Šiandien visuomenei pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso, padaryta orbitoje skriejančio vieno pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“. Šių metų balandžio 8 d. padarytoje nuotraukoje pavyko užfiksuoti Saulę, Žemę ir tris paties palydovo antenas, matyti Saulės atspindžiai objektyve.

Padovanoti Lietuvos žmonėms pirmąją lietuvišką nuotrauką iš kosmoso – ambicingiausia palydovo „LituanicaSAT-1“ komandos užduotis. „Pirmoji nuotrauka buvo padaryta palydovui skrendant virš Ramiojo vandenyno Pietų Amerikos link šių metų balandžio 8 d. Pradžioje daug laiko užtrukome siųsdamiesi duomenis, nes kosmose tai padaryti pasirodė daug sudėtingiau nei Žemėje – per vieną ryšio su palydovu seansą galėdavome į Žemės stotį atsisiųsti iki 19 kilobaitų duomenų, tačiau tik apie ketvirtadalį jų pavykdavo iškoduoti. Šiuo metu, patobulinus valdymo stoties programinę ir techninę įrangą, galime padaryti tai vieno ryšio su palydovu seanso metu, per 3–5 minutes. Tad iš pradžių teko kantriai lopyti nuotraukoje esančias skyles, kol galų gale surinkome visą vaizdą“, – pasakoja komandą užfiksuoti pirmąją lietuvišką nuotrauką kosmose skriejančiam palydovui „LituanicaSAT-1“ nusiuntęs misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis.

Pirmoji nuotrauka iš kosmoso

VU bibliotekos Baltojoje salėje susirinkę svečiai galėjo išvysti pirmąją lietuvišką nuotrauką iš kosmoso. „Labai simboliška, kad susirinkome senojoje VU observatorijoje pamatyti pirmosios lietuviškos nuotraukos iš kosmoso. Čia, Baltojoje salėje, yra astronomijos mokslo ištakos Lietuvoje, šis aukštas pastatytas 1753 m., kai grįžo A. Žekauskas, baigęs matematikos ir astronomijos mokslus užsienyje, ir pradėjo kurti astronomijos mokslą Lietuvoje. Tad, manau, tai, kas Vilniaus universitete prasidėjo XVIII a., padėjo tvirtus pamatus ir pirmajam lietuviškam palydovui, kuris geba atsiųsti nuotraukas iš kosmoso“, – sakė l. e. p. rektorius profesorius Jūras Banys.

Palydovo kūrėjus pasveikinti ir pasigrožėti pirmąja nuotrauka iš kosmoso atvyko ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, „LituanicaSAT-1“ projekto globėja. „Džiaugiuosi, kad Lietuva, nors ir simboliškai, jau gali vadintis kosmine valstybe. Atrodo, tiek mažai reikia: išdrįsti, o svarbiausia – siekti žvaigždžių. Svarbiausia pradėti, nebijoti ir išdrįsti. Toks simboliškas žingsnis – pirmi žodžiai, pirma nuotrauka. Gal joje tikrai daug nepamatysime arba nemokėsime pamatyti, bet tai tie žingsniai, kurie apmąsto save, veda kaip pionieriai į kitus pasiekimus“, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė. Kovo 22 d. šis palydovas transliavo į kosmosą Prezidentės sveikinimą: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje.“

Renginio metu pirmosios lietuviškos nuotraukos iš kosmoso kopijos buvo įteikos projekto globėjai Prezidentei D. Grybauskaitei, VU l. e. p. rektoriui profesoriui Jūrui Baniui, VU bibliotekai ir informaciniams partneriams LRT ir „Delfi“. Visi norintieji nuotrauka ir toliau galės pasigrožėti VU bibliotekos Baltojoje salėje, kur ji bus eksponuojama.

Po pirmosios lietuviškos nuotraukos pristatymo visiems, kurie jau yra rezervavę joje savo pikselį, bus išsiųsti tai liudijantys sertifikatai. Rezervuoti savo pikselį galite misijos interneto svetainėje www.kosmonautai.lt.

Šiuo metu „LituanicaSAT-1“ skrieja elipsine orbita, kurios aukštis kinta nuo 348 iki 367 km, baterijos temperatūra svyruoja nuo 0 iki +13 laipsnių Celcijaus. Prognozuojama, kad palydovas išbus orbitoje iki liepos mėnesio.