Projektas „Rytojaus lyderiai” įgauna pagreitį: per daugiau kaip mėnesį projekto dalyviai seminarų metu išklausė lyderystės teoriją, išbandė ją praktiškai, aiškinosi savo, kaip lyderių, savybes.

Prasidedant vasarai studentai turi apsispręsti, kuriame Lietuvos spaustuvininkų asociacijai (LISPA) priklausančių įmonių projekte norėtų įrodyti savo lyderystę.

Projektų valdymo metodika

„Jei nori ko nors siekti, turi turėti atspirties taškus”, – pirmajame projekto „Rytojaus lyderiai” seminare patirtimi su studentais dalijosi tarptautinės mokymų kompanijos „Mercuri International” (MI) direktorius Lietuvoje Saulius Patašius. Sąvoka „projektas” apima ir dangoraižio statybą, ir konferencijos organizavimą, ir tušinuko gamybą. Tačiau bet kokio projekto vadovo darbas turėtų prasidėti nuo sistemų kūrimo, logiško mąstymo ir skaičiavimo. Būtent ši projektų dalis ir yra MI kompanijos sukurtos projektų valdymo metodikos MIPROMS, kuri buvo pristatyta VU Karjeros centro inicijuoto projekto „Rytojaus lyderiai” dalyviams, prerogatyva. Seminaro dalyviai, peržiūrėję išdalytą MI medžiagą su pastabomis, kodėl žlunga projektai (MI tyrimų duomenimis, apie 75 proc. projektų yra nesėkmingi), turėjo patys išskirti užduotis, kurių, jų manymu, reikia, kad vykdant projektą būtų išvengta klaidų. Būsimieji lyderiai manė, kad pagrindiniai dalykai, lemiantys projekto sėkmę, yra patirties kaupimas, pripažinto lyderio egzistavimas ir bendrai priimti, visiems komandos nariams suvokiami tikslai. Tuo tarpu nesėkmes lemia konstruktyvaus bendravimo stoka, laiko valdymo klaidos. Gautas teorines žinias apie projektų valdymą seminaro dalyviai galėjo pritaikyti čia pat praktiškai – kiekviena darbo grupė gavo po kibirėlį su kaladėlėmis ir užduotį: pastatyti apie 70 cm tiltą, tuo pat metu siekiant numatytų tikslų.

Atlikę šią užduotį, studentai jau galėjo išsakyti savo pastabas apie projektinės veiklos privalumus, tokius kaip „teisingas darbo pasidalijimas taupo laiko sąnaudas”, taip pat pabrėžė, kad „būtina pasitikėti savimi ir kitais”. Darbas grupėse jiems buvo iššūkis, todėl visi pritarė S. Patašiaus teiginiui, kad „bet kuris žingsnis į naują patirtį pažeidžia žmogaus vadinamąją komforto zoną”.

Save pažinti komandoje

„Jei nori save pažinti, turi mesti iššūkį sau”, – tokiais žodžiais į antrąjį praktinį seminarą susirinkusius studentus pasitiko mokymo ir konsultavimo įmonės „Kitokie projektai” partneris konsultantas dr. Artūras Deltuva. Pasak jo, suprantama, kad kiekvienas žmogus geriausiai jaučiasi komforto zonoje, tačiau gyvenimas kasdien pateikia iššūkių, kuriuos turi įveikti net ir neišreikšti lyderiai. „Svarbu neatsidurti panikos zonoje, nes ji išmuša iš vėžių”, – pabrėžė seminaro vadovas ir pakvietė studentus per patirtines lauko užduotis pajusti, kaip reiškiasi jų pačių lyderiškosios savybės. Greta Saulėtekio alėjos eančiame miškelyje projekto „Rytojaus lyderiai” dalyviai pasidalijo į grupeles, kiekvienai jų „Kitokių projektų” konsultantai pateikė užduotis. Studentų komandos turėjo nuleisti ant žemės nendrinę lazdelę, pereiti malkų tiltu, pastatyti ant lazdos butelį, peršokti per aukštai ištemptas virves ir galiausiai… pasivaikščioti tarp medžių kamienų ištiestu lynu. Atlikę užduotį, studentai aptardavo ją su komandai vadovaujančiu „Kitokių projektų” konsultantu. Studentai padarė išvadas, kad lyderis gali būti tik tas, kurį iškelia kiti, nes ne visas lyderio iniciatyvas komanda gali priimti: „lyderis be komandos neegzistuoja”. Jų nuomone, komandoje būtinas ir „tylusis lyderis”. Be to, lyderis yra tas, kuris moka perkelti išvadas į naujas situacijas ir kuris nebijo ne tik iššūkių, bet ir atsakomybės.

Lyderio savybes įrodys projektuose

Po seminarų studentų laukia dar vienas projekto etapas, kuriame jie galės praktiškai įrodyti savo lyderystę: dalyvauti LISPA įmonių projektuose. Ši „Rytojaus lyderių” naujovė – iššūkis ne tik studentams, bet ir įmonėms. Pirmą kartą jų projektuose dirbs medikai, filologai, biologai, psichologai ir kiti ne spaustuvininko specialybę įgiję VU studentai. LISPA tarp savo narių ieškojo tokių įmonių, kurios ne tik turėtų galimybių priimti studentus, bet ir suvoktų „Rytojaus lyderių” esmę bei lyderio ugdymo svarbą. LISPA vadovams atlikti atranką padėjo ir kiti projekto partneriai – „Mercuri International” bei „Kitokių projektų” konsultantai. „Tai nebus įprasta darbo praktika, nes iš studentų tikimasi idėjų ir jų įgyvendinimo konkrečiuose įmonių projektuose, – pabrėžė „Kitokių projektų” partneris konsultantas dr. Artūras Deltuva. – Todėl studentus priimančių įmonių vadovai turi žiūrėti į juos kaip į būsimus komandos narius.” Įmonių atstovai, padedami projekto partnerių, sugalvojo ir išplėtojo temas, kurių užduotis studentai galėtų realiai įvykdyti, o vykdydami įrodytų savo lyderystę. Projektų temos įvairuoja nuo informacines technologijas, aplinkosaugą, marketingą ir rinkodarą apimančių iki tarptautinių renginių. Projekto „Rytojaus lyderiai” dalyviai savo, kaip lyderių, savybes galės išreikšti ir didelėse įmonėse, tokiose kaip šiemet 60-metį mininti spaustuvė „Aušra”, spaustuvė „Kopa”, skaitmeninę spaustuvę turinti „Biznio mašinų kompanija” (BMK) ir lipnias etiketes spausdinanti „PakMarkas”, ir mažesnėse – reklamos agentūroje „InSpe”, spaustuvėje „Firidas”, etikečių spaustuvėje „Aurika”. Studentus pasirengusi į savo projektus priimti ir Lietuvos spaustuvininkų asociacija.