Šiandien, liepos 17 d.  Vilniuje prasideda svarbiausias metų renginys viso pasaulio fizika besidomintiems moksleiviams – 51-oji Tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO, International Physics Olympiad). Tai didžiulis kasmetinis renginys, kurio metu keli šimtai vidurinių mokyklų moksleivių iš viso pasaulio suvažiuoja į vieną vietą ne tik pasivaržyti tarpusavyje savo fizikos žiniomis ir kritiniu mąstymu sprendžiant nestandartines eksperimentines bei teorines užduotis, bet ir užmegzti naujų kontaktų, susipažinti su olimpiadą organizuojančia šalimi, jos kultūra, geografija ir virtuve. Šiemet, deja, dėl pandeminės situacijos pasaulyje, pirmą kartą istorijoje ši olimpiada vyks nuotoliniu formatu.

Pirmoji moksleivių Tarptautinė fizikos olimpiada buvo surengta Varšuvoje dar tolimais 1967 m. – tais metais olimpiadoje dalyvavo moksleivių komandos vos iš 5 šalių: be pačios Lenkijos atstovų joje varžėsi moksleiviai iš Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir tuometinės Čekoslovakijos. Tai buvo pirmoji gamtos mokslų tarptautinė moksleivių olimpiada istorijoje: „senesnė“ yra tik Tarptautinė matematikos olimpiada, pirmąkart surengta 1959 m. Priešingai nei ši jos pirmtakė, fizikos olimpiada pasižymėjo tuo, kad be teorinių uždavinių sprendimo moksleiviams reikėjo atlikti ir eksperimentinę užduotį. Renginys pasiteisino, pasidarė kasmetinis ir greitai išpopuliarėjo. Nuo to laiko olimpiadoje dalyvaujančių šalių skaičius ženkliai išaugo ir 2018 m. pasiekė rekordą – tais metais Portugalijoje vykusioje olimpiadoje varžėsi 412 moksleiviai iš 90 pasaulio šalių (kiekvienai šaliai gali atstovauti iki 5 moksleivių). Kartu su dalyvių skaičiumi augo ir moksleiviams pateikiamų užduočių apimtis ir sudėtingumas – taip ilgainiui susiformavo olimpiados tradicijos, įteisintos jos oficialiuose nuostatuose.

Tarptautinė fizikos olimpiada trunka šiek tiek ilgiau nei savaitę. Dvi dienos skirtos atitinkamai eksperimentinių ir teorinių uždavinių sprendimui, likusios – pažintinei ir kultūrinei veiklai. Eksperimentinį turą dažniausiai sudaro dvi užduotys, bendrai vertinamos 20 taškų; teorinį – trys uždaviniai, kiekvienas vertinamas po 10 taškų. Tačiau pati sąvoką „uždavinys“ čia gerokai skiriasi nuo to, su kuo susiduria mūsų šalies moksleiviai Lietuvos fizikos olimpiadoje. Iš esmės, kiekvienas uždavinys čia yra mini-tyrimas, susidedantis iš daugybės smulkesnių klausimų, kurių pagalba yra išgvildenamas sudėtingas fizikinis reiškinys, prietaisas, ar keli glaudžiai susiję efektai. Vieno tokio uždavinio apimtis (su iliustracijomis) paprastai siekia 4–5 puslapius spausdinto teksto, o tiek teoriniam, tiek eksperimentiniam turui kiekvienam iš viso skiriamos tik 5 valandos.

Dalykinė programa taip pat gerokai viršija Lietuvos mokyklinės fizikos programą ir iš principo atitinka šiek tiek supaprastintą pirmųjų dviejų metų universitetinio bendrosios fizikos kursą. Be puikių fizikos žinių, olimpiadoje dalyvaujantiems moksleiviams dažnai tenka parodyti ir išskirtinį kūrybingumą: padaryti teisingas prielaidas, suskaidyti sudėtingą reiškinį į kelis paprastesnius, aprašyti juos matematine kalba ir išspręsti gautas lygtis. Dažnu atveju tam prireikia ir tam tikrų aukštosios matematikos žinių – išvestinių bei integralų skaičiavimo, operacijų su kompleksiniais skaičiais ir pan. Atlikdami eksperimentines užduotis moksleiviai tai pat turi parodyti savo išradingumą bei kruopštumą, įvertinti atliekamų matavimų svarbiausius paklaidų šaltinius bei būdus toms paklaidoms sumažinti.

