Ekonomikos fakulteto ketvirtakursė Ieva Maniušytė pasaulio ekonomikos forume Davose atstovavo Vilniaus universitetui ir Lietuvai.

Vienintelė Lietuvos atstovė

Lietuvę ir dar tris studentus iš Anglijos, Škotijos ir JAV sausio 19–26 d. vykti į Davosą atrinko organizacija „Student Reporter“. Mergina šiame forume buvo vienintelė Lietuvos atstovė, nes lietuvis Algirdas Šemeta jame atstovavo Europos Komisijai. „Parsivežiau daug įspūdžių, minčių, įkvėpimo“, – pasakoja Ieva, kuriai per savaitę teko susitikti su begale žmonių. „Buvo keista matyti žmones, kuriems visiškai tas pat, kad atvažiuoja milijonieriai. Šis forumas vietiniams – pinigai ir bene vienintelis būdas išgyventi, užsidirbti tiek, kad pakaktų visus metus. Davoso ekonomikos forumą vietiniai laiko dar vienu verslo planu“, – atskleidžia pašnekovė. Kadangi ji vyko kaip žurnalistė, turėjo parengti keletą straipsnių. Vienam jų Ieva kalbino įvairias asmenybes. Iš jų lietuvei bene didžiausią įspūdį padarė Sangeethas Varghese iš Indijos. „Jis parašė mokslinį darbą apie lyderystę. Buvo nuostabu žiūrėti ir klausytis, kaip pašnekovas dėsto mintis, kaip tiki tuo, ką daro, ir kaip tiki jaunais žmonėmis. Šis žmogus išties įkvepia eiti toliau, siekti dar daugiau“, – galimybe pabendrauti su indu džiaugiasi Ieva. Pasak jos, kalbėtis sutikdavo ne visi šio forumo dalyviai, bet dauguma buvo labai mieli ir domėdavosi tuo, ką jaunuoliai daro, todėl noriai dalydavosi savo istorijomis. Daugumai lietuvės Davose sutiktų žmonių mūsų šalis nepasirodė terra incognita, nes jie yra čia lankęsi ar atostogavę.

Žymių žmonių dėmesys

Ieva visą savaitę praleido apsupta ne tik Šveicarijos Alpių, bet ir pasaulio lyderių, žymių ekonomistų ar mąstytojų, su kuriais galėjo formaliai ir ne tik pabendrauti. „Teko išvysti ir žymius pasaulio lyderius, trumpai su jais šnektelėti, bet neoficialiai ir ne spaudai. Suprantama, jie nelabai nori, kad juos minėtume, nors ir dalijosi savo mintimis. Jie man pasirodė draugiški ir nuoširdūs. Tačiau laikėmės šiek tiek nuošaliau, nes vis dėlto esame studentai, neatstovaujantys garsioms žiniasklaidos priemonėms. Kita vertus, tai mums atvėrė daugelį kelių, nes garsūs pašnekovai matė, kad domimės tuo, kas vyksta“, – pasakoja Ieva.

Būdavo ir tokių atvejų, kai bekalbėdama su vienu ar kitu asmeniu ji nuleisdavo akis į kortelę ir perskaitydavo, kad bendrauja su… Lichtenšteino kunigaikščiu. Merginai teko matyti ir žymiuosius ekonomistus Robertą Shillerį, Edmundą Phelpsą, Harvardo, Oksfordo universitetų profesorius. Dauguma susitikimų nebuvo planuoti, tačiau ji iš anksto susitarė susitikti su Algirdu Šemeta ir vienos Davoso mokyklos direktoriumi. „Tai nuostabus žmogus, daug padaręs Šveicarijos švietimo sistemai, o jo vadovaujama mokykla bendradarbiauja su šiuo forumu. Išgirdau ir linksmų istorijų, kaip jis slidinėdavo su „Yahoo“ vadovu“, – susitikimo su mokyklos direktoriumi akimirkas prisimena Ieva. Jai teko sutikti ir tokių, kurie prisipažindavo, kad šią savaitę dar nemiegojo.

Talkino žurnalistas iš „The New York Times“

Studentai, su kuriais Ieva dirbo komandoje, panašūs: visi studijuoja ekonomiką ir su žurnalistika neturi nieko bendro. Kaip ir organizacijos „Student Reporter“ įkūrėjai. Tačiau jaunuoliams talkino profesionalus žurnalistas iš „The New York Times“.

„Išmokome labai daug: kaip prisistatyti, kaip išpešti tai, ko reikia, kaip elgtis įvairiose situacijose, kaip atstovauti organizacijai, kaip dėlioti straipsnius, kaip gražiau įkomponuoti stilistinę pusę. Organizatoriai degė mumis, žavėjosi tuo, ką darome, o mes didelėmis akimis stebėjome, kaip jie su mumis dirba ir tiki tuo, ką daro“, – entuziastingai kalba Ieva.

