Šiais metais Nobelio premija medicinos ir fiziologijos srityje skirta britui serui Johnui B. Gurdonui ir japonų mokslininkui prof. Shinyai Yamanakai už atradimą, pademonstravusį, kad subrendusios (diferencijuotos) ląstelės gali būti perprogramuotos į daugiagales (nebrandžias, nediferencijuotas) ląsteles.
Iki šių mokslininkų darbų paskelbimo buvo žinoma, kad ląstelės diferencijuojasi tik viena kryptimi. Tai reiškia, kad po apvaisinimo kiaušialąstė pradeda greitai dalytis ir atsiranda daug vienodų ankstyvojo embriono ląstelių, kurios vėliau pradeda specializuotis – formuoti audinius ir organus. Pradinių gemalo vystymosi stadijų nebrandžios ląstelės dar vadinamos daugiagalėmis (turinčiomis daug įvairių galių, t. y. galinčiomis diferencijuotis bet kokio audinio ar organo kryptimi) kamieninėmis ląstelėmis. Individui gimus, besidiferencijuojančių ląstelių pasirinkimo galimybės vis siaurėja, kol pagaliau jos tampa vienagalės, t. y. galinčios diferencijuotis tik viena kryptimi – tapti, pavyzdžiui, kraujo, odos ar kito audinio specializuota ląstele.
Šių metų Nobelio premijos laureatai J. Gurdonas ir Sh. Yamanaka eksperimentiniais darbais pademonstravo, kad ląstelių brendimo kryptį galima pasukti atgal, t. y. dediferencijuoti subrendusias ląsteles ir gauti daugiagales kamienines ląsteles, kurių savybės prilyginamos ankstyvojo embriono vystymosi stadijos ląstelėms ir kurios toliau vėl gali diferencijuotis į įvairius audinius. Didžiausias šių mokslininkų nuopelnas – mechanizmų, reguliuojančių ląstelės diferenciacijos eigą, išaiškinimas.
Premija skirta dviejų kartų mokslininkams. Svarbiausias J. Gurdono (gim. 1933 m.) darbas, atliktas panaudojant buožgalvius, paskelbtas dar 1962 m. Tada jis parodė, kad iš buožgalvio žarnos ląstelės paėmus branduolį ir jį perkėlus į bebranduolį kiaušinėlį išsivysto sveiki buožgalviukai, o tai reiškia, kad visiškai diferencijuotos ląstelės branduolyje yra išlikusios dediferenciacijos galimybės. Bet tuo metu jo darbai nepasirodė verti dėmesio. 2006 m. kitos kartos mokslininkas Sh. Yamanaka (gim. 1962 m.), panaudodamas šiuolaikinius molekulinės biologijos metodus, iš pelės uodegos ląstelių, įvedęs kai kuriuos genus, gavo indukuotas daugiagales kamienines ląsteles ir tuo pademonstravo organizmo vystymosi proceso seką. Dar daugiau – iš šių indukuotų kamieninių ląstelių gimė sveiki peliukai!
Komentarų: 1
2012-10-11 16:36
DaktaroidasNu malačiai klausykit! Aš siūlau tokiems Nobelį už gerus darbus! Geras straipsnis, aiškus, paprastas, korektiškas, ne kaip tų žurnalistų delfy. Ačiū!