„Web of Science“ – tai duomenų apie mokslinius tyrimus šaltinis, kuriame kaupiami aukščiausiai vertinamų mokslinių žurnalų citavimo duomenys. 2014 metus pasitikusi atnaujinto dizaino duomenų bazių platforma naudotojams siūlo keletą naudingų patobulinimų, tarp kurių ir galimybė rūšiuoti duomenis pagal atvirosios prieigos aspektą. Be to, moksliniai atvirosios prieigos žurnalai nuo šiol bus žymimi ir specialiu ženklu – oranžine spynele. Atvirosios prieigos žurnalų, įtrauktų į „Web of Science“, sąrašą galima rasti čia.

2002–2012 m.* „Web of Science Core Collection“ citavimo rodiklių duomenų bazėje buvo registruota 19 512 246 mokslinės publikacijos. Šiuo metu iš jų nemokamai ir nevaržomai pasiekiama tik per 5 proc. Pasauliniu mastu nuo 2002 m. iki 2012 m. buvo pastebimas itin nuoseklus augimas, kai publikacijų skelbimas per atvirąją prieigą išaugo atitinkamai nuo 1 proc. iki 8 proc. Didžiausias skaičius paskelbtų atvirosios prieigos mokslinių publikacijų tenka gyvybės ir biomedicinos mokslams – 57 proc., fiziniams – 21 proc., technologijų – 16 proc., socialiniams – 4 proc., menams ir humanitariniams mokslams – 2 proc.

Vilniaus universiteto biblioteka šiuo metu prenumeruoja šias „Web of Science Core Collection“ duomenų bazes:

• Science Citation Index Expanded (SCI-E);
• Social Sciences Citation Index (SSCI);
• Arts & Humanities Citation Index (A&HCI);
• Conference Proceedings Citation Index – Science (CPCI-S);
• Conference Proceedings Citation Index – Social Science & Humanities (CPCI-SSH).

Vartotojams taip pat suteikiama prieiga prie dviejų papildomų citavimo duomenų analitinių įrankių: „Journal Citation Reports“ ir „Essential Science Indicators“. Priemonės pasiekiamos VU tinkle arba prisijungus prie VU tinklo iš namų, naudojantis VPN paslauga.

Nereikėtų pamiršti, kad, be auksinio kelio, t. y. mokslinių straipsnių skelbimo atvirosios prieigos žurnaluose, egzistuoja ir žaliasis kelias, kitaip dar vadinamas „saviarchyvavimu“ (angl. self-archiving). Tai mokslinės produkcijos įkėlimas į atvirosios prieigos talpyklas. Mokslininkai, skelbdami savo tyrimų rezultatus ne atvirosios prieigos žurnaluose, neturėtų praleisti progos pasinaudoti viena ar kita leidėjų leidžiama „saviarchyvavimo“ forma. Remiantis 2013 m. lapkričio mėn. SHERPA/RoMEO duomenimis, didžioji dalis komercinių leidėjų (71 proc.) palaiko žaliąjį atvirosios prieigos kelią.

*Galutiniai 2013 m. „Web of Science“ duomenys bus paskelbti 2014 m. antroje pusėje, todėl į šią apžvalgą neįtraukti.