Vidutinis magistro laipsnį įgyjančių žmonių amžius yra nuo 20 iki 30 metų, tačiau niekada nevėlu siekti magistro laipsnio, net jei jums 40, 50, 60 ar daugiau metų. To pavyzdys – 64-erių Vilniaus universiteto (VU) dramos terapijos magistrantūros studentas Viktoras Karaliūnas.

Pašnekovas sako, kad nustebusių žvilgsnių ir klausimų iš bendramokslių nesulaukė, atvirkščiai – tarp jų nemažai ir bendraamžių, o su jaunesniais kolegomis keičiasi patirtimi: jie moko naujų dalykų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto panaudojimo ypatumų, o jis – gyvenimiškosios patirties. Vyras įsitikinęs – amžius nėra veiksnys, stabdantis žmogų nuo naujų žinių ir kompetencijų įgijimo, tačiau artimųjų ir dėstytojų palaikymas visgi yra labai svarbus.

„Mano artimas draugas paskatino nebijoti ir stoti į magistrantūrą“, – pasakoja V. Karaliūnas.

Viktoras Karaliūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo pedagogikos iki jogos mokymų

Baigęs mokyklą V. Karaliūnas norėjo stoti į matematiką, tačiau atkalbėtas irklavimo trenerio įstojo į geografijos ir fizinio parengimo bakalauro studijas.

„Vėliau gailėjausi, kad atsiėmiau dokumentus ir nestojau į Vilniaus universiteto matematikos studijų programą“, – prisimena vyras.

Be to, studijuodamas bakalauro pakopoje V. Karaliūnas baigė ir gretutinės krypties psichologijos lektoriaus specialybės studijas. „Viskas pravertė“, – sako pašnekovas, prieš trejus metus Himalajų kalnuose įgijęs dar ir tarptautinį jogos mokytojo sertifikatą.

Pabaigęs pirmosios pakopos studijas, V. Karaliūnas įsidarbino Lietuvos mokslų akademijoje (LMA), kur ėmė tyrinėti Baltijos jūrą ir jos krantus. Tačiau vieną dieną dirbdamas, pasakoja jis, laikraštyje pamatė įdomų skelbimą – už akių užkliuvo dvi kengūros. Buvo skelbiama, kad Australijos vyriausybė Lietuvai skiria dvi finansuojamas vietas studijuoti verslo administravimą (angl. business administration) Melburne.

„Dalyvavau konkurse, perėjau etapus Vilniuje, Rygoje, Kopenhagoje ir buvau atrinktas. Tai buvo mano antrasis išsilavinimas. Tačiau aš nenurimau – likau ten dar vieneriems metams ir įstojau į Charleso verslo koledžą (angl. Charles Business College) mokytis IT specialybės“, – pasakoja pašnekovas.

Toliau viskas rutuliojosi sava eiga – V. Karaliūnas, pagyvenęs Australijoje, dėl darbo pasiūlymo grįžo į Europą. Profesiniame kelyje ėjęs ne vienas vadovaujamas pareigas – nuo Skandinavijos įmonės „Empower“ direktoriaus Lietuvoje iki tarptautinės energetikos kompanijos „Alstom“ atstovo Lietuvai, galiausiai jis įstojo į doktorantūrą ir praėjusiais metais apsigynė disertaciją „Paplūdimio ir kopagūbrio sąveika natūraliame ir žmogaus paveiktame krante“.

Dramos terapijos magistrantūra

Šiandien V. Karaliūnas vėl studentas – jis studijuoja dramos terapiją. Tai jungtinė VU ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūros studijų programa. Joje integruoti dramos terapijos, psichologijos, psichoterapijos, medicinos, profesinės bei tiriamosios praktikos dalykai, kurie suteikia galimybę išmokti kokybiškai vesti terapinį procesą, dirbti su grupėmis ar individualiai.

V. Karaliūnas pasakoja, kad šiomis studijomis susidomėjo dar besimokydamas doktorantūroje, kai šalia pasiėmė išlyginamąsias studijas. Šį pasirinkimą lėmė gyvenimiškos aplinkybės – slaugydamas mamą, jis pradėjo domėtis kitais gydymo būdais, kai tradicinės medicinos nepakanka. Taigi, sako, nusprendęs studijuoti ir gilinti žinias.

„Pradžioje gal buvo neramu, nes neturiu muzikinio išsilavinimo, tačiau mane patikino, kad dar geriau – į viską galima pažiūrėti iš kito kampo. Sužavėjo dėstytojai, kurie mane palaikė ir pasiūlė stoti į magistrantūrą“, – teigia jis.

Didelę profesinę patirtį sukaupęs ir nuolat pažinimo siekiantis V. Karaliūnas sako, kad išsilavinimas, ypač antrosios pakopos studijos, padeda profesiniame kelyje.

„Bakalauro studijos – pagrindai. Universitete išmoksti rasti informaciją, ja pasinaudoti. Vis dėlto pirmojoje pakopoje dar tik vyksta pašaukimo, savęs paieškos, kai dar nežinai savo silpnųjų ir stipriųjų savybių. Tuo tarpu magistrantūroje jau esi subrendęs, apsisprendęs, ko nori, ir žinai savo kryptį, kuri gali visiškai skirtis nuo to, ką studijavai pirmojoje pakopoje. Profesiniame kelyje reikalingos abi pakopos, tačiau norint būti geru specialistu, manau, magistrantūra yra būtina, nes tuo metu kryptingai giliniesi į profesines subtilybes“, – tikina dramos terapijos studentas.