• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Viskas, ką būtina žinoti apie sveikatos draudimą būsimiems Lietuvos ir užsienio šalių studentams

Vilniaus teritorinė ligonių kasa | 2014-08-04 13:36 | Komentarų: 0
Srautas
  • Išvykstantys studijuoti į ES valstybių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius jaunuoliai patys turi pasirūpinti savo draudimu ir Europos sveikatos draudimo kortele. Nuotrauka iš freeimages.com

Artėjant naujiems mokslo metams teritorines ligonių kasas užplūsta vis daugiau būsimų šalies ir užsienio universitetų studentų, besiteiraujančių apie sveikatos draudimą Lietuvoje ir svečiose šalyse. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą visi Lietuvos nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis, duomenis apie juos teikia moksleivių ir studentų registrai, tad jiems dėl draustumo patvirtinimo į teritorines ligonių kasas kreiptis nereikia. Tačiau išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius jaunuoliai patys turi pasirūpinti savo draudimu ir Europos sveikatos draudimo kortele.

Būtina pasirūpinti iš anksto

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Linos Vitkauskienės teigimu, studentai, išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus ir iš anksto pasirūpinę Europos sveikatos draudimo kortele, gali būti ramūs ir garantuoti, kad gaus visą pagal tos šalies, kurioje studijuos, įstatymus nustatytą būtinąją medicinos pagalbą ir jiems nereikės dėl sveikatos sutrikimų nutraukti studijų ir grįžti namo.

Ar pagalba būtina ir kokia ji turėtų būti, spręs gydytojas. Visose ES šalyse, kaip ir Lietuvoje, gydytojai, teikdami pagalbą užsieniečiams, privalo atsižvelgti į kelias sąlygas: ar pagalba būtina dėl medicininių priežasčių, į viešnagės trukmę ir gydymo pobūdį, t. y. ar pacientui būtini brangieji tyrimai, ilgas gydymas, reabilitacija ir kt.

L. Vitkauskienė atkreipia dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortelę išduoti gali sutrukdyti  tai, kad būsimi studentai paskuba deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, todėl praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, negali gauti nemokamų gydymo paslaugų.

„Studijuojantiesiems ES nereikia deklaruoti savo išvykimo. Jei deklaruosite išvykimą, sveikatos draudimu reikės pasirūpinti toje šalyje, kurioje ketinate studijuoti“, – sako L. Vitkauskienė.

Reikia akademinės pažymos

Išvykstantiesiems studijuoti į  ES šalių universitetus sveikatos draudimas Lietuvoje patvirtinamas tik tada, kai teritorinei ligonių kasai pateikiama mokymo įstaigos akademinė pažyma (originalas). Studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš ES ar Europos ekonominės erdvės šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos) aukštųjų mokyklų reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Pateikti iš Lietuvos aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, reikia ir vykstantiesiems studijuoti į ES šalis pagal studijų mainų programas.

L. Vitkauskienė pabrėžia, kad kvietimus studijuoti užsienio šalyse gavę studentai dažnai vietoj akademinės pažymos pateikia minėtą oficialų kvietimą studijuoti, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai nėra studijuojančiojo statusą patvirtinantis įrodymas.

„Universiteto kvietimas nėra garantas, kad pakviestasis studijuoti tikrai ten mokysis. Todėl būtina teritorinėms ligonių kasoms pateikti oficialią (ant firminio aukštosios mokyklos blanko) akademinę pažymą, patvirtinančią, kad jaunuolis studijuoja aukštojoje mokykloje“, – primena L. Vitkauskienė.

Jaunuoliai, ketinantys studijuoti už Europos ribų, valstybės lėšomis nėra draudžiami ir savo draudimu turi pasirūpinti patys, t. y. apsidrausti privačiose draudimo bendrovėse.

Studijuojantiesiems Lietuvoje – rūpesčių mažiau

Vilniaus TLK primena, kad Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai gali būti ramūs – jie draudžiami valstybės lėšomis. Apie juos duomenis teritorinės ligonių kasos gauna iš moksleivių ir studentų registro, todėl į teritorines ligonių kasas dėl draustumo patvirtinimo jiems kreiptis tikrai nereikia. Tačiau jaunuoliai, baigę mokyklas ar studijas vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis bus apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai). Todėl tiems, kuriems mokslo metai prasideda vėliau nei rugsėjį, privalomuoju sveikatos draudimu reikia apsidrausti savarankiškai, nes kitaip jų draustumas nutrūks.

Asmenys, nepatenkantys į privalomojo sveikatos draudimo draudžiamųjų kategorijas (nevykdantys jokios darbinės veiklos ir nedraudžiami valstybės lėšomis), turi už save kas mėnesį mokėti 9 proc. minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (per metus – 9 proc. 12 MMA). Įmoka sumokama iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas.

Savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu visada galima pasitikrinti skyrelyje „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“. Jei kiltų neaiškumų, į teritorinę ligonių kasą skambinkite šiais numeriais: 8700 88888 arba (8 5) 212 0000.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: Europos SąjungaEuropos sveikatos draudimo kortelėprivalomasis sveikatos draudimassveikatos draudimas

Naujausi straipsniai

  • VU Fizikos fakulteto studentai Taivane gilino žinias apie puslaidininkius

    2026-01-06 - Komentarų: 0
  • Naujas VU leidinys „Lietuvos dangus 2026“: nuo revoliucinių kosminių misijų iki artėjančių įvykių danguje

    2025-12-31 - Komentarų: 0
  • Kartas jungiantis medicinos mokslo židinys: Vilniaus medicinos draugija mini 220-ąsias metines

    2025-12-31 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Prof. Rimantas Želvys: Europos Sąjungos šalys privalės dar intensyviau spręsti švietimo efektyvumo problemą

    2025-01-13 - Komentarų: 1
  • Doc. Jekaterina Navickė: „Išvengti populistinių idėjų iškilimo padėtų gerai sutvarkyta socialinė politika“

    2024-06-11 - Komentarų: 0
  • VU MIF docentas L. Bukauskas apie Vilniaus pasiekimą kibernetinio saugumo srityje: tai yra pati geriausia reklama

    2024-05-31 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Naujas VU leidinys „Lietuvos dangus 2026“: nuo revoliucinių kosminių misijų iki artėjančių įvykių danguje

      Naujas VU leidinys „Lietuvos dangus 2026“: nuo revoliucinių kosminių misijų iki artėjančių įvykių danguje

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2026 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt