Šiuolaikinės sakralinės muzikos turą po Lietuvą Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) choras „Veni gaudere“ pradėjo koncertu Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje lapkričio 1 d., o paskutiniai šio ciklo choro atliekami kūriniai nuskambėjo Pakutuvėnų bažnyčioje gruodį. Koncertuodamas Lietuvos bažnyčiose studentų choras, vadovaujamas Adelės Mikalkėnienės, kvietė pasiklausyti šiuolaikinės amžius menančių liturginių tekstų interpretacijos.

Studentų choras koncertavo bažnyčiose

„Adventas – tai laikotarpis, kuriuo reikia ne tik kažko atsisakyti, bet ir pasisemti. Iš šio koncerto, manau, tikrai išsinešite naujos patirties“, – pasiklausęs Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto choro „Veni gaudere“ repeticijos prieš šv. Mišias, Pakutuvėnų bažnyčios bendruomenei kalbėjo vienuolis klebonas Andrius Nenėnas. Čia ir skambėjo paskutinis choro atliekamas šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklo Lietuvos bažnyčiose koncertas.

Prieš tai choras surengė koncertus Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (lapkričio 1 d.), Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje (lapkričio 10 d.), Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje (lapkričio 17 d.) ir Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje (gruodžio 1 d.).

Šis koncertinis turas per Lietuvos bažnyčias – tai subrendusios choro sakralinės programos, kuri tarptautiniame konkurse „Silver Bells“ Latvijoje 2013 m. sausį buvo įvertintą antrosios vietos diplomu, įgyvendinimas. Šiemet, papildyta naujais kūriniais, programa įgavo taikomojo koncerto formą, kuri ypač tiko ikikalėdinio laikotarpio apmąstymams.

Studentai atliko sudėtingą programą

Koncerto programą sudarė C. Busto „O magnum mysterium“, R. Dubros „Pater noster“ ir „Ego sum resurectio et vita“, V. Neeso „Salve Regina“, E. Whitacre’o „Lux aurumque“, D. Smilinsko „Cantate Domino“ ir kitų kompozitorių kūriniai, atliekami lotynų kalba.

Koncerte atsiskleidė šiuolaikinės kompozicinės technikos bruožai: šiuolaikinė harmonija, politempų, poliritmų, klasterių naudojimas, dažna muzikos tempų ir metrų kaita, staigūs dinaminiai kontrastai ir kt. „Gaila, kad šį kartą nebespėjome paruošti daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, tačiau choras – gyvas ir nuolat kintantis instrumentas, todėl nėra kada laukti, nes nežinai, ar po kelių mėnesių jis bus vis dar toks pats“, – pasakoja choro vadovė A. Mikalkėnienė.

Siekdami kuo geriau perteikti pagrindinę koncerto mintį, gausiems klausytojams choristai ne tik pristatė kūrinių autorius ir pavadinimus, bet ir skaitė kiekvieno atliekamo kūrinio teksto vertimą į lietuvių kalbą. Šiuolaikinės muzikos kompozicijų dėka tekstai „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“, „O, didžioji paslaptis“, „Sveika, Karaliene“, „Šviesa auksinė“ ir kt. jautriai paveikė ne vieną klausytoją. Viena klausytojų vėliau pasakojo, kad po koncerto Utenoje visą dieną negalėjo sutramdyti jaudulio. „Koks galingas menas yra chorinė muzika ir kokie laimingi esate, kad galite prie jo prisiliesti“, – choristams sakė moteris.

Prasminga ir gili patirtis

Šiuolaikinės sakralinės muzikos turas – tai vertinga patirtis ne tik klausytojams, bet ir patiems choristams. Po universiteto auditorijoje patiriamų atradimo džiaugsmų, sunkaus darbo, reikalaujančio kantrybės ir tolerancijos vieni kitiems, chore dainuojantys ekonomikos, lietuvių ir anglų filologijos, kultūros vadybos studentai šiuose koncertuose suvokė muzikos, kaip galingos komunikacijos priemonės, raišką. Po koncertų klausytojai noriai dalijosi įspūdžiais apie atskirus kūrinius ir jų pateikimą. Vieno efektingiausių koncerto kūrinių – V. Neeso „Salve Regina“ kulminacijos metu viena iš vyresnio amžiaus klausytojų pakilusi puolė nesustodama žegnotis. „Atrodė, kad jai atėjo pasaulio pabaiga, žemė po kojom prasivėrė, – pasakojo choristas Alfredas. – Šiuo kūriniu tikėjomės sukrėsti klausytojus, bet kad šitaip smarkiai…“

Apie koncertą Ukmergėje entuziastingai atsiliepė kartu jungtinį kūrinį atlikusios Ukmergės meno mokyklos jaunių choro mokinės. Joms studentai ir jų atliekama programa paliko didelį įspūdį. Pasak jaunųjų chorisčių, jos taip pat norėtų dainuoti panašius kūrinius, kuriuose atsiskleistų ir jų sugebėjimai.