2013 m. lapkričio 27 d. vyko UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų teikimo šventė. Jos metu buvo įteikti liudijimai VU bibliotekai ir į registrą įtraukti trys čia saugomi dokumentinio paveldo objektai.

Kiekviena šalis turi tokio dokumentinio paveldo, kuris vienokiu ar kitokiu būdu darė įtaką pasaulio įvykiams, istorijos raidai, kultūros klestėjimui ir visuomenės evoliucijai ir iki šiol liudija apie praeitį. Tikint, kad pasaulio dokumentinis paveldas priklauso visiems, todėl turi būti išsaugotas ir viešai prieinamas, 1992 m. pradėta vykdyti UNESCO programa „Pasaulio atmintis“.

2009 m. į tarptautinį UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą įrašytos pasaulinės svarbos su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, taip pat Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija, XVI–XX a. dokumentai.

Pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos į nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 m. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“, saugomas VU bibliotekoje. Šiandien nacionaliniame registre „Pasaulio atmintis“ – jau 27 nacionalinės ir 29 regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektai.

Antrasis Lietuvos Statutas (Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego od Nayiasnieyszego Hospodara Króla J. M. Zygmunta Augusta Roku 1564 w Bielsku wydany)

Antrasis Lietuvos Statutas yra regioninės reikšmės dokumentas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tai unikalus kelių šiuolaikinių tautų ir valstybių (Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos) istorijos, teisės, kultūros ir raštijos paminklas. Lietuvos Statutas – pirmasis Rytų ir Vidurio Europoje sistemingas teisės kodeksas, tapęs subsidinės teisės šaltiniu Lenkijos teismuose, pagalbinis šaltinis rengiant Rusijos teisyną XVII a. ir kuriant teisės kodifikavimo projektus Ukrainoje XVIII a. Antrasis Lietuvos Statutas yra LDK teisinės ir politinės minties brandumo išraiška. Tai vienas iš tų aktų, kuriais buvo kuriama Lietuvos teisės tradicija, praturtinusi Vakarų teisės istoriją.

Nei Pirmasis, nei Antrasis Lietuvos statutai nebuvo išspausdinti, todėl plito nuorašais. Dėl istorinių aplinkybių šiandien Lietuvoje nėra nė vieno Pirmojo Statuto ir tik vienintelis Antrojo Statuto nuorašas, kuris yra pilnas ir nedefektuotas.

Jono Rikovijaus giesmynas (Rikovijus, Jonas. Neues… Gesangbuch… = Naujos… giesmju knygos… Karaliaučius, 1685)

Giesmynas yra regioninės reikšmės dokumentas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Jono Rikovijaus (tikr. Jonas Richteris) (1625–1703) „Naujų giesmių knygų“ pirmtakė – Danieliaus Kleino giesmių knyga, išleista Karaliaučiuje 1666 m. ir mūsų dienas pasiekusi tik dviem ne Lietuvoje saugomais egzemplioriais. J. Rikovijus ir turinio, ir originalumo požiūriu išplėtė tiems laikams originalų ir modernų D. Kleino giesmyną, esmingai atnaujinusį liuteronų giesmių repertuarą ir padariusį didelį poveikį lietuvių eilėdarai.

Tai vienintelis pasaulyje 1685 m. J. Rikovijaus rūpesčiu pataisyto, aštuoniomis paties sukurtomis, dvidešimt aštuoniomis verstomis giesmėmis papildyto ir D. Kleino išleisto lietuviško giesmyno antrosios laidos egzempliorius.

Senųjų giesmynų įvairiomis, taip pat ir lietuvių, kalbomis pasaulyje nėra išlikę daug. J. Rikovijaus giesmynas svarbus kaip vienas seniausių autentiškų lietuvių kalbos tyrinėjimo šaltinių, ankstyvosios lietuvių poezijos ir to laikotarpio Mažosios Lietuvos politinės ir kultūrinės aplinkos studijoms.

Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai, XIX–XX a. I pusė

Tai nacionalinės reikšmės dokumentai, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir Vilniaus universiteto bibliotekoje. Lietuvių mokslo draugijos (LMD), veikusios 1907–1940 m. Vilniuje, tautosakos rinkiniai sudaro seniausią sistemingai sukauptą lietuvių tautosakos kolekciją. LMD nariai siekė kompleksiškai ištirti lietuvių tautą. Kolekcija pradėta kaupti XX a. pradžioje atgavus lietuvišką spaudą ir prasidėjus lietuvių tautiniam atgimimui. Iš privačių kolekcijų į ją pateko ir daug XIX a. užrašytų rankraščių. Kolekcijoje sukaupta unikali tradicinė liaudies kūrybos medžiaga, susijusi su įvairiomis žmogaus visuomeninio ir asmeninio gyvenimo sritimis, atspindinti gimtosios šalies istoriją, kultūrą ir kalbą, tautinę tapatybę, jos formavimąsi ir svarbų pokytį – perėjimą nuo sakytinės tradicinės kultūros prie rašytinės modernios visuomenės kultūros.

Didžiausia LMD tautosakos rinkinių kolekcijos dalis saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ją sudaro XIX a. ir XX a. I pusėje užrašyti 1254 rinkiniai (per 50 000 psl., apie 83 000 tautosakos vnt.), tarp jų yra garsių lietuvių rašytojų bei visuomenės veikėjų – J. Basanavičiaus, S. Daukanto, S. Stanevičiaus, A. Baranausko, Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Tumo-Vaižganto, L. Ivinskio ir kt. – tautosakos rinkinių. Dokumentas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir kultūros paveldo centro Rankraščių skyriuje. Čia saugomame Jurgio ir Marijos Šlapelių fonde yra 86 LMD tautosakos rinkiniai (apie 2600 lapų/psl.).

Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ uždavinys – skatinti visuomenę rūpintis dokumentiniu paveldu, saugomu Lietuvos archyvuose, bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose, ir skleisti apie juos informaciją. Šiam tikslui įgyvendinti pradėtas kurti nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“, į kurį įrašomi Lietuvos valstybei, kultūrai, istorijai svarbūs istoriniai dokumentai, rankraščiai ir knygos, piešiniai ir nuotraukos, žemėlapiai, brėžiniai, aktai ir deklaracijos, vaizdo ir garso dokumentai – visa tai, kas liudija mūsų valstybės ir tautos likimą.

Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“ kviečia Lietuvos atminties institucijas siūlyti įrašyti į nacionalinį registrą jose saugomus dokumentus ar jų kolekcijas, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbi Europos ir Lietuvos dokumentinio paveldo dalis. Šiemet Nacionalinis komitetas ir ekspertų grupė atrinko 5 objektus, kurie pripažinti regioninės reikšmės, ir 2 objektus – nacionalinės reikšmės. Tarp jų Kristijono Donelaičio autografai – „Metų“ dalys „Pavasario linksmybės ir „Vasaros darbai“, taip pat du jo laiškai; Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego od Nayiasnieyszego Hospodara Króla J. M. Zygmunta Augusta Roku 1564 w Bielsku wydany, arba Antrasis Lietuvos Statutas; Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai, XIX–XX a. I p.; Lietuvoje leistos knygos hebrajų kalba, 1759–1900 m., ir kita.

Parengta pagal Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos informaciją