Spalio 7 d. paskelbti fiziologijos ir medicinos srities 2013 m. Nobelio premijos laureatai. Šią garbingą premiją gavo trys Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose dirbantys mokslininkai – Jamesas Rothmanas, Randy Schekmanas, Thomas Sudhofas. Taip buvo įvertintas šių mokslininkų ilgalaikis darbas tiriant žmogaus organizmo ląstelių transporto sistemą.

Jamesas Rothmanas – biomedicinos mokslų profesorius, dirbantis Jeilio universitete (JAV). Tai vienas iš žinomiausių dabartinių biochemikų ir ląstelės biologų. Ląstelių transporto mechanizmus tyrė daugiau nei tris dešimtmečius. Išsiaiškino mechanizmus, kurie leidžia vezikulėms (vezikulė – ląstelės citoplazmos organoidas; tai pūslelė, reikalinga ląsteliniam transportui) susijungti ir susilieti su savo taikiniais, taip užtikrinant medžiagų pristatymą į kitą membranos pusę.

Randy Schekmanas – molekulinės ir ląstelių biologijos profesorius, dirbantis Kalifornijos universitete (JAV). Nustatė genus, atsakingus už vezikulinio transporto reguliavimą, tyrė, kaip šių genų mutacijos sutrikdo sveiką žmogaus organizmo funkcionavimą. Į Nobelio premijos vertą darbą jis įnešė indėlį pats pirmasis dar 1970 m., kai panaudojo mielių modelį tam, kad būtų identifikuoti genai, kurie lėmė tai, kad vezikulės nesugebėjo atlikti savo funkcijos.

Thomas Sudhofas – vokiečių kilmės mokslininkas, dirbantis Stenfordo universiteto Molekulinės ir ląstelinių fiziologijos fakultete. Jis tiria neuronus, sinapses, signalo perdavimo mechanizmus ir ligas, susijusias su sinapsių sutrikimais, tokias kaip Alzheimerio liga ar autizmas. Tirdamas neurosiuntiklius jis atskleidė, kokiu būdu vezikulėms yra perduodamas signalas apie tikslų biologinių medžiagų pristatymą  į reikiamą vietą reikiamu laiku.

Visų šių mokslininkų darbai turėjo didelę reikšmę supratimui, kaip tiksliai veikia ląstelinė medžiagų pernašos sistema. Dabar žinoma, kad sutrikimai šioje transporto sistemoje gali sukelti rimtus neurologinius sutrikimus, įskaitant debetą ar šizofreniją; šių trijų mokslininkų dėka yra pagerinta rimtų sutrikimų diagnozė. Galbūt tai padės sukurti naujus gydymo būdus.

Pasak prof. Jurgio Vidmanto Kadziausko, Lietuvoje viena žymiausių šios temos eksperčių yra VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros prof. Vida Kirvelienė.