Ir šiemet mokslo komunikacijos talentų konkurse „Šlovės laboratorija“ triumfavo Vilniaus universiteto atstovai. Nacionaliniame finale laimėtoju išrinktas dabar jau VU Medicinos fakulteto medicinos absolventas Marius Polianskis, o publikos simpatijos atiteko Gamtos mokslų fakulteto mikrobiologijos ir biotechnologijos magistrantei Vilijai Musneckytei. Abu kalbinti pašnekovai neslėpė domėjimosi mokslu ir vienareikšmiškai sutiko, kad pasakoti apie jį visuomenei būtina.

Laimėti nesitikėjo

Marius priklauso Medicinos fakulteto Studentų mokslinei draugijai, kurios formatas primena „Šlovės laboratoriją“. Tad studentas pamanė, kad dar viena panaši patirtis jam bus naudinga. Tačiau laimėti nesitikėjo: „Buvo labai daug gerų, stiprių kalbų. Pasakęs savąją pagalvojau, kad pavyko prajuokinti porą kartų, pavyko visai neblogai atsakyti į komisijos klausimus, bet negalvojau, kad galiu laimėti. Tad man buvo nedidelis šokas, kad nugalėjau.“

„Man patinka kalbėti. Ir kalbėti apie mokslą. Bet mane turbūt labiausiai dalyvauti šiame konkurse paskatino tai, kad mūsų mokslininkai užsidarę laboratorijose, nekalba su visuomene. Be to, mažai tokių, kurie sugebėtų paprastai, aiškiai papasakoti ir sudominti. To reikia“, – dalyvavimo šiame konkurse priežastis ryžtingai vardija Vilija.

Svarbu įdomiai pateikti temą

Vilija nacionaliniame finale kalbėjo tema „Virusai. Ar tai, kas pavojinga, gali būti naudinga?”, o Marius per tris minutes pristatė, kaip tarpusavyje susiję inkstai ir klausa.

„Mums per mokymus sakė, kad kartais žmones reikia išgąsdinti arba pritrenkti kokiu nors faktu, kurį jie atsimintų ir po to ieškotų daugiau informacijos. O ŽIV maždaug visi žino. Todėl pasirinkau būtent šį virusą. Jis pavojingas, bet gali būti ir naudingas gydant vėžį. Žinoma, šis ŽIV buvo modifikuotas ir nesukeliantis AIDS“, – paaiškina Vilija. Virusai ją domino jau seniai, tačiau kalbą kaip tipiška studentė susidėliojo vis tik paskutinę naktį. Mat mergina teisinosi esanti iš tų, kurie įkvėpimą pagauna tik naktį.

Mariui buvo nesvetima inkstų ir klausos ryšio tema. Dalyvaujant Studentų mokslinėje draugijoje jam teko tirti  ligonių su galutiniu inkstų nepakankamumu klausą: „Jau buvo hipotezių, kad ligoniai su inkstų nepakankamumu arba inkstų ligomis turi blogesnę klausą. Nors iš pirmo žvilgsnio nepagalvotum, kaip ausys ir inkstai susiję, juk yra toli vienas nuo kito. Panaudojus kelis tyrimų metodus paaiškėjo, kad taip yra iš tikrųjų“, – pastebi būsimasis medikas. Savo kalbą vaikinas pradėjo laikydamas rankose žurnalą „Žmonės“. „Pagalvojau, kad drama, asmeninis gyvenimas, slapti ryšiai iškart patraukia ausį. Tad savo pranešimą pateikiau per bazinį smalsumo, gandų „instinktą“. Tikėjausi, kad dėl to žiūrovas labiau atsimins mano prisistatymą“, – šypteli „Šlovės laboratorijos“ laimėtojas.

Birželio 2–6 dienomis Marius dalyvavo tarptautiniame „Šlovės laboratorijos“ finale Čeltname (Anglija). Jame ta pačia tema kalbėjęs lietuvis į finalą nepateko. Tačiau Marius dėl to nei kiek nenusimena. Jo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje įgyta patirtis buvo didžiausias prizas. Tuo pat metu Čeltname vyko ir kasmetis Čeltnamo mokslo festivalis. „Mes, kaip „Šlovės laboratorijos“ dalyviai, gavome pakvietimų į šio festivalio paskaitas, kurias skaitė žymūs įvairių sričių profesoriai. Vardai, kuriuos mačiau vadovėlyje, stovėjo prieš mane. Klausiau evoliucijos profesoriaus Richardo Dokingo, taip pat paskaitos apie Europos kosmoso agentūros teleskopus, esančius Čilėje, PAR, Australijoje, paskaitos apie išsėtinę sklerozę ir muziką“, – vardija Marius. Jis pabrėžia paskaitų suprantamumą, aiškumą – net jei nesi tos srities, apie kurią kalbama, žinovas, vis tiek supranti paskaitos esmę, nes pasakojama taip, kad būtų aišku ir eiliniam žmogui.

