Geologija – mokslas apie Žemę. Tai dinamiška, nuolat kintanti planeta, todėl ir geologijos mokslas nuolat kinta. Atsiranda nauji tyrimo metodai, nauji objektai, naujos naudingosios iškasenos ar energijos šaltiniai. Dar taip neseniai, tik antroje XX a. pusėje, buvo sudaryti geologiniai Žemės vandenynų dugno žemėlapiai, o XXI a. pradžioje jau studijuojame Marso, Mėnulio, Veneros geologiją. Moderni geologija plečia savo ribas, jungiasi su kitais mokslais. Sprendžiame klimato kaitos problemas, ieškome naujų energijos išteklių, reaguojame į gamtines katastrofas, prognozuojame jų padarinius.

Kokia buvo Lietuva prieš milijardus, milijonus ar net tūkstančius metų? O kokia bus? Ar bus Lietuvoje žemės drebėjimų? Ar stiprių? Ar išsilies Baltijos jūra, kylant pasaulinio vandenyno lygiui? Ką slepia suakmenėję gyvūnai, kokias istorijas pasakoja akmenys? Ar prasmegs Biržų kraštas, kaip keisis mūsų kraštovaizdis? Ar ant tvirto grunto stovi mūsų pastatai, ar galėsime Vilniuje statyti metro? Ar pakankamai turime vandens ir kokį jį gersime ateityje? Ar galime aprūpinti Lietuvą energijos šaltiniais, ar turime geoterminės energijos ar skalūnų dujų, kokios dar naudingos iškasenos slepiasi Lietuvos gelmėse ar paviršiuje?

Jei Jums tai įdomu ir norite sužinoti daugiau, studijuokite atnaujintoje geologijos programoje Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, rengianti geologus. Geologijos programą atnaujinome tam, kad įgytumėte tik aukštos kokybės žinių, koja kojon žengtumėte su šiuolaikiniu mokslu ir sugebėtumėte reaguoti į esamus ar naujus gamtos iššūkius. Stojate į geologijos programą, tačiau jau po dvejų metų jūsų keliai išsiskiria. Vieni renkasi klasikinę geologiją, t. y. tyrinėja slėpiningą mineralų ir uolienų pasaulį, praeities, dabarties ir ateities geologinius procesus, ieško naudingų iškasenų, energijos šaltinių, prognozuoja gamtinius pavojus. Kiti renkasi hidrogeologiją – mokslą apie vandens pasaulį, aprūpinimą vandeniu, jo išteklių ir kokybės problemas. Tretieji, pasirinkę inžinerinę geologiją, užsiima pastatų pamatų saugumu, sprendžia technines kelių ir požeminių konstrukcijų problemas.

Ne bėda, jei esate tiksliukas(ė), mėgstate fiziką, chemiją ar matematiką – galėsite užsiimti geofizika, geochemija, geodinamika, izotopiniais tyrimais ir kt. Mėgstate matematiką ir esate be galo racionalus(i) – rinkitės inžinerinę ar ekonominę geologiją. Jei mėgstate detektyvines istorijas, turite aštrų analitinį protą, jums tikrai patiks iš mineralų, uolienų, fosilijų dėlioti praeities pasaulių mozaikas ir atkurti to meto įvykius. Juo labiau kad tyrimams naudosite modernią techniką. Mėgstate fantazuoti – kažin ar bent vienas mokslas gali pasiūlyti kelionę laiku ir erdve kelis milijardus metų atgal ar bent kelis milijonus metų į priekį. Jei traukia kelionės, gamtiniai stebėjimai – Jums skirtas geologinis kartografavimas, įvairių naudingų išteklių paieška, monitoringo darbai. Geologija tinka ir tiems, kurie žavisi margu mineralų pasauliu ir jų panaudojimu. O kur dar geotermika, skalūnų dujos, geologinės katastrofos, vandens ištekliai ir jų kokybė, klimato kaita, racionalus išteklių naudojimas? Tai taip pat geologijos studijų objektai.

Studijuodami daug laiko praleisite moderniose laboratorijose. Jūsų laukia turtingos mineralų, uolienų ir fosilijų kolekcijos, nuostabus muziejus. Auditorijos ir laboratorijos aprūpintos kokybiška technika. Teorines žinias taikysite lauko darbų praktikose Molėtų krašte, Vilniaus apylinkėse, šiaurės Lietuvoje, Lenkijos Švento Kryžiaus kalnuose, Skandinavijoje ir kt. Praktinių įgūdžių įgysite dirbdami geologinėse įmonėse ir įstaigose. Jei norėsite žinias patobulinti užsienyje, jums pagelbės studentų mainų ERASMUS programa. Tereikia gerai mokytis ir pasirinkti tinkamą universitetą.

O kur dingti, baigus geologijos studijas? Jūsų lauks per šimtą privačių hidrogeologinių, inžinerinių geologinių, naftos ir dujų bei naudingųjų mineralinių iškasenų gavybos įmonių, geotechninių ir projektavimo bendrovių. Rasite darbo ir valstybinėse įstaigose: Lietuvos geologijos tarnyboje, įvairių su gamta susijusių ministerijų padaliniuose, agentūrose, savivaldybėse, energetikos sektoriuje, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, muziejuose ir kt. Apie 80–90 proc. bakalaurų tęsia studijas magistratūroje. Dirbti mokslinį darbą ar vėliau studijuoti doktorantūroje galite Vilniaus, Klaipėdos, Vilniaus Gedimino technikos, kituose universitetuose, Gamtos tyrimų centro geologijos ir geografijos institute. Na, o jei vietos Lietuvoje neužteks – geologijos absolventai laukiami ir svečiuose kraštuose. Daugiau kaip 90 proc. baigusiųjų geologiją įsidarbina pagal specialybę.

Sakoma, kad geologija yra gyvenimo būdas. Jei mėgstate iššūkius – tikrai nenuobodžiausite, ją pasirinkę.