Vilniaus universiteto (VU) doktorantai konkurse „3 minučių disertacija“ varžėsi, kas geriausiai pristatys disertacijos tema vykdomus mokslinius tyrimus per tris minutes naudodami vos vieną skaidrę. Jau 5-ąjį kartą vykstančiame konkurse dalyvavo 13 doktorantų iš 8 padalinių, iš jų buvo išrinkti trys nugalėtojai. O konkurso laimėtojo pristatymas išsiųstas į Koimbros universitetų grupės atranką dalyvauti tarptautiniame konkurso finale.

Šiemet konkurso komisijos sprendimu 1-oji vieta atiteko Rūtai Morkūnienei, VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros jaunesniajai asistentei. Pasak konkurso nugalėtojos, pagrindiniai konkurso reikalavimai – su viena skaidre per 3 minutes anglų kalba pristatyti savo disertacijos idėją – buvo tikras iššūkis.

„Konkursas „3 minučių disertacija“ mane sudomino nuo pat jo organizavimo VU pradžios, kai jį stebėjau iš salės kaip žiūrovė. Jau tada supratau, kokia nelengva užduotis keliama šio konkurso dalyviams. Konkurse buvau pasiryžusi dalyvauti 2020 m., tačiau prasidėjo pandemija, konkursas buvo atšauktas. Pagaliau šiemet pavyko! Aktyviai ruoštis pradėjau likus maždaug dviem savaitėms iki konkurso“, – tikina pirmosios vietos prizininkė.

Pasak R. Morkūnienės, kitas svarbus konkurso reikalavimas – kalba ir darbo idėja turi būti suprantama ne tik tos mokslo srities specialistams, bet ir plačiajai auditorijai. Anot jos, tam reikėjo atsiriboti nuo sudėtingos specialiosios terminologijos, ieškoti paprastesnio ir prieinamesnio kalbėjimo būdo, tačiau ir visiškai nesupaprastinti savo mokslo darbo, o tai yra nelengva.

„Mes nesame pratę dažnai komunikuoti savo mokslinių darbų plačiajai auditorijai, daugiau patirties turime pristatydami pranešimus mokslinėse konferencijose ar kongresuose. Tačiau lavinti šį įgūdį yra labai svarbu, kaip ir kitus viešojo kalbėjimo aspektus – įtaigumą, auditorijos įtraukimą, dėmesio valdymą, kūno kalbą ir kt. Žinoma, sveiko jaudulio nepavyko išvengti, vis dėlto komisija, kamera, mikrofonas, bėgantis laikmatis nėra kasdienė patirtis. Tačiau ši patirtis labai praturtina, daug ko išmoko, leidžia pasitikrinti, ir jei reikėtų, būtinai rekomenduočiau tai išbandyti kiekvienam jaunajam mokslininkui!“ – tikina doktorantė.

R. Morkūnienė per 3 minutes visiems suprantama kalba pristatė doktorantūros darbo temą – „Neišnešiotų Lietuvos naujagimių augimas nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus pabaigos, jų fizinės ir bendros sveikatos būklės sąsajos (longitudinis tyrimas)“. Pasak jos, pastaraisiais dešimtmečiais gerėjant perinatalinei ir naujagimių intensyviosios terapijos priežiūrai, didėja neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, gerėja jų sveikatos rodikliai ir perspektyvos, tačiau žinių apie ilgalaikį neišnešiotų naujagimių augimą, atsižvelgiant į gestacinį amžių ir gimimo svorį, vis dar yra nepakankamai.

„Pasaulyje retrospektyviai nagrinėjami pirmųjų jau užaugusių neišnešiotų naujagimių kartų augimo ypatumai, vėlesnė fizinė ir bendra sveikatos būklė, jų skirtumai nuo kitų tuo pačiu laiku gimusių vaikų. Savo ruožtu Lietuvoje nėra neišnešiotų naujagimių augimo kreivių, mažai atlikta ir longitudinių tyrimų, nagrinėjančių šių vaikų tolesnį fizinį vystymąsi. Neišnešiotų naujagimių tolesni sveikatos iššūkiai reikalauja ilgalaikės stebėsenos, augimo procesų nagrinėjimo ir savalaikės intervencijos. Taigi doktorantūros darbo tikslas – sudaryti Lietuvos neišnešiotų naujagimių augimo kreives naudojantis Gimimų registro duomenų baze ir, remiantis atliktu tokių naujagimių vėlesnės fizinės ir bendros sveikatos būklės retrospetyviniu longitudiniu tyrimu pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pateikti neišnešiotų vaikų sveikatos būklės sekimo rekomendacijas specialistams“, – savo tyrimo temą pristato R. Morkūnienė.

