Pradžiuginus šiltam kaip niekad pavasariui, birželį mus aplankė vėsūs rudeniški orai. Kas tai lėmė, kodėl kuriems apkartino atostogas kalbamės su Vilniaus universiteto GMF Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentu Gintautu Stankūnavičiumi.

Kodėl vasarą kamuoja tokie rudeniški orai? Kas tai lemia?

Na, sakykim, dar jie nekamuoja – bendra vėsių orų Lietuvoje trukmė kol kas tik 2 savaitės. Paprastai ilgiau trunkančios terminės anomalijos vidutinėse platumose formuojasi dėl mažai judrių  didelio masto troposferinių bangų: tuose geografiniuose rajonuose, virš kurių įsitvirtina tokių bangų slėnis (dar vadinamas šalčio slėniu) kaupiasi santykinai šaltas ir sausesnis oras, kurį negali įšildyti net vidurvasario saulė. Priešingai, rajonuose, virš kurių laikosi tokių bangų gūbrys, dažniausiai formuojasi sausi ir saulėti orai. Kritulių kiekis tiek šaltoje tiek šiltoje oro masėje priklauso nuo cikloninės veiklos ir atmosferos frontų aktyvumo šiuose rajonuose. Paprastai intensyvesnė cikloninė veikla vystosi šalčio slėniuose, todėl čia esanti sausesnė ir vėsesnė oro masė susijusi su dažnesniais lietumis bei apniukusiais orais.

Ko galime tikėtis – ar šią vasarą dar atšils, ar orai išliks žvarboki iki pat rudens?

Tikimybė, kad ilgosios atmosferos bangos bus visai nejudrios visą vasaros sezoną yra labai maža, todėl tikėtis mėnesio ar ilgesnės trukmės vėsių (žvarbių) orų neturėtume. Teoriškai šios bangos nors ir mažai paslankios lėtai juda į vakarus ir po tam tikro laiko (1-3 savaitės) rajonai, kur buvo slėnis patenka į gūbrio įtakos zoną. Net ir vidutinės trukmės oficialios prognozės žada, kad po kelių dienų į Baltijos regioną ims plūsti transformuotas atogrąžų kilmės oras ir orų pobūdis Lietuvoje keisis kardinaliai: numatomi karšti ir tvankūs orai. Meteorologinių stebėjimų archyvinė medžiaga rodo, kad labai prastos (vėsios, lietingos ir/ arba vėjuotos) vasaros per paskutinius 30 metų buvo tik keletą sezonų: 1980, 1987, 1993, 2003. Panašiai, ištisai karštos vasaros taip pat buvo tik kelios: 2002, 2006, 2010 ir prie jų galima dalinai priskirti 2012 ir 2013 metų vasaras. Kiti sezonai paprastai būna kontrastingi. Pavyzdžiui, birželis vėsus, liepa šilta, rugpjūtis normalus arba birželis ir ir rugpjūtis šilti, liepa vėsi ir lietinga.

Ar šios vasaros temperatūra kuo nors išskirtinė? gal viršijo kokius nors rekordus? Gal yra su kuo palyginti?

Ne, Lietuvoje šįmet vasarą rekordų neužfiksuota. Šis birželio atvėsimas tiesiog grąžino vasarą į normalias vėžes, nes kai kurių augalų fenologiniai parametrai jau neatitiko sezono: pavyzdžiui, kai kur liepos pražydo birželio pradžioje. Gal tik nustebino iškritusi smarki kruša su sniegu ir liūtimi birželio pirmoje pusėje Žemaitijoje. Tiesa, Estijoje birželį iškrito tikras sniegas, kai oro temperatūra 2 m aukštyje kai kuriuose rajonuose nukrito žemiau 0 °C. Pasirodo, kad paskutinis toks atvejis buvo užregistruotas prieš 30 metų.

Kokių tai turės pasekmių gamtai ir žmonėms?

Gamta, atrodo, palaipsniui grįžo į normalų sezoninį ciklą, na o žmonės (ne visi) jautriai reaguoja į staigią nusistovėjusių orų permainą: šiltas ir tvankus gegužis bei birželio pradžia maždaug per savaitę pasikeitė į vėsų, o kai kur ir drėgną birželį. Todėl silpnesnės sveikatos žmonės vėl ėmė gausiau sirgti ligomis, labiau būdingoms rudeniui ir žiemai: peršalimas, gripas, kosulys, angina ir panašiai.

Ar šios vasaros žvarbumas – klimato kaitos padarinys?

Greičiausiai ne. Paprastai klimato kaitą vidurio Europoje sieja su karštesnių ir sausesnių vasarų dažnesniu numatomu pasikartojimu ateityje. Taigi ilgalaikė vėsa, atrodytų, yra priešingo ženklo anomalija. Tačiau bet kuriuo atveju klimato kaita – tai ne globalaus atšilimo sinonimas; klimato kaita (o ne kintamumas) reikštų, kad turėtų iš esmės keistis dominuojantis atmosferos cirkuliacijos režimas: ir kas dabar yra retai pasitaikanti atmosferos cirkuliacijos forma, ateityje gali tapti vyraujančia, t.y. anomalia šios dienos klimato požiūriu. O anomali cirkuliacija lemia šiltų oro masių pernašą į aukštesnes platumas, o šaltesnių – į žemesnes.