Palydėdami senuosius ir pasitikdami Naujuosius metus, klausiame: kokie bus ateinantys metai, ką naujo jie mums žada? Politologai, ekonomistai, sociologai, klimatologai ir psichologai vienareikšmiškai tvirtina – jie bus geresni nei buvę.
Prof. Albinas Bagdonas, Filosofijos fakultetas
Psichologai nelinkę numatyti ir spėlioti ateities įvykių, kaip tai daro chirologai, astrologai, fenotipologai, tarologai ir kitokio plauko aiškiaregiai ar būrėjai. Psichologą domina, kas su konkrečiu žmogumi ar žmonių grupe vyksta čia ir dabar. Jei pavyksta sužinoti, kas dedasi žmogaus vidiniame pasaulyje, keliamos hipotezės apie galimas priežastis – gal kalta mama, gal kalta mokykla, gal tokia jo smegenų organizacija. Pavykus nustatyti tikruosius psichologinio negalavimo požymius ir priežastis, mėginama žmogui pagelbėti pokalbiais, konsultacijomis, psichoterapijomis, treniruotėmis ir kitokiais būdais. Taikant pagalbos priemones numatomos ir hipotetinės pasekmės – kaip tas žmogus jausis po mėnesio ar po metų. Šis spėjimas grįstas įrodymais.
Atsakymas į klausimą „Ką psichologai žada 2014 metais Lietuvai ir jos žmonėms?“ ganėtinai paprastas: ogi nieko ypatingo, nes dvasinėje srityje didelių permainų nebus. Ir toliau niurzgėsime apie savo sunkų gyvenimą, apklausti – vėl būsime viena iš nelaimingiausių tautų pasaulyje, vėl dažniausiai karsimės ar kitokiais būdais žudysimės, mokyklinukai vėl iš visų Europos šalių vaikų labiausiai bus nepatenkinti ir mokykla, ir savo vaikišku gyvenimu, tuo pat metu vėl dažniausiai už kitų šalių vaikus tyčiosis iš savo bendramokslių, o aktyvistai ir toliau kurs psichikos sveikatos gerinimo strategijas. Net jei socialdemokratų vairuojama valdžia atlyginimus, pensijas ir visokias išmokas pakeltų dvigubai, maždaug po poros euforijos savaičių nelaimingumo medžiagos vėl pradėtų skalauti smegenis. O taip atsitiktų (ir atsitiks) todėl, kad laimė neperkama už pinigus. Materialinė gerovė nulemia tik 10 procentų psichologinės gerovės, dar kokį 10 procentų laimės jausmo lemia žmogaus lytis, amžius, mėgstamas darbas, laisvalaikio turėjimas. Visa kita priklauso nuo mūsų smegenų organizacijos ir asmenybės savybių. Smegenys ir asmenybė formuojasi nuolatinio aplinkinių niurzgėjimo apie blogą ir nesaugų gyvenimą fone. Sumažinkime tą niurzgėjimą bent 50 procentų ir mūsų suminė psichologinė gerovė po kokių 20 metų iš paskutinės ar priešpaskutinės vietos ES pakils į kokią 15 ar net 10 vietą. Bet juk mums ne užimama vieta svarbi – svarbus pats laimės jausmo išgyvenimas. O būti laimingi tikrai turime daug priežasčių: apskritai gyvename su dideliu pertekliumi – pradedant gimimu bei gimtadienių šventimais ir baigiant mirtimi su įspūdingomis perteklinėmis laidotuvėmis bei tolesniu mirusiojo gyvenimu po tūkstančius litų kainuojančiais paminklais. 27 milijardus litų laikome bankuose. O kur visas nekilnojamasis turtas? Puoselėkime tautines tradicijas, tačiau vieną iš jų – baudžiauninkišką įprotį niurzgėti ir skųstis gyvenimu stenkimės įveikti. Teigiamam požiūriui į savo gyvenimą turime daug daugiau priežasčių negu neigiamam.
Atsakydami į klausimą iš pozityviosios psichologijos pozicijų galime teigti: žmonės 2014 m. bus laimingesni 1,5 procento negu 2013 m. Dvasinės infliacijos tikrai nebus, nes artėja svarbūs įvykiai: Prezidento rinkimai, rinkimai į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas ir Seimą. Sustiprės kiekvieno asmeninės svarbos jausmas, o tai padidins ir savęs vertę, ir geresnę savijautą.
Komentarų: 5
2014-01-02 16:09
GintarasPuikus komentaras!
profesorius ir taikliai ir šmaikščiai :)
2014-01-20 21:20
JurgaSarkastiška, drąsu, bet (nors labai nesinori pripažinti), deja, tiesa – nemokame džiaugtis :(
2014-01-21 10:58
MėtaPuikus straipsniukas;) Pagarba ir nuoširdūs linkėjimai profesoriui:) Tokių žmonių labai reikia Lietuvai.
2014-01-21 23:35
joanakodel gi, juk lietuviai irgi moka dziaugtis, bet tik tuo atveju kai kaimyno kumele pastimpa :D :D :D
2014-04-01 23:15
ŠarlatanasVėl tas Bagdonas su savo primitivizmais.