Antroji konkurso vieta atiteko Andriui Sakalauskui, VU Gyvybės mokslų centro doktorantui, kuris pristatė temą „Baltymų amiloidinės agregacijos slopinimo mechanizmų tyrimai“. A. Sakalauskas sako, kad sutilpti į 3 minutes pristatant savo darbą – iš tiesų sunki užduotis, ypač kai reikia nustebinti žiūrovus, pritraukti jų dėmesį.

„Gana sudėtinga yra išaiškinti mokslinę teoriją paprastai, kai neturi tam daug laiko (žodžių). Kita vertus, ruoštis nereikėjo ilgai (iš viso 4 valandas), nes viskas aišku ir suprantama – tai, ką aš darau kiekvieną dieną. Teko pagalvoti, kaip pritraukti publiką, bet kadangi tyrinėju su Alzheimerio liga susijusius procesus, nebuvo taip sunku. Visa kita yra viešasis kalbėjimas. Asmeniškai manau, kad disertacijos pristatymas bus visai kitoks“, – sako doktorantas.

Trečiąją vietą laimėjo doktorantė Ieva Skurdauskaitė iš VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Ji taip pat sutinka, kad kalbėti apie savo tyrimą be sudėtingų akademinių terminų ir specifinio konteksto reikalaujančių teorijų nėra taip jau lengva.

„Šis konkursas tapo pretekstu dar kartą „išversti“ savo tyrimo problematiką ir rezultatus į aiškų ir moksliniais terminais neapkrautą pasakojimą. Kai susidėliojau kalbą, supratau, kad trys minutės yra daug trumpesnės, nei atrodė prieš ruošiantis konkursui. Teko nemažai trinti, „lengvinti“ pasakojimą, kol pasiekiau daugmaž tinkamą pusiausvyrą tarp akademinės struktūros ir populiariosios mokslo sklaidos“, – pasiruošimą konkursui prisimena doktorantė.

Konkurse I. Skurdauskaitė pristatė temą „Žmogaus ir technologijų santykis tarptautinio saugumo kontekste: tarp žmogaus kontrolės ir intelektualios partnerystės“. Pasak doktorantės, jos mokslinio tyrimo centre – žmogaus ir technologijų santykis.

„Sparčiai vystantis dirbtinio intelekto ir kitoms virsmo technologijoms, ginklų sistemos perima vis daugiau funkcijų, kurias įprastai atlieka žmogus – jos stebi aplinką, sugeba identifikuoti taikinius ir, ginklams tampant vis savarankiškesniems, juos atakuoti be didesnio ar apskritai jokio žmogaus įsikišimo. Tai kelia nemažai klausimų apie tai, koks turėtų būti žmogaus ir tokių technologijų santykis, t. y. kiek funkcijų mes perduodame technologijai, kokią įtaką tai daro žmogaus orumui, kaip atrodys ateities tarptautiniai konfliktai. Tai aiškinausi skaitydama ilgas Jungtinių Tautų diskusijas.

Panašu, kad autonominių technologijų naudojimas tarptautiniuose konfliktuose kelia daug baimių, tad valstybės yra linkusios demonizuoti technologijas ir pasisakyti už žmogaus kontrolę jas valdant. Na, o aš savo ruožtu disertacijoje plėtoju išmanios partnerystės idėją, kuri žmogaus ir technologijų santykį įprasmintų ne kaltinant technologijas už žmonių ydas, bet įsivertinant, kokios yra stipriosios žmogaus ir technologijų savybės, ir jas įdarbinant bendram tikslui“, – apie darbo temą pasakoja I. Skurdauskaitė.

Laimėtojams skiriami ir piniginiai apdovanojimai: I vietai – 1500 eurų, II vietai – 1000 eurų, III vietai – 500 eurų.

„3 minučių disertacijos“ (Three Minute Thesis) konkursas pirmą kartą surengtas 2008 m. Kvinslando universitete Australijoje. Jame doktorantai turėjo populiariai papasakoti apie savo tyrimus per 3 minutes, naudodamiesi tik viena skaidre. Netrukus šis renginys labai išpopuliarėjo ir šiuo metu vyksta visame pasaulyje, taip pat ir VU.

Daugiau informacijos apie konkursą galite rasti čia.