Jau ne vienerius metus trunkanti draugystė su Baltijos šalių universitetų bibliotekomis balandį subūrė draugėn Vilniaus, Tartu ir Latvijos universitetų bibliotekas. Tradicija organizuoti bendrus suvažiavimus, seminarus iki šiol vyravo tik tarp Latvijos ir Vilniaus universitetų bibliotekininkų. Prie tradicijos ne tik susirašinėti, bet ir susitikti prisijungė Tartu universitetas. Pernai svečius priėmė VU biblioteka, šiemet nuspręsta rinktis Latvijos universitete Rygoje. Susitikimo tikslas – pasidalyti patirtimi ir naujovėmis, kartu ieškoti atsakymų į šiandien bibliotekoms aktualius klausimus.
Šiemet nutarta plačiau gilintis į informacinių paslaugų taikymą mokslo procesuose. Tris dienas trukusiuose seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse VU bibliotekos darbuotojų komanda kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos pristatė pasiekimus mokslinės informacijos tvarkymo ir sklaidos veiklose, aptarė informacijos išteklius ir paslaugas mokslo duomenų tvarkymo srityje.
Svečius pasveikinęs ir seminarų ciklą pradėjęs Latvijos universiteto rektorius prof. Mārcis Auziņis savo kalboje pažymėjo bibliotekų svarbą besikeičiančioje visuomenėje ir pabrėžė, kad priimant tam tikrus sprendimus reikia vadovautis principu „mąstyk kitaip“. Tai skatina kūrybiškumą ir naujų idėjų generavimą, o to labai reikia su informacijos ištekliais dirbančioms institucijoms. Jos, vejamos beprotiškos IT spartos, susiduria su iššūkiais kaupiant, apdorojant ir skleidžiant mokslinę informaciją. Tam patvirtinti rektorius pasitelkė istoriją ir skaičius – šiame amžiuje per dieną išleidžiama tiek mokslinių publikacijų, kiek prieš ne vieną dešimtmetį – per metus.
Universitetų bibliotekų direktorės dr. Iveta Gudakovska (Latvijos universitetas), Irena Krivienė (Vilniaus universitetas) ir Liisi Lembinen (Tartu universitetas) pristatė vadovaujamų bibliotekų strategines veiklas mokslo tyrimų srityje. Per kitus susitikimus aptarti mokslometrijos ir mokslinės komunikacijos procesai, informacijos sistemų plėtros veikla. Daug dėmesio skirta elektroninių išteklių klausimams. Bibliotekos pasidalijo informacija apie jų panaudą, didėjantį poreikį ir galimybes, prieigos problemas ir sprendimus. Šalys kaimynės aptarė skaitmeninio archyvavimo, el. publikavimo naujoves savo bibliotekose, el. resursų panaudą universitetuose, el. mokymo programų pritaikymo bibliotekinėje veikloje patirtį.
Apsvarstytas ir šiuo metu akademinėje aplinkoje itin aktualus atviros mokslinės informacijos prieigos klausimas, kalbėta apie tokios informacijos bibliotekose prieigos galimybes, informacinio raštingumo veiklas, pristatytos mokymų apie bibliotekos išteklius ir paslaugas naujovės.
Susitikimas su dailininku Robertu Muzi
Nors į dienotvarkę įtraukta nemažai pranešimų, buvo ir kultūrinių išvykų, ekskursijų po įžymesnes Rygos vietas ir, žinoma, pažinčių su biblioteka. Svečiai pakviesti pasivaikščioti po renovuotą bibliotekos pastatą – buvusius Rygos mero namus, kuriuose šiuo metu įkurtas Humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimų centras. Taip pat lankytasi centriniuose Latvijos universiteto rūmuose ir juose veikiančioje bibliotekoje. Didžiausią įspūdį lankytojams paliko universiteto pastate apie 1875 m. įkurta ir maždaug 20 metų veikusi studentų bausmių celė, kurioje buvo „įkalinami“ nepaklusnūs studentai, laiku negrąžinę knygų. Bauda – dvi paros, savaitė, dvi savaitės – priklausomai nuo įsiskolinimo. Studentas, net ir kalėdamas, nebūdavo atleistas nuo paskaitų. Sugrįžęs apmąstymus išliedavo ant sienų – čia likusios įvairios formulės, mintys, net piešiniai su „mylimiausiais“ dėstytojais kartuvėse.
Draugiški Latvijos kolegos organizavo apsilankymą Šiaurės pašvaiste vadinamuose naujai renovuotuose kultūros namuose, kuriuose vyko žymaus dailininko Roberto Muzi paroda. Buvo numatytas susitikimas su pačiu autoriumi.
Paskutinę dieną vainikavo Pecha kucha stiliumi rengti pranešimai ir ekskursija į Latvijos universiteto Botanikos sodą, kuriame svečiai grožėjosi šiems kraštams nebūdingais augalais, o greta esančiuose Tropinių drugelių namuose – didžiausio pasaulyje drugelio spalvingumu.
Taigi VU bibliotekininkų viešnagė Rygoje dar labiau sustiprino Baltijos šalių bibliotekų partnerystę, kuri, tikimasi, ateityje padės tvirtus pamatus bendriems projektams ir darbams. Kitas suvažiavimas, planuojamas Tartu, parodys, kaip įgyvendinti nauji sumanymai, ar pasinaudota kolegų patirtimi ir kaip pasitiksime naujus bibliotekų gyvenime iškylančius iššūkius.
Komentarų nėra. Būk pirmas!