Patys pirmieji temperatūros stebėjimai Lietuvoje buvo pradėti Vilniaus universitete dar 1770 m., tačiau stebėjimų duomenys išlikę nuo 1777 m. Stotys buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą. Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vilniaus universiteto Meteorologijos stotis nugriauta. 2012 m. meteorologinių stebėjimų tradicija atgaivinta atidarius naują meteorologijos stotį. Dabar jau žinoma, kad Europoje yra tik kelios stotys, turinčios ilgesnes duomenų sekas nei Vilniaus universitetas.
Realiu laiku – vilniečiams, sukaupti duomenys – mokslininkams
VU Meteorologijos stotis, kitaip nei kitos meteorologijos stotys Lietuvoje, yra miesto centre, todėl ją galima priskirti prie miesto klimato stočių. Užsienyje jos – populiarios, o Lietuvoje tokia meteorologijos stotis – pirmoji.
„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto meteorologijos stotis (priklausanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai) yra Trakų Vokėje, t. y. 13 km nuo Vilniaus centro. Kadangi miestuose yra dideli plotai urbanizuotų teritorijų ir antropogeninių plotų – asfaltas, takeliai, tamsūs pastatų stogai ir t. t. – miestai kuria vadinamąsias šilumos salas, kuriose temperatūra visuomet yra 2-–3°C aukštesnė nei už miesto. Temperatūra mieste aukštesnė ir dėl didelio kiekio transporto priemonių, jų išmetamųjų dujų emisijos, taip pat ir žmogaus veikla smarkiai prie to prisideda. Dėl pastatų tankumo ir aukščio vėjas negali įsibėgėti, nėra tokios intensyvios oro pernašos, be to, oro drėgnio parametrai miestuose būna kitokie. Ir būtent temperatūra, santykinis drėgnis bei vėjas yra labiausiai žmogaus jaučiami parametrai, kuriuos mes matuojame pačiame mieste“, – teigia Laimonas Januška, VU Meteorologijos stoties vedėjas.
Pasak jo, kiti VU Meteorologijos stotyje matuojami parametrai, pvz., Saulės spinduliuotė, Saulės spindėjimo trukmė, albedas ir balansas, debesų aukštis, naudojami moksliniams tyrimams, todėl kasdien vilniečiui jie nėra ypač aktualūs. „Šių duomenų realiu laiku neskelbiame, tačiau tikslingai besidominčius planuojame informuoti ir apie juos – jau greitai savo tinklalapyje skelbsime nuo 2012 m. pavasario, t. y. nuo atnaujintų stoties stebėjimų pradžios, sukauptus duomenis“, – intriguoja L. Januška.
Stebi ar prognozuoja?
Visi matavimai VU Gamtos mokslų fakulteto Meteorologijos stotyje atliekami automatiškai. Prietaisai registruoja oro temperatūros ir drėgnio rodiklius, atmosferos slėgį, vėjo kryptį ir greitį, kritulius ir kitus įvairius hidrometeorus, Saulės spinduliuotę (tiesioginę, išsklaidytąją, bendrąją, atspindėtąją, ultravioletinę, spinduliuotės balansą), Saulės švytėjimo trukmę, perkūniją, debesuotumą, debesų pagrindo aukštį, matomumą.
Į klausimus, kokia bus žiema, ar anksti sulauksime pavasario, VU Meteorologijos stoties vedėjas atsako su šypsena: „VU Gamtos mokslų fakultete vien tik pagal šios stoties duomenis prognozėmis neužsiimama – joms reikia kompleksinių duomenų. VU Meteorologijos stotyje atliekami tik stebėjimai.“
Daugiau apie VU Gamtos mokslų fakultete veikiančią Meteorologijos stotį – ir videoreportaže.
Komentarų nėra. Būk pirmas!