Šiais metais Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto alumnų Vytenio Povilo Andriukaičio ir prof. Mečislovo Jučo stipendijos skirtos Istorijos fakulteto studentėms Agnei Malinauskaitei ir Justinai Sabonaitytei. Studentės pasakoja apie atliktus tyrimus, už kuriuos gavo vardines stipendijas.
Nuo genealoginės savimonės iki pirmojo VU botanikos sodo
Agnė Malinauskaitė studijuoja istorijos bakalauro IV kurse ir, kaip pati sako, dėl studijų nesigailėjo nė karto. Stipendijos skyrimo komisijai siuntė kelis darbus. Vienas iš jų buvo kursinis darbas „Oginskių giminės genealoginė savimonė XVIII a. LDK proginiuose pamoksluose“. Tačiau šios temos bakalauro darbe mergina plėtoti neplanuoja: „Man kursinį darbą patiko ir buvo įdomu rašyti, bet jau tyrinėdama pamačiau, kad labai didelę monografiją šia tema yra parengusi Agnė Railaitė-Bardė.“
Komisijai studentė siuntė ir referato pobūdžio tiriamąjį darbą, kuriame aiškinosi moterų padėties skirtumus katalikiškose ir protestantiškose LDK ir Europos valstybių visuomenėse.
„Dėl reformacijos švietimas pasidarė prieinamesnis daugeliui žmonių. Tarp jų ir moterims, tačiau su reformacija jos labiau tapo uždarytos šeimoje. Moterys protestantiškuose kraštuose neteko bene vienintelės iki tol alternatyvos santuokai. Iki tol vienuolystė, nors ir privilegijuotoms moterims, suteikė galimybę siekti mokslo ir bažnytinės karjeros. Reformacijos paveiktuose kraštuose buvo smarkiai reglamentuotas moters gyvenimas ir jos santykis su šeima. Tad nors didelė visuomenės dalis darėsi vis raštingesnė, moterų padėtis buvo nevienareikšmė“, – tyrimo įžvalgomis dalinasi studentė.
Dalyvaudama Užsienio reikalų ministerijos mentorystės programoje, Agnė atliko tyrimą, už kurį taip pat gavo papildomą balą stipendijai gauti. Tyrimas virto straipsniu „Religija ir diplomatija: Katalikų Bažnyčios veiklos kryptys Europoje ir LDK“, kuris buvo išspausdintas „Kultūros barų“ žurnale: „Šiame darbe bandžiau suprasti, kaip Romos Katalikų Bažnyčia vykdė diplomatinę veiklą. Pradėjau nuo Italijos, nes joje veikė etaloninis pavyzdys, kaip popiežiaus veikla ir įtaka reiškėsi per įtakingus vyskupus, artimus ryšius su Europos diduomene. Tą politinį tinklą panaudojau kaip pagrindą analizuojant mūsų kraštus, būtent kaip vyskupai, būdami senatoriais, veikė ir diplomatiniu, politiniu lygmeniu.“
Paklausta apie akademinius ateities planus, Agnė minėjo, kad kursinio temos bakalauro baigiamajame darbe netęs. Ji planuoja pirmosios pakopos studijas užbaigti darbu apie VU botanikos sodą, kuris buvo įkurtas dabartinėje Pilies gatvėje 22 ir kuriame pradėta kurti botaninė sodo kolekcija. Dėstytojas doc. M. Jakulis, kurio vadovaujama Agnė planuoja rašyti darbą, pasiūlė panagrinėti ir paieškoti, ar negalėjo augalų išdėstymas ir sodo kūrimo dvasia atspindėti apšvietos idėjų.
Nuo pedagogės istorikės iki istorikės pedagogės
Justina Sabonaitytė dabar studijuoja pirmame istorijos magistrantūros kurse, tačiau bakalauro studijas baigė Filosofijos fakultete, kur studijavo dalyko pedagogiką. Mokėsi istorijos studijų dalyką ir istorijos didaktiką: „Daug studijų dalykų turėjau Istorijos fakultete, tad labai gerai susipažinau su dėstytojais ir pačia aplinka. Man labai patiko fakulteto bendruomenė ir ypač dėstytojai, kurie yra šilti ir mato tave kaip žmogų. Bebaigdama bakalauro studijas nusprendžiau, kad noriu toliau tęsti istorijos studijas magistrantūroje.“
Jaunoji pedagogė studijuodama istorijos didaktiką susipažino su doc. Rūta Šermukšnyte. Dėstytoja pasiūlė Justinai prisijungti prie tyrimo, finansuojamo pagal Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo ir studijų kokybės gerinimo Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto projektą, kuris buvo vykdomas Filosofijos fakultete.
„Mūsų komanda, kurią sudarė studentas, mokytojas, dirbantis mokykloje, ir dėstytojas, vykdė tyrimą apie filmo panaudojimą mokykloje. Mokytojas, dalyvavęs tyrime, vedė pamokas integruodamas meninį filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“. Atliekant tyrimą mokiniams buvo parengti klausimai prieš ir po filmo peržiūros. Tuo pagrindu mes parengėme publikaciją. Aš prisidėjau prie teorinės dalies, kuri nagrinėjo ugdymo programas“, – pasakoja studentė.
Pasibaigus tyrimui, Justina parengė straipsnį, kurį publikavo „Parlamento studijų“ žurnale, ir patį tyrimą pristatė tarptautinėje konferencijoje VU, o vėliau – ir nuotoliniu būdu konferencijoje Ukrainoje. Visą atliktą darbą mergina pavadino neįkainojama patirtimi.
Jaunoji pedagogė papildomai atliko kursinį darbą, kurio vadovas buvo Istorijos fakulteto dėstytojas doc. Tomas Vaiseta. Šiame darbe ji nagrinėjo, kaip istorijos mokytojai išgyveno Lietuvos nepriklausomybės virsmą, kaip jiems sekėsi dirbti su to meto programomis ir vadovėliais.
Prie vardinės stipendijos suteikimo Justinai prisidėjo ir dalyvavimas Lietuvos mokslo tarybos organizuojamuose vasaros tyrimuose, į kuriuos ją pakvietė kursinio darbo vadovas. Jo padedama studentė atliko antropologinio pobūdžio vienos Kauno rajono kaimo gyvenvietės tyrimą. Istoriją tik iš pedagoginės perspektyvos pažinusiai studentei atliktas tyrimas suteikė papildomos patirties istorijos srityje.
Paklausta dėl akademinių ateities planų, Justina atsako, kad magistro darbo temos ar tyrimų srities dar nėra numačiusi. Kol kas mergina nori save išbandyti įvairiose istorijos kryptyse ir rasti, kas labiausiai domina ir patinka.
Komentarų nėra. Būk pirmas!