Ar negalia yra kliūtis siekti aukštojo mokslo? Kiek paskaitose naudojamos moderniosios technologijos, kartais itin reikalingos studentams su negalia? Gruodžio 3-iąją, minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) iniciatyva surengtoje konferencijoje „Jaunų žmonių su negalia integracija į Lietuvos švietimo sistemą“ išgirdome atsakymus į šiuos klausimus ir ne tik.

„Mums reikia išmokti pristatyti Aspergerio sindromą potencialiems darbdaviams“

Konferencijos dalyviai, kalbėdami apie aukštojo mokslo diplomo siekimą turint negalią, ne kartą kartojo „mums reikia, mes norime ir galime“. Didžiausi sunkumai – tai ne tik specialiai studijoms pritaikytų priemonių trūkumas, bet ir problemos, susijusios su akademinės bendruomenės informavimu ir supratimu. Diskusijų metu pasiūlyta drąsinti ne studentus, turinčius specialiųjų poreikių, bet darbdavius, dėstytojus ir bendruomenę. Svarbu ugdyti supratimą, kad žmonės su negalia privalo turėti lygiavertę galimybę studijuoti, dirbti su kitais. Aptarta tema susijusi su tą pačią dieną vykusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie SADM organizuotos konferencijos „Neįgalusis darbo rinkoje: realijos ir perspektyvos“ nagrinėtomis problemomis.

„Kurtieji – ne nebyliai, o dvikalbiai“

Diskusijoje įvardytas ir specialistų, galinčių dirbti su negalią turinčiais studentais, trūkumas. Vilniaus kolegijos dėstytojas, VšĮ Surdologijos centro vyr. specialistas Vytautas Pivoras pabrėžė, kad gestų kalbos vertėjai šiuo metu Lietuvoje rengiami tik kolegijose. Prireikus jų paslaugų magistro ar doktorantūros studijų metu, įgytas aukštasis koleginis išsilavinimas nepakankamas suteikti visavertę pagalbą norinčiam studijuoti aukštesnėje studijų pakopoje, jaučiamas kompetencijų trūkumas.

Integruotis padeda ir infrastruktūra

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų su negalia koordinatorė Ieva Danilevičienė pasidalijo VDU įdiegtomis praktikomis, padedančiomis specialiųjų poreikių turintiems studentams integruotis į švietimo sistemą, pradedant infrastruktūros pritaikymu, pavyzdžiui, liftais su garsiniais pranešimais, specialiais keltuvais ir baigiant studijų proceso organizavimo lankstumu. Specialistė ragino Lietuvos aukštąsias mokyklas bendradarbiauti ir siekti svarbaus tikslo – studijų prieinamumo studentams su negalia  skatinimo ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms reikalingos infrastruktūros aukštosiose mokyklose užtikrinimo.

„Konferencijoje išgirdome apie jaunų žmonių, kurie neturi galimybių studijuoti dėl netinkamos infrastruktūros, ir studentų, turinčių specialiųjų poreikių, problemas ir situacijas. Artimiausiu metu pateiksime pasiūlymus dėl Vilniaus universiteto pritaikymo žmonėms su negalia ir studijų prieinamumo gerinimo. Tikimės, kad renginys išprovokuos konstruktyvų dialogą tarp negalią turinčių studentų ir Vilniaus universiteto administracijos“, – teigė VU SA FsF pirmininkė Emilija Jokubauskaitė.