Kuratorius iš „The New York Times“ dalydavosi patirtimi, redaguodavo tekstus, patardavo, kaip įtaigiau rašyti, primygtinai nebrukdamas savų pasiūlymų. „Jis tiesiog įkvėpdavo ir stengdavosi mūsų rašinius padaryti vertus publikavimo. Manau, darbas, kurį kartu su juo atlikome, būtų buvęs visiškai kitoks, jeigu nebūtų taip mumis tikėjusio žmogaus, kuris iki trečios ar ketvirtos ryto skaitytų mūsų straipsnius“, – žurnalistine patirtimi džiaugiasi būsimoji ekonomistė.

Dalyvavimas pasaulio ekonomikos forume merginai suteikė gebėjimo šiek tiek kitaip žiūrėti į pasaulį, žurnalistinės patirties. „Grįžus norisi kai ką pakeisti ir Lietuvoje, norisi daugiau šypsotis, mažiau skubėti, daugiau šnekėtis su žmonėmis. Auginau save ir galėjau mokytis iš tų, kurie ką nors savo gyvenime pasiekė. Žiūri į juos, žaviesi ir galvoji: „Aš irgi taip noriu!“ Tada išsikeli tikslus ir imi suprasti, kad net didžiausias tikslas nėra tik svajonė. Dirbi, kad jį pasiektum. Jei langas uždarytas, beldiesi į duris“, – įsitikinusi Ieva. Ji išmoko niekada nesakyti niekada.

Apsikeitimas idėjomis, kontaktų užmezgimas

Prieš išvažiuodama į Davosą, Ieva žinojo, kad apie jį sakoma: „Į pasaulio ekonomikos forumą visi važiuoja todėl, kad visi kiti ten važiuoja.“ „Tai yra vienas didelis susitikimų kambarys. Sprendimai jame nepriimami, nes tai reikalautų daug didesnio atsidavimo. Temos, kuriomis diskutuojama, pernelyg plačios, kad diskusijos galėtų turėti sprendimus ar įtaką pasauliui. Taip, pasaulio ekonomikos forumo kaip organizacijos šūkis yra tas, kad jie įsipareigoję pagerinti padėtį pasaulyje. Galbūt po 100 metų ji ir pasikeis“, – šypteli pašnekovė.

Paklausta, ką mano apie pasaulio ekonomikos forumo reikalingumą, atsako, kad jeigu jis vyksta, kažkam tai reikalinga: „Galbūt jo įtaka nėra akivaizdžiai matoma. Tai nereiškia, kad visi išvažiavo 26 dieną, o kitądien pasaulis pasikeis. Tai iš esmės apsikeitimas idėjomis ir sužinojimas, ką kiti daro kitaip, ką ilgainiui būtų galima pritaikyti pas save. Tai kontaktai, pagalba ateičiai, nes niekada negali žinoti, kas, kur, kada ir kodėl pravers.“

Ateities planuose – tolesnės studijos

Ievos teigimu, forume gvildenta daug temų ir tiek pat jų nieko nepasiekė, bet tai buvo jau aišku iš programos. „Šito ir tikėjausi, dėl to džiaugiausi, kad kaip žurnalistė galėjau prieiti ir paklausti, kodėl nepriimamas vienas ar kitas sprendimas, nors jau 20 metų apie tai kalbama“, – prisipažįsta pašnekovė. Viena tokių jai aktualių temų – aukštasis išsilavinimas. „Diskutuota, ar tai investicija, ar pinigų švaistymas, o galbūt ateitis yra elektroninis mokymasis? Prieita prie išvados, kad jis turėtų likti, nes vis dėlto elektroninis išsilavinimas nepakeis paskaitos ar diskusijos su dėstytojais. Kartais tiesiog reikia perskirstyti prioritetus, nebijoti atsiverti elektroniniams kursams ir galbūt juos įtraukti į mokymo procesą“, – samprotauja būsimoji ekonomistė.

Birželį rankose Ieva laikys ekonomikos bakalauro diplomą. Ateityje ji nori tęsti mokslus magistrantūroje: „Bandysiu stoti ir į užsienio universitetą, nes tai yra dar viena didelė mano svajonė, galimybė atverti akis, susipažinti su dar daugiau žmonių iš viso pasaulio, bet kol kas nesu nieko nusprendusi. Ateitį sieju su mokymusi ir nenoriu sustoti dabar, nes yra daug dalykų, kurių dar nežinau.“