Vilniaus universiteto profesoriaus Audriaus Beinoriaus išverstos „Upanišados“ – tai lietuviškai prabilę seniausieji Indijos tekstai, kuriuose galima rasti žinių apie šios Rytų kultūros filosofiją ir religiją.
Tai antrasis pataisytas leidimas. Pirmą kartą „Upanišados“ buvo išleistos prieš 8 metus. Tiražas buvo sėkmingai išpirktas, todėl „Vagos“ leidykla pasiūlė pakartotinį leidimą, be abejo, pataisytą. Knygą sudaro įvadinis straipsnis apie upanišadas ir jų vietą Indijos kultūroje, labai daug terminologinių, religinių, filosofinių paaiškinimų.
Profesorius A. Beinorius teigia, kad upanišados yra seniausi, I tūkst. pr. m. e. pradžios, filosofiniai indų tekstai. „Upanišados yra sakralūs tekstai, vieni didžiausių klasikinės indų sanskrito literatūros perlų. Manau, pats faktas, kad gana greitai išpirko visą pirmą leidimą, liudija susidomėjimą jais. Savo pobūdžiu upanišados yra meditaciniai tekstai. Indijoje jie buvo ezoteriniai, slapti, ne kiekvienam prieinami, skirti atsiskyrėliams anjasams – jogams, kurie klajodavo ir tebeklajoja po Indiją, gyvena Himalajuose, pasitraukę nuo šio pasaulio atsideda apmąstymams ir įvairioms dvasinių pratybų formoms, kurių tikslas – atsakyti į fundamentalų egzistencinį klausimą – kas aš esu, kas yra mano tikroji esmė arba kas yra tikrovė. Tekstai kontempliatyvūs, jų paskirtis – padėti pažinti savo vidinę esmę“, – teigia prof. A. Beinorius. Upanišados naudojamos ir kaip mokymo priemonė Rytų filosofijos, religijos, etikos kursuose, kita vertus, tai literatūros kūrinys, kuris pasižymi labai specifine kalba, o lietuviams, nuolat pabrėžiantiems sanskrito ir lietuvių kalbos artimumą, šis tekstas yra svarbus tyrimų objektas.
Profesorius A. Beinorius perspėja, kad tekstas nėra religinių praktikų vadovėlis, o į jo vertėjus nereikėtų žiūrėti kaip į mokytojus ar dvasinius vadovus. Upanišadų reikšmė lietuviams visai kita. „Jau literatūriniu istoriografiniu požiūriu ši knyga yra labai svarbi. Pirmą kartą šie tekstai prakalbinti lietuviškai. Visa paskesnė Indijos kultūra vienaip ar kitaip remiasi upanišadomis, tad lietuviams, norintiems pažinti senąją Indijos kultūrą, tai yra savotiškas langas. Šie tekstai tebėra gyvi Indijoje, upanišados studijuojamos, cituojamos, aiškinamos, nėra šiuolaikinių indų mąstytojų, religinių lyderių, kurie nesiremtų upanišadomis, jos yra gyvos ir dabartyje“, – sako profesorius A. Beinorius.
Komentarų nėra. Būk pirmas!