„Pasižadame brandinti pagarbą ir meilę Lietuvai“ – po šiais žodžiais kovo 29 d. pasirašė studentų korporacijų atstovai unikaliame renginyje – Lietuvos studentų korporacijų konvente.

Septynios korporacijos priėmė iškilmingą deklaraciją, pasižadėdamos suvienijusios jėgas siekti visoms korporacijoms bendrų tikslų ir toliau puoselėti šimtmečius trunkančią korporatyvizmo tradiciją.

Korporacijų konvente dalyvavo studentų korporacijos „Neo-Lithuania“, „Fraternitas Lituanica“, „Gaja“, „Vytis“ ir „Akademinė skaučių draugovė“, „TauTiTo“, „RePublica“. Savo patirtimi dalijosi svečiai iš Latvijos – vyrų korporacijos „Patria“ ir moterų korporacijos „Selga“. Panašaus pobūdžio renginys Lietuvoje pirmą kartą vyko po Nepriklausomybės atkūrimo, nors pačios studentų korporacijos nėra jaunos – jų ištakos siekia tarpukarį, o pačiai seniausiai korporacijai, šiuo metu veikiančiai Lietuvoje, šįmet sukaks 100 metų. Konvente taip pat viešėjo tarpukariu Lietuvoje veikusios korporacijos „Grandis“ filisteris Jonas Algirdas Antanaitis, kuris džiaugėsi korporacijų atgimimu.

Šįkart Vilniaus universiteto Teatro salėje susirinkę Lietuvos korporantai diskutavo apie tai, kaip kartu siekti bendrų tikslų: brandinti pagarbą ir meilę Lietuvai, puoselėti ir skleisti korporatyvizmą, burti akademinę bendruomenę ir stiprinti universiteto dvasią, ugdyti drąsią, laisvą, kūrybingą, atsakingą ir dorą asmenybę. Tokios diskusijos apie bendrus siekius ir idealus dažnam studentui šiandien gali pasirodyti gana tolimos, tačiau kiekviena Lietuvos korporacija siekia ne tik žodžiais, bet ir darbais įrodyti meilę Tėvynei, bendruomeniškumą ir pagarbą kiekvienam asmeniui ir norą dirbti vardan laisvos demokratinės Lietuvos – tai Lietuvos korporacijų tradicijos pagrindas.

Studentų būrimasis į korporacijas turi gilias istorines šaknis. Šių akademinių studentų ir universiteto alumnų organizacijų ištakos siekia XVIII a. Tarpukariu Lietuvoje veikė daugiau nei 50 korporacijų. Sovietinės okupacijos laikotarpiu visos studentiškos draugijos, tarp jų ir korporacijos, Lietuvoje buvo uždraustos. Vis dėlto korporantai stengėsi atgaivinti korporacijų veiklą išeivijoje, tad užsienyje buvo atkurtos ir veikė daug lietuvių korporacijų. Šiuo metu Lietuvoje ir už jos ribų veikia apie 10 lietuvių studentų korporacijų.

Korporacijų nariai yra skirstomi į juniorus (naujuosius narius, besimokančius korporacijos principų ir tradicijų), senjorus (aktyviausią korporantų grandį) ir filisterius (jau baigusius studijas). Išskirtinis korporacijų požymis – simbolika, kurią sudaro studentiškos kepurėles ir perpetinės juostelės. Tokia simbolika pasipuošusi gatvėmis žingsniuojanti studentija Lietuvoje yra gan neįprasta praeivio akiai. Tačiau stipresnes korporatyvizmo tradicijas išlaikiusioje Latvijoje tokia apranga praeivių jau seniai nestebina, nes kaimyninėje šalyje šiuo metu veikia kone 50 korporacijų, o jų gretose yra įžymių valstybės ir visuomenės veikėjų (buvusi Latvijos Respublikos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga taip pat yra vienos latvių korporacijos filisterė).

Korporacijų išskirtinis bruožas – amžina narystė: įstojęs į korporaciją čia lieki visam gyvenimui. Taip sudaromos sąlygos korporantų tarpusavio vienybei ir bendruomeniškumui, ryšio tarp skirtingų kartų išlaikymui. Tam tarnauja ir pagarbos vyresniems, globojantiems jaunesnius ir perteikiantiems jiems savo patirtį, principas. Tolerancija, patriotiškumas ir pagarba tradicijoms taip pat padeda korporacijos gretose ugdyti atsakingas, visuomeniškas asmenybes.

Daugiau apie Lietuvos studentų korporacijas – internetinėje svetainėje www.korp.lt.