VU Filologijos fakulteto Kanados auditorijoje pristatytas bendras grupės anglistų darbas – Anglijoje, „Cambridge Scholars Publishing“ leidykloje, ką tik publikuotas mokslinių straipsnių rinkinys svarbiausiomis kontrastyvinės lingvistikos, vertimo, sociolingvistinėmis ir kalbos didaktikos temomis. Knyga „Anglistics in Lithuania: Cross-Linguistic and Cross-Cultural Aspects of Study“ tarsi apibendrina daugumą sričių, kuriose dirba šių dienų anglistai. Leidinio mokslinės redaktorės – doc. dr. Inesa Šeškauskienė ir doc. dr. Jonė Grigaliūnienė. Knygą recenzavo dvi profesorės iš Vokietijos – prof. Amei Koll-Stobbe iš Greifsvaldo universiteto ir prof. Renate Haas iš Kylio universiteto.

„Anglistics in Lithuania“ – maloni akiai knyga. Kietais viršeliais, ramių melsvų tonų, ant aplanko – žymaus lietuvių egzilio dailininko Kazimiero Varnelio darbo reprodukcija: minimalistinė grafinė figūra, vaizduojanti, kaip jis pats įvardijo, tėviškės namų stogą. Tokia dailininko intencija atliepia ir knygos autorių sumanymą: apgaubti, tačiau neišsemti anglistikos temas, parodyti jų sąsajas su Europos ir pasaulio tyrėjų darbais, neužmirštant atskleisti, kaip ši sritis turtina Lietuvos mokslo erdvę.

Mokslinių straipsnių temomis siekta aprėpti tai, kas šiandien aktualu anglistikoje. Bene plačiausiai apžvelgti tarpkalbiniai tyrimai. Atkreiptas dėmesys, pavyzdžiui, į lingvistinius reiškinius, aptinkamus atliekant teksto analizę prieš vertimą ir verčiant, plačiai aptarta ekonominio, akademinio diskurso konceptualizacija anglų ir lietuvių kalbose, kalbiniai ir semiotiniai britų ir lietuvių reklamos aspektai. Visos šios temos glaudžiai susijusios su kultūrine ir socialine kalbančiųjų ir rašančiųjų patirtimi. Aptartos giminės raiškos problemos iš generatyvinės gramatikos pozicijų, neliko nepastebėti socialinių diskursų skirtumai, jų ideologiniai aspektai.

Šiuolaikinės anglistikos Lietuvoje neįmanoma įsivaizduoti be akademinio anglų filologijos aspekto. Studentų filologinių įgūdžių ugdymo problemoms ir gana naujai, mokinio kalbos (angl. learner language) tyrimų, sričiai skirta antroji knygos dalis. Joje aptariamos tokios akademiniam kontekstui būdingos temos: autoriaus raiška akademiniame rašyme, lūžio sakiniai ir jų vertimo galimybės, sakinių junglumo problemos, pasikartojančios žodžių sekos, tekstynų lingvistikos duomenimis paremti struktūriniai jungiamųjų žodžių ypatumai ir plačiai vartojamų žodžių semantinių reikšmių analizė, besimokančiųjų anglų kalbos kaip svetimosios kalbos ypatumai.

Knygos trečiojoje dalyje apžvelgtas edukologinis anglistikos aspektas, atskleista kalbos mokymo ir studijuojamos kalbos kultūros sąveika, aptarti kai kurie anglų kalbos tarties mokymo modeliai. Apibendrinant galima teigti, jog ryškiausia straipsnių gija – kalbos ir sociumo santykis, kalbos socialinė raiška. Komunikaciniai kalbos tyrimai glaudžiai siejasi su kultūros, tradicijos aspektais ir grindžiami gyvąja vartosena.

Straipsniuose atspindėta ir milžiniška šiuolaikinių technologijų įtaka filologinių tyrimų krypčiai: tekstynai, statistinio duomenų apdorojimo galimybės iš esmės pakeitė anglistikos vaizdą Lietuvoje – filologijos tyrimų spektras labai išsiplėtė, duomenų patikimumas leidžia užtikrinti aukščiausius moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus.