Liepos mėnesį Vilniaus universitete vyko Europos polinių dielektrikų taikymo (ECAPD) konferencija, trukusi net savaitę ir į Vilnių sukvietusi svečių iš įvairiausių pasaulio kampelių. Ši konferencija – tai tarptautinis forumas, kuriame pristatomi ir aptariami naujausi moksliniai tyrimai ir technologinė pažanga polinių dielektrinių medžiagų gamybos, tyrimo bei taikymų srityse. Apie konferenciją ir jos tikslus kalbamės su Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros docentu dr. Robertu Grigalaičiu.

Koks buvo šios konferencijos tikslas?

Šios konferencijos tikslas buvo skatinti žinių ir idėjų mainus, spręsti iškilusias problemas, aptarti naujausias tendencijas polinių dielektrikų sintezės, charakterizavimo ir taikymo srityse. Šioje konferencijoje sulaukėme dalyvių iš akademinės visuomenės bei industrijos atstovų. Taip pat dalyvavo jauni mokslininkai, kurie šioje konferencijoje turėjo galimybę pagilinti žinias apie polinius dielektrikus, praplėsti akiratį, užmegzti naujus kontaktus su kolegomis, besidominčiais panašia tematika. Plenariniai, kviestiniai, žodiniai ir stendiniai pranešimai skatino naujų žinių sklaidą ir bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir inžinierių.

Kuo svarbi ši konferencija Vilniaus universitetui, konkrečiai mokslo sričiai?

ECAPD Vilniaus universitetui buvo ypač svarbi visų pirma tuo, kad pirmą kartą tokio masto renginys buvo surengtas ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje. Mūsų šalies mokslininkai (ypač jaunieji) turėjo unikalią galimybę jame dalyvauti ir įvertinti savo kompetenciją tarptautiniu lygiu, parodyti savo tyrimų rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei, įgyti naujos patirties ir žinių.

Ką nagrinėjo ši konferencija?

ECAPD konferencijoje buvo diskutuojama trimis pagrindinėmis temomis:
1. Medžiagotyra: monokristai, keramikos, ploni sluoksniai, nanostruktūros, feroelektrikai, multiferoikai, polimerai, kompozitai, gamybos technologijos ir kt.
2. Į praktinius taikymus orientuotų medžiagų fizikinių savybių tyrimai: feroelektrinės, pjezoelektrinės, piroelektrinės, optinės savybės, elektrooptiniai ir netiesiniai optiniai efektai, fotorefrakcija ir fotolaidumas, ultragarsinė ir dielektrinė spektroskopija, joninis laidumas, savybės, susijusios su mikrostruktūra, domenų inžinerija ir kt.
3. Prietaisų tyrimai: keitikliai, jutikliai ir vykdikliai, detektoriai, moduliatoriai, saugojimo įtaisai, optinio signalo procesoriai, optiniai dažnio keitikliai, THz technologijos, integruoti optiniai prietaisai, fotoniniai kristalai, feroelektrinės atmintys, mikroelektromechaninės sistemos, taikymai medicinoje ir kt.

Kaip vertinate konferenciją – ar ji pavyko?

Į konferenciją pavyko sukviesti gana didelį būrį žymių mokslininkų ne tik iš Europos, bet ir iš Japonijos, Kanados, Indijos. Dalyviai turėjo galimybę išklausyti net 20 kviestinių pranešimų pačiomis įvairiausiomis ir aktualiausiomis polinių dielektrikų ir giminingų jiems medžiagų tyrimų bei taikymų temomis. Buvo organizuotos trys paralelinės žodinių pranešimų ir dvi stendinių pranešimų sesijos, kuriose iš viso dalyvavo apie 130 dalyvių. Taigi galima teigti, kad konferencija tikrai pavyko ir buvo naudinga tiek jos dalyviams, tiek mokslo sklaidai ir populiarinimui Vilniaus ir kitiems universitetams Lietuvoje.

Kas labiausiai įsiminė šioje konferencijoje?

Viena iš patraukliausių ir labiausiai įsimintinų sesijų ECAPD konferencijoje buvo domenų inžinerijos temos pranešimai. Visų pirma galima išskirti kviestinių pranešėjų, tokių kaip S. Wada iš Yamanashi universiteto (Japonija) bei V. Šur iš Uralo valstybinio universiteto (Rusija), pranešimus apie domenų struktūras ir manipuliavimą jomis bario titanato ir ličio niobato pagrindu susintezuotose medžiagose. Nemažą indėlį čia įnešė ir jaunieji mokslininkai iš EPFL instituto (Šveicarija), pademonstravę, kaip galima gauti elektriškai įkrautas domenų sieneles įvairiose perovskito struktūros medžiagose ir kokias taikymų galimybes tai atveria. Įsiminė ir kitų jaunųjų mokslininkų pristatyti darbai. Vienas iš tokių įsimintinų pranešimų buvo S. Li (Darmštato universitetas, Vokietija) pranešimas apie elektrodų įtaką feroelektrinėms savybėms BaTiO3 kristaluose. Šiame pranešime buvo parodyta, kaip skirtingas kontaktų užnešimas ant bandinio gali paveikti gautus rezultatus.