Biržų regioniniame parke, netoli Pabiržės miestelio esančioje Likėnų reabilitacijos ligoninės teritorijoje, trykštanti šaltinio versmė ne tik sukuria ramybės pojūtį ligoninės pacientams, bet ir pritraukia šimtus pasaulio ir Lietuvos turistų. Ši karstinės kilmės versmė yra garsusis Smardonės šaltinis – Smardonės upelio pradžia. Smardonės šaltinio vandens cheminę sudėtį pirmasis tyrinėjo Theodoras Grotthussas (1785–1822).
Iki 1961 m. šis šaltinis buvo pats veržliausias Lietuvoje (540 l/s, 46 mln. litrų per parą). Smardonės šaltinio vanduo yra kartokas ir turi silpną vandenilio sulfido (H2S) dujų kvapą, kuris asocijuojasi su supuvusio kiaušinio kvapu. Todėl ir vietovė iki 1938 m. buvo vadinama Smardone. Įdomu, kad Smardonės šaltinio vandens cheminę sudėtį pirmasis tyrinėjo Pakruojo rajono Gedučių dvare (netoli Žeimelio miestelio) gimęs ir gyvenęs Theodoras Grotthussas (1785–1822) – žymus prieš 200 metų mūsų kraštą pasaulyje garsinęs mokslininkas. Likėnų reabilitacijos ligoninė T. Grotthusso vardą įamžino gražioje medinėje skulptūroje. Kitais metais minėsime šios iškilios asmenybės 230-ąsias gimimo metines.
Apie Smardonės šaltinio vandens gydomąsias savybes pirmosios žinios rašytiniuose dokumentuose minimos jau 1587 m. Šaltinyje žmonės mirkė skaudančias rankas, kojas, gydė kitus negalavimus. Kituose žinomuose mūsų valstybės kurortuose mineraliniai vandenys žmonių sveikatinimui buvo pradėti naudoti vėliau: Druskininkuose – XVIII a., Birštone – XIX a. pr. Iš Smardonės šaltinio mineralinį vandenį sėmė ir prieškario Likėnų gydykla, jį naudojo gydomosioms vonioms ir gydomajam purvui praskiesti.
1816 m. T. Grotthusso paskelbti rezultatai liudijo, kad padidėjusio vandenilio sulfido kiekis Smardonės šaltinio vandenyje yra neorganinės (gipsas, CaSO4•2H2O ir piritas, FeS2) ir organinės (organinės medžiagos akmenyse bei smėlyje ir mikrobiologinio metabolizmo produktai) kilmės. Svarbi išvada, kad vandenilio sulfidas galimai susidaro sąveikaujant šioms neorganinėms ir organinėms medžiagoms.
Theodoras Grotthussas – žymiausias Lietuvos fizikas ir chemikas, elektrochemijos ir fotochemijos klasikas, sukūręs pirmąją pasaulyje elektrolizės teoriją, kurią 1805 m. paskelbė mokslinėje studijoje „Mémoiresurladécomposition de l’eau et descorps, qu’elletientendissolution a l’aide de l’électricitégalvanique“, ir nustatęs pagrindinius šviesos poveikio dėsnius.
Smardonės šaltinis yra valstybės saugomas respublikinės reikšmės hidrogeologijos paminklas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!