Lietuvos moksleivių komanda pirmą kartą svečio teisėmis dalyvavo 1989 m. Varšuvoje vykusioje olimpiadoje, o nuo 1992 m. Lietuva tapo visaverte šio olimpinio judėjimo nare ir kasmet deleguoja savo moksleivius į šį tarptautinį renginį (išimtis buvo tik 2003 m. kai dėl paukščių gripo epidemijos mūsų šalies komanda nevažiavo į Taivane vykusią olimpiadą). Nepaisant dažnai už Lietuvos mokyklinės fizikos programos ribų išeinančių uždavinių sudėtingumo, mūsų šalies komanda iš olimpiados visada grįždavo su apdovanojimais. Tarptautinėse fizikos olimpiadose mūsų moksleiviai iš viso buvo įvertinti 43 pagyrimo raštais bei apdovanoti 39 bronzos, 13 sidabro bei 2 aukso medaliais. Daugeliu atveju tokių rezultatų pasiekti jiems padėjo mokymasis jaunųjų fizikų mokykloje „Fotonas“, papildomojo ugdymo mokykloje „Fizikos Olimpas“.

Pagal IPhO nuostatus, kiekviena olimpiadoje dalyvaujanti šalis įsipareigoja bent kartą tapti šio renginio organizatore. Ketinimą 2020 m. surengti olimpiadą Lietuvoje mūsų šalies Švietimo ir mokslo ministerija išreiškė dar naujojo tūkstantmečio pradžioje, o 2018 m. Portugalijoje vykusiame renginyje mūsų komanda IPhO bendruomenei pristatė oficialų Švietimo ir mokslo ministerijos raštą-įsipareigojimą 2020 m. organizuoti olimpiadą. Suburta Lietuvos mokslininkų komanda (VU Fizikos fakulteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bei Kembridžo universiteto atstovai) kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojais ėmėsi kurti teorines bei eksperimentines užduotis ir rengti pažintines kultūrines veiklas į mūsų šalį atvažiuosiantiems moksleiviams bei jų vadovams. Deja, dėl praeitą pavasarį prasidėjusios pandemijos, šį renginį, kaip ir Tokijuje turėjusias vykti vasaros olimpines žaidynes, buvo nuspręsta nukelti metams. Taip IPhO 2020 pavirto IPhO 2021. Iš pradžių buvo tikimasi, kad tai leis olimpiadą organizuoti įprastu būdu, pasikviečiant komandas iš viso pasaulio susirinkti Vilniuje. Situacijai negerėjant, buvo svarstomas mišrusis formatas, tačiau galiausiai nesibaigianti pandemija privertė pereiti prie nuotolinio varianto.

Taigi liepos 17–24 dienomis Lietuvoje vyks 51-oji Tarptautinė fizikos olimpiada. Susidūrėme su nemažu iššūkiu pirmą kartą istorijoje organizuoti šį renginį nuotoliniu būdu, tačiau tikimės, kad tai nesutrukdys 374 moksleiviams iš 76 pasaulio valstybių pasivaržyti dėl geriausio šių metų fizikos žinovo titulo ir bent virtualiai susipažinti su mūsų šalimi. Olimpiados atidarymas prasidės šeštadienį, liepos 17 d., 15 val. ir bus transliuojamas YouTube kanale. Transliacijos nuoroda bus pateikta čia.

Sekmadienį visų dalyvaujančių šalių komandų vadovų laukia intensyvi diena svarstant mūsų mokslininkų parengtas eksperimentines užduotis bei verčiant jas į savo kalbas, ir jau pirmadienį, liepos 19 d., moksleiviai bandys jas įveikti. Komandų vadovams antradienį aptarus ir išvertus teorinius uždavinius, trečiadienį moksleivių lauks dar vienas rimtas iššūkis.

Olimpiados metu moksleiviams numatytos ir tam tikros mokslo pažinimo dienos: sekmadienį jų laukia 2019 m. fizikos Nobelio premijos laureato prof. Didier Queloz paskaita apie egzoplanetas, o ketvirtadienį, liepos 22 d., nuo 13:00 iki 17:30 vyks „Mokslo diena“ su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkais. Pastarosios paskaitos bus „gyvai“ transliuojamos ir VU Facebook paskyroje, tad jas čia išgirsti galės visi norintys,  ne tik olimpiados dalyviai.

Olimpiados uždarymas ir nugalėtojų paskelbimas vyks kitą šeštadienį, liepos 24 d., nuo 15 iki 17 val. Transliacijos nuoroda į YouTube kanalą bus pateikta čia.