„Mes niekada nebuvome taip priklausomi nuo mokslo ir technologijų, kaip dabar. Dabar negalima patogiai gyventi ir jaustis neturint mokslo ir technologijų žinių, nes nemokėsime naudotis net į buitį ateinančiais prietaisais. Todėl ateityje mokslą dar labiau turėtume vertinti“, – mano Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, mokslo populiarintojas prof. Jonas Grigas, balandžio 10 d. švenčiantis savo 80-metį.

Beveik prieš 60 metų baigęs Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, per tuos metus prof. J. Grigas kartu su kitais mokslininkais sukūrė mikrobanginę feroelektrikų ir jiems giminingų kristalų dielektrinės spektroskopijos laboratoriją. Jis yra žinomas kaip feroelektros ir fazinių virsmų tyrimo pradininkas Lietuvoje. Aktyviai kūrė mokslinę produkciją, padarė 10 išradimų ir yra 1 JAV patento autorius. Jo mokslo darbai įvertinti keliomis mokslo premijomis, o Švietimo ir mokslo ministerija pripažino jį mokslo populiarinimo konkurso darbų nugalėtoju.

Be didžiulio indėlio į fizikos mokslą, akademikas daug laiko skyrė ir tebeskiria fizikos mokslo populiarinimui ir tai daro beveik pusę savo gyvenimo. Visuomenės informavimo apie mokslo pasiekimus ir naujoves misiją jis įsivaizduoja kaip neatskiriamą mokslinio darbo visumą. Anot mokslininko, visuomenė turi teisę žinoti, ką tyrėjai kuria, ką sukūrė ar atrado, kas naujo vyksta pasaulio moksle ir technologijose.

„Seniai supratau, kad mokslinį darbą dirbantys žmonės privalo ne tik kurti žinias, bet ir skleisti jas visuomenei, moksliškai ją šviesti. Tai – mokslininkų grąža visuomenei. Jeigu mokslininkai nesidalija su visuomene savo žiniomis, jie elgiasi savanaudiškai“, –  įsitikinęs fizikas.

Užsienyje visuomenės švietimas mokslo temomis yra privalomas kiekvienam profesoriui. Akademikas J. Grigas prisiminė, kaip prieš dešimtmetį teko padirbėti Ciuricho technikos universitete. Dar prieš atvykstant jis buvo paprašytas pranešti, kuriomis temomis galėtų skaityti paskaitas visuomenei, nes kiekvienas Šveicarijos profesorius privalo per metus arba parašyti mokslo populiarinimo straipsnių, arba paskaityti visuomenei keletą paskaitų.

Akademikas iki šiol aktyviai dirba fizikos mokslo populiarinimo srityje. Jau yra paskelbęs apie 400 mokslo populiarinimo straipsnių laikraščiuose ir žurnaluose. Parašė kelias mokslines knygas, išleido 4 mokslo populiarinimo knygas. Paskutinė jo mokslo populiarinimo knyga „Ateitis jau atėjo“ pasirodė 2015 m.

Šiose knygose samprotavimais ir mintimis mokslininkas dalijasi su skaitytojais nevartodamas sudėtingos kalbos, bandydamas mokslo žinias apie pasaulį ir jo tvarką perduoti taip, kad suprastų kiekvienas. Pateikiama informacija verčia ieškoti atsakymų, skatina norą diskutuoti, išsamiau aiškintis aprašytus dalykus.

Garsus fizikas džiaugiasi, kad mokslo srityje Lietuva jau nėra Europos užkampis, Lietuvos mokslininkai jau seniai skelbia šimtus mokslinių straipsnių geriausiuose pasaulio žurnaluose, skaito pranešimus geriausiose tarptautinėse konferencijose.

„Žengdami kartu su pasauliu, daugiau kursime ir mokslo žinių apie pasaulį, kuris gimdo ne tik naujas technologijas, bet ir paaiškina fundamentalius dalykus – kaip atsirado visata, gyvybė, kas mes esame ir kodėl mes esame čia, Žemėje?“ – šviesią Lietuvos mokslo ateitį piešia profesorius.