Vilija prisiminė Alberto Einsteino žodžius: „Jeigu nemoki paprastai paaiškinti, vadinasi, nesupranti visai“. Svarbiausia suprasti pačiam. Tada ir kitas supras.“

Patirtis svarbesnė už prizą

Ką Vilijai ir Mariui davė dalyvavimas „Šlovės laboratorijoje“? Magistrantė teigia, kad konkursas praplėtė pažinčių ratą, suteikė daugiau pasitikėjimo savimi kalbant publikai, nuramino, kad kažkuriai jos daliai vis vien patiksi. Marius akcentavo prieš nacionalinį finalą vykusių mokymų naudą: „Mokymai svarbūs ne tik konkursui, bet ir asmeniniam gyvenimui. BBC žurnalistas, mokslo populiarinimo laidų kūrėjas Quentinas Cooperis supažindino su spaudos, bendravimo sfera. Aktorius Andrius Žebrauskas suteikė vaidinimo, kūno kalbos pagrindus. Šitie dalykai mums, kaip grupei, davė daug daugiau negu konkurencija ar prizas.“

Kaip sudominti visuomenę mokslu? Vilija žino atsakymą: „Reikia šviesti visuomenę, parodyti, kad mokslo naujienos praverčia gyvenime. Tokie konkursai kaip „Šlovės laboratorija“ gali padėti mokslininkams bendrauti su visuomene, jiems atsiskleisti. Svarbiausia kalbėti paprastai, kad žmogus, kuris nėra iš tavo srities, suprastų.“ Merginai pritaria ir Marius. Jo nuomone, pirmieji žingsniai šia linkme jau žengiami, bet reikėtų labiau garsinti mokslą: „Galėtume toliau plėsti tai, ką dabar darome, ir anksčiau ar vėliau pasiektume mokslinės kultūros proveržį mūsų visuomenėje.“

„Nebūkit užsislaptinę labės moksliukai, eikit, kalbėkit, pristatinėkit su aistra apie tai, ką darot, nes jus tikrai išgirs ir išklausys!“ – ragina Vilija.

„Britų taryba, kuri organizuoja šį konkursą, įdeda labai daug laiko, kad jis taptų vienu smagiausių renginių Lietuvoje. Manau, jeigu daugiau žmonių apie jį žinotų, daugiau dalyvautų, jis įneštų dar daugiau svorio į mūsų kultūrinį gyvenimą. Juolab kad konkursas turi potencialo, nes, pavyzdžiui, Ispanijoje, Egipte „Šlovės laboratorija“ į atrankos etapą surenka iki 700–900 žmonių. Iš jų renkama 12 finalistų“, – reziumuoja Marius.

Tvirtas apsisprendimas dėl studijų

Pokalbio pabaigoje vis tik buvo smalsu pašnekovų paklausti, kodėl ir kuo juos traukia ta sritis, kurią studijuoja. Vilija, baigusi biologiją, jau nuo antro ar trečio kurso žinojo, kad magistre studijuos mikrobiologiją ir biotechnologiją. „Šios studijos patraukė tuo, kad visa tai, kas sukurta, gali panaudoti praktiškai, naudingai, pritaikyti visuomenei. Mikrobiologija ir biotechnologija – tai mikroorganizmų panaudojimas, pritaikymas technologijoje, pavyzdžiui, gaminant vyną, alų ir visa kita“, – dėsto magistrantė.

Medicina Marių visuomet žavėjo tuo, kad gali padėti visiems visuomenės sluoksniams. Tad vaikinas norėjo būti tuo, kurio dėka kelių žmonių diena taps geresnė: „Manau, kad mano idealizmas nedingo, o veikiau subrendo ir sustiprėjo. Suprantu, kad vienas pats neišgelbėsiu pasaulio, nes medicina yra komandinis darbas.“

Nugalėtoją mokslo komunikacijos talentų konkurse „Šlovės laboratorija“ rinko keturių narių žiuri: VU Biochemijos instituto prof. Gintaras Valinčius (pirmininkas), KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prof. Arvaidas Galdikas, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius ir VDU Kauno botanikos sodo direktorė, gamtos mokslų daktarė Vida Mildažienė. Nacionaliniame finale varžėsi 13 dalyvių iš VU, VGTU, LSMU, LEU, VDU ir KTU.