriniuose – Kinijos žmonių gyvenimas ir magiškasis realizmas

Vilma Šniukštaitė, VU Orientalistikos centras Konfucijaus institutas | 2012-10-12 06:48 | Komentarų: 0
Komentarai
Mo Yan – savo šalyje labai gerai žinomas, nacionalinius ir tarptautinius laurus pelnęs rašytojas. Guardian.co.uk

2012 m. Nobelio literatūros premiją laimėjo rašytojas iš Kinijos Mo Yan (tikrasis vardas Guan Moye), kuris „haliucinaciniu realizmu sulieja liaudies pasakojimus, istoriją ir dabartį“.

Mo Yan – savo šalyje labai gerai žinomas, nacionalinius ir tarptautinius laurus pelnęs rašytojas. Nors jo kūriniai pasižymi kritišku kasdienio gyvenimo realijų vaizdavimu, Kinijos valdžia šį rašytoją vertina ir noriai spausdina jo kūrinius, jie šalyje plačiai skaitomi ir susilaukia teigiamų kritikų vertinimų. Svarbu ir tai, kad Mo Yan užima aukštą Kinijos rašytojų sąjungos vicepirmininko postą.

Savitam Mo Yan stiliui būdingas magiškasis realizmas, todėl jis kartais lyginamas su lietuviams gerai pažįstamu Gabrieliu Garcia Marquesu. Mo Yan kūriniuose gausu istorijų, persmelktų liaudies kultūrai būdingų tikėjimų ir prietarų.

Jo kūriniuose vaizduojamas Kinijos žmonių gyvenimas skirtingais, dažnai dramatiškais XX a. laikotarpiais. 1911 m. revoliucija, nuvertusi paskutiniąją Qing dinastiją, japonų okupacija, palikusi daug gilių nuoskaudų, Mao Zedongo vykdytos visuotinės reformos, nepasiteisinusios, bet stipriai paveikusios visų kartų Kinijos žmones, galų gale Kultūrinė revoliucija, skaudžiai palietusi jaunuolių gyvenimus, tampa fonu jo istorijoms, atskeidžiančioms asmenines paprastų, dažnai kaimo žmonių tragedijas.

Vienas pirmųjų Mo Yan kūrinių – „Raudonasis sorgas“ turėtų būti gerai pažįstamas kino mėgėjams Lietuvoje. Pagal šį kūrinį Zhang Yimou pastatytas filmas tuo pačiu pavadinimu laimėjo Auksinį lokį 1988 m. Berlyno kino festivalyje ir tapo pirmuoju kinematografiniu kūriniu, gavusiu tarptautinį apdovanojimą po Kinijos atsivėrimo Vakarams.

Nobelio premija – vienas iš prestižiškiausių apdovanojimų, sulaukiantis didžiulio pasaulio bendruomenės dėmesio. Todėl šis laimėjimas turėtų paskatinti ir lietuvių skaitytojus atsigręžti į Mo Yan darbus, turėtų tapti paspirtimi versti jo kūrinius į lietuvių kalbą. Mes jau turime puikų pavyzdį – tai 2000 m. Nobelio literatūrinės premijos laureato, išeivio iš Kinijos Gao Xingjian knyga „Sielos kalnas“, kuri buvo išversta iš kinų kalbos ir išleista lietuviškai.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt