Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre surengta tarptautinė konferencija „Ateities aukštasis mokslas Lietuvoje“. Renginį organizavo Europos investicijų banko institutas.

Sveikinimo žodį tarė kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Europos investicijų banko generalinis direktorius Remy Jacobas. Forumą moderavo ekonomistė dr. Margarita Starkevičiūtė.

Pranešėjai akcentavo kokybės poreikį mūsų šalies aukštajame moksle, mokymosi visą gyvenimą svarbą ir būtinybę, glaudesnį aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su darbdaviais. Atkreiptas dėmesys ir į Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Pasak Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Giedriaus Viliūno, aukštasis mokslas šiame dokumente vaidins svarbų vaidmenį. Remiantis strategija, siekiama, kad iki 2020 m. bent vienas šalies universitetas patektų tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, o iki 2030 m. – tarp 300 universitetų. Profesoriaus teigimu, svarbu turėti ne svajonę, o viziją ir kryptingai judėti jos link. „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ dar nepakankamai išdiskutuota. Reikėtų ją padaryti suprantamesnę“, – mano Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Aurimas Marijus Juozaitis.

Mastrichto universiteto profesorius Jo Ritzenas pažymėjo, kad daugiau Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų turėtų būti skiriama moksliniams tyrimams. Lietuva vis dėlto turi ko pasimokyti iš Nyderlandų, mat šeši šios šalies universitetai patenka į „QS World University Rankings“ 100-tuką.

Europos Komisijos atstovės Julie Fondia teigimu, universitetai ir valdžia turi gerai pažinti rinką, kad galėtų parengti šaliai reikalingų specialistų. „Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje paklausūs filosofijos studijas baigę absolventai, o ne tokiais paklausiais laikomi inžinieriai. Ši situacija visiškai priešinga Vokietijoje“, – tvirtino J. Fondia.