Šiandien VU Filologijos fakulteto Aisčių menėje pristatyta 10 litų kolekcinė (proginė) aukso moneta, skirta baltistikai. Monetoje jos dailininkas Vaidotas Skolevičius įamžino gintarinį skridinį – storą, netaisyklingos formos sagą primenantį neolito laikų archeologinį radinį, priskiriamą baltų kultūrai.

„Baltistika – tai ne tik kalbotyra. Tai ir literatūra, dabartiniai latvių–lietuvių tyrimai, kultūros, literatūros, kalbos, istorijos studijos. Tai kartu yra ir mūsų kultūros, mūsų tautos savasties būvio tyrimai“, – paaiškino Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona. Jam antrino ir l. e. p. VU rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys: „Tai, kad pasitinkame šią naują monetą, kuri yra tikrai nuostabi ir graži, būtent šioje salėje, papuoštoje universiteto 400 metų jubiliejaus proga, tiesiog simbolizuoja baltistiką. Tai rodo, kad Vilniaus universitetas ir baltistika neatsiejamai susiję.“

Ši moneta – antroji iš serijos „Lietuvos mokslas“. Pirmoji išleista 2012 m. ir skirta garsinti Lietuvos širdies chirurgijos laimėjimus. „Šiemet Vilniaus universiteto kardiologai švęs pirmosios atviros širdies operacijos 50-metį. Antroji moneta vėlgi susijusi su Vilniaus universitetu. Fizikai skirta būsimoji moneta bus susijusi su lazeriais. Lazerių mokykla – tai irgi Vilniaus universiteto mokykla, į kurią didžiulį indėlį įnešė Vilniaus universiteto profesorius Algis Piskarskas“, – pabrėždamas proginių monetų sąsajas su seniausia šalies Alma Mater, kalbėjo laikinasis VU vadovas.

„Mūsų darbas – pasirūpinti mokslo pagerbimu, jūsų darbas – kurti mokslą. Be baltistikos, šita moneta man dar asocijuojasi su lietuviškumu. Kai Lietuvos banko valdybai buvo pristatytas šitos monetos modelis, visi vienbalsiai nusprendė, kad tai gražiausia moneta. Man ji tikrai gražiausia“, – pagyrų monetai negailėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Jam pritarė ir monetos dailininkas.

Kiekviena moneta visuomet palydima paaiškinamuoju lankstinuku. Doc. dr. A. Smetonos žodžiais tariant, „lankstinukas – toks žanras, kuriame žodžiui turi būti ankšta, o minčiai – erdvu“. Tekstą šios monetos lankstinukui parašė Filologijos fakulteto Baltistikos katedros prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Jis susirinkusiesiems trumpai pristatė baltistikos ištakas, svarbiausius šio mokslo etapus, labiausiai jam nusipelniusias asmenybes.

„Baltistika dabar labai įvairi. Šalia istorinės formuojasi sinchroninė. Į priekį išėję taikomieji tyrimai. Akivaizdus posūkis į tipologiją ir moderniąsias mokslo kryptis. Baltistikos ateitį lemia pirmiausia jaunimas. Jei jis turės sąlygas, padarys esminių fundamentinių darbų“, – apibendrindamas baltistikos dabartį ir ateitį teigė prof. habil. dr. B. Stundžia.

Tai paskutinė proginė aukso moneta litais. „Kita moneta iš šios serijos bus leidžiama po dvejų metų, siekiant pagerbti fizikus, bet ji jau bus su euro ženklu“, – teigė M. Jurgilas.

Po pristatymo jo dalyviai galėjo įsitikinti, kad baltistikos aruodai Filologijos fakultete anaiptol netušti. Tą iliustravo naujausių baltistikos darbų parodėlė. Joje eksponuojami prof. Vytauto Mažiulio, dr. Vilmos Zubaitienės, Frydricho Kuršaičio, prof. Alberto Rosino, dr. Vytauto Rinkevičiaus ir kitų mokslininkų darbai.

Vilniaus universitetas nuo XX a. septintojo dešimtmečio garsėja kaip pasaulinis baltistikos centras, nuo 1965 m. leidžia žurnalą „Baltistica“, rengia baltistų kongresą ir kitas tarptautines konferencijas. Šiuo metu pasaulyje (daugiausia Europoje) yra per 30 baltistikos centrų, kuriuose baltų kalbas ir kultūrą tiria ir (ar) dėsto nuo vieno iki keliolikos žmonių.

Akimirkos iš